aA
Spalio 22-ąją, Ferenzo Liszto gimimo dieną, pianistė Šviesė Čepliauskaitė vengrų kompozitoriui įteikė nepaprastą dovaną – bemaž dviejų valandų koncertą „LISZT: dievai ir demonai“. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiosios salės publika muzikalų pagarbos gestą įvertino gausiais plojimais.
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ko gero, ne tik klausytojai, ne tik dievai ir demonai, bet ir jų tarpininkas F. Lisztas (1811–1886) liko patenkintas ta aistra ir spalvomis, kurias jo kūriniuose atrado Š. Čepliauskaitė. Erdvi salė, modernus fortepijonas... XIX amžiuje, kai garsėjo vengrų romantikas, jo lyriniai epizodai ir veržlieji pasažai turėjo skambėti kur kas kukliau. Štai taip ir išsprendė senosios muzikos aktualumo klausimas – nėra nieko gyvesnio už naują jos interpretaciją.

Romantizmo epochoje tokio talento kūrėjus kaip F. Lisztas ar Niccolo Paganini vadindavo Dievo įkvėptais pranašais arba velniui parsidavusiais genijais. Vengras pirmasis atliko visą fortepijono rečitalį. Užmojis, kuriuo dabar nieko nenustebinsi, anais laikais prilygo neregėtam žygdarbiui.

F. Lisztas buvo itin modernus kompozitorius, sugebėjęs išnaudoti ir atskleisti visas fortepijono technines galimybes. „Jis buvo milžiniška muzikos pasaulio figūra – kaip šiuolaikinė popžvaigždė. Viskas, ką darė ar rašė, žavėjo naujumu, žadino vaizduotę, užburdavo. Damos net alpdavo“, – kalbinama DELFI, pasakojo Š. Čepliauskaitė.

Išskyrus „Mefisto valsą“, visa koncerto programa buvo sudaryta iš ankstyvosios F. Liszto kūrybos. Klausytojui leista paklajoti po Dantes Pragarą ir Rojų, pabuvoti Venecijoje ir pasiklausyti romantiškos gondolininkų dainos, drauge su Obermanu pamąstyti apie gyvenimo prasmę, išgirsti demoniškojo Paganini kaprisų versiją fortepijonui.

Pirmoje gyvenimo pusėje daug keliavusio pianisto virtuozo kūriniai – nemenkas išmėginimas bet kuriam atlikėjui. „Matyti, kad tada F. Lisztas buvo pasiekęs puikios formos. Programą sudariau taip, kad liktų vietos fantazijai, atsiskleistų ir garsiniai, dinaminiai niuansai. O tuo pačiu galėčiau pasitikrinti savo jėgas“, – teigė Š. Čepliauskaitė.

Akademinė aplinka vertė gerokai susitelkti: LMTA auditorijoje – ir buvę jos profesoriai, ir dabartiniai auklėtiniai. „Nėra reiklesnio žmogaus už studentą, kuris gilinasi į kurį nors kūrinį. Tačiau jis studijuoja vieną, o tu turi atlikti visą koncertą“, – kalbėjo pianistė.

Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ilgus metus Š. Čepliauskaitė skyrė Fryderyko Chopino muzikos sklaidai. Repertuaras buvo daugiau ar mažiau nusistovėjęs, tik kartais pasipildydavo vienu kitu kūriniu. Atlikėja pajutusi permainų poreikį.

„Norėjosi profesinio sukrėtimo. Todėl pasirinkau F. Lisztą ir išsikėliau sau didžiulę užduotį – visą rečitalį skirti tik jo kūriniams. F. Chopino amžininko F. Liszto muzika man labai artima, suprantami jo reiškiami jausmai, spalvos“, – teigė pianistė.

Mąstyti apie naują programą Š. Čepliauskaitė pradėjo metų pradžioje, o į susitikimą su klausytojais išsiruošė spalį. Pirmąjį rečitalį atliko Kauno filharmonijoje, po to lankėsi Daugpilyje. Spalio 25 dieną jos pasirodymo lauks Klaipėdos koncertų salės publika.

v
Šviesės Čepliauskaitės rečitalis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Romantizmas, anot jos, buvo atlikėjų svajonių epocha. „Tais laikais atlikėjas buvo laikomas pranašu, žvaigždžių žvaigžde, skelbiančia klausytojams žinią. Barokas ir klasicizmas taip pat paliko daug nuostabių kūrinių. Tačiau tik romantinis repertuaras reikalavo viso pianistinio meistriškumo. Tiek daug čia įvairiausių technikos rūšių, spalvų, harmonijų, plati dinaminė skalė“, – vardijo Š. Čepliauskaitė.

Kiekvienas atlikėjas tada buvo ir kompozitorius. Stengėsi rašyti tokią muziką, kuri geriausiai atskleistų jo meistrystę. „Kuo kūrėjas dvasiškai turtingesnis ir kuo labiau pasirengęs techniškai, tuo jo muzika įdomesnė, spalvingesnė. Šiuo požiūriu F. Liszto repertuaras yra neprilygstamas“, – tvirtino pianistė. XIX amžiaus pabaiga praturtino muziką naujomis spalvomis, tačiau atlikėjo vaidmuo pasikeitė negrįžtamai – pranašas tapo vienu vykdytojų.

Š. Čepliauskaitė profesinį kelią pradėjo Kauno J. Naujalio meno mokykloje ir LMTA. Pianistė koncertavo visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse ir įvairiose užsienio valstybėse – nuo Didžiosios Britanijos iki Japonijos. Svarbi pianistės veiklos dalis – projektai, susiję su lenkų kompozitoriaus romantiko Fryderyko Chopino kūryba. Už tai Š. Čepliauskaitei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Uždegta Monmartro ugnies“ – Rokiškio dvaro meno kolekciją pristatanti paroda (1)

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus...

Pabėgėlis Viet Thanh Nguyen: mano romanas yra netiesioginis atsakas daugybei kūrinių apie Vietnamo karą (1)

„Dažnai skaitome tik tas knygas ir žiūrime tik tuos filmus, kurie atspindi mūsų vertybes....

Penkmečio literatūrinės tendencijos: suskaičiavo, ką skaitėme ir kuo domėjomės

Knygų prekybos vietas kas mėnesį pasiekia kelios dešimtys naujų knygų – romanų, knygų...

Prasideda Lietuvių kino klasikos dienos: ypatinga premjera ir nemokami seansai 9 miestuose

Nuo šio trečiadienio šalies kino teatruose karaliauja kino klasika – prasideda Lietuvių kino...

Geriausiems kultūros centrams paskirtos premijos

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu Plungės rajono savivaldybės kultūros centrui...

Top naujienos

Slaptoje partijos analizėje – netikėti rinkimų baigties scenarijai ir keistos koalicijos (10)

Artėjant Seimo rinkimams partijos aktyviai tyrinėja ne tik jų pačių, bet ir galimų partnerių ir...

Atgauti pinigus už neįvykusias keliones nepadeda net oficialūs sprendimai

Seimas apsisprendė, kad dėl pandemijos į suplanuotas keliones negalėję išvykti asmenys...

Europai tęsti paramą verslui reiks ilgiau nei tikėtasi: perspėjama dėl finansinių burbulų pūtimosi

Europos vyriausybės greitai suprato, kad, siekiant neleisti ekonomikai nugarmėti nuo skardžio, joms...

Sąmokslų kūrėjai nerimsta: nors karantinas baigėsi, skelbia apie vergiją ir karą (339)

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas, o birželio 17-ąją atšauktas. Ir nors netyla...

Ineta Stasiulytė: pavydas vyro buvusiajai – duobės sau kasimas (81)

Viena talentingiausių Lietuvos teatro, kino bei televizijos aktorė Ineta Stasiulytė , regis,...

Amy Mackinnon

Kas iš tiesų vyksta rusų šnipų padalinyje, kurio agentus nuolat pričiumpa?

GRU padalinys Nr. 29155 susietas su daugeliu liūdnai pagarsėjusių Rusijos nuotykių užsienyje...

Palangos poilsiautojų rankose – naujas desertas, dėl kurio pasaulis eina iš proto (120)

Palangos verslininkas Laurynas Rimavičius kiekvieną žiemą keliauja po skirtingas pasaulio vietas...

Natalija Bunkė – apie sudėtingą laiką, kai į ją aplinkiniai žiūrėjo su gailesčiu: atrodžiau nesveikai, tiek sverti negalima (156)

Nesibaigiantys koncertų užsakymai, namų dekoracijų gamyba, puoselėjama namų aplinka ir laukiamos...

Orai: prieš pat savaitgalį – malonūs pokyčiai (8)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Dangų dengs nepastovus debesų sluoksnis....

Atsispyrę vilionėms Grigonis ir Lekavičius lieka „Žalgiryje“ (54)

Kauno „Žalgirio“ komanda išsaugojo du svarbius krepšininkus – artėjančiame sezone žalius...

|Maža didelių žinių kaina