aA
Šių metų kovą, būdama 90-ies, pasaulį paliko ryški kūrėja, prancūzų Naujosios bangos atstovė režisierė Agnès Varda. Mėnuo prieš mirtį ji dar spėjo Berlyno kino festivalyje pristatyti savo paskutinį kūrinį – dokumentinį filmą „Agnès apie Varda“ („Varda par Agnès“, 2019). Rugsėjo 20 d. filmas startuoja Lietuvos kino teatruose.
© Organizacijos nuotr.

Paprasta, visada besišypsanti, išskirtine šukuosena – ši moteris per beveik 65-erius metus trukusią kino karjerą pelnė daugiau nei 60 įvairiausių apdovanojimų: nuo Venecijos „Auksinio liūto“ iki „Oskaro“, o būdama 88-erių tapo vyriausia JAV kino akademijos nominuota režisiere, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tačiau, šlovė jos nesugadino, ir kaip teigė pati A. Varda: „Man svarbiausia buvo dalintis istorijomis su žmonėmis. Aš niekada nekūriau filmų dėl pinigų.“ „Agnès apie Varda“ – režisierės kūrybos testamentas žiūrovams – pačios autorės pasakojimas apie savo daugiau nei 6 dešimtmečius trukusią kūrybą.

Naujosios bangos pradininkė

Dar prieš pasirodant François Truffaut „400 smūgių“ („Les quatre cents coups, 1959) ir Jean-Luc Godardo „Iki paskutinio atodūsio“ („À bout de souffle“, 1960), 1955 metais mažame Prancūzijos jūriniame miestelyje, į pagalbą pasitelkusi vietinius gyventojus ir du profesionalius teatro aktorius, A.Varda nufilmavo savo pirmąjį filmą „Le Pointe Courte“, atnešusį naują kvėpavimą šalies kinui.

Ji – vienintelė moteris, priskiriama Naujosios bangos judėjimui, kartu su kitais savo kartos kūrėjais griovusi nusistovėjusias didžiųjų kino studijų taisykles ir išėjusi filmuoti į gatves beveik neturėdama pinigų savo filmams. Negavusi biudžeto iki šių dienų žinomiausiam savo kūriniui „Kleo nuo 5 iki 7“ (Cléo de 5 à 7, 1962), A.Varda sugalvojo filmuoti Paryžiuje – sutrumpindama filmo trukmę iki pusantros valandos, išsisukdama tik su keliomis lokacijomis ir taip sutaupydama kelionės bei apgyvendinimo išlaidas.

Idėjas filmui pašnabžda pati realybė

„Filmus kuri ne sau žiūrėti. O tam, kad parodytum kitiems,“ – taip paskutiniame filme „Agnès apie Varda“ teigia režisierė, kuriai visada rūpėjo jos filmų personažai ir juos matantys žiūrovai. Dokumentiniuose filmuose ji džiaugsmingai pasakojo apie Paryžiaus Daguerre‘o gatvės kepėjus, iš kurių pati kiekvieną rytą pirkdavo duoną, arba kaimelių, išsibarsčiusių po visą Prancūziją.

Vieną dieną kavinėje gerdama kavą, ji pastebėjo biologijos studentą, renkantį po pasibaigusio turgaus likusius vaisius ir daržoves. „Idėjas filmui pašnabžda pati realybė,“ – sako režisierė ir taip 2000-aisiais sukūrė dokumentinį filmą „Rinkikai ir aš“ („Les glaneurs et la glaneuse“, 2000), pasakojantį apie išmetamą maistą renkančius žmones. „Aš niekada nekūriau filmų apie turtuolius, kompanijų vadovus ar bankininkus. Nėra taip, kad jų nemėgstu, tiesiog jie manęs niekada nedomino. Mane traukia žmonės be vietos, neturintys galios. Juos filmuodama, jiems suteikiu ne galią... bet orumą papasakoti istoriją savais žodžiais“, – „Fireflies“ žurnalui pasakojo režisierė.

Paskutiniame filme kino legenda Agnès Varda atskleidžia savo kūrybos užkulisius
© Organizacijos nuotr.


„Agnès apie Varda“ – jos kūrybos testamentas

Paskutiniame savo filme „Agnès apie Varda“ režisierė apžvelgia visą savo kūrybinę karjerą. Save pristatanti kaip fotografę, kino ir vizualiųjų menų kūrėją, ji filme pasakoja apie pirmąsias dienas teatre, fotografuojant žymiausius to meto aktorius ir režisierius, gyvenimą su mylimuoju režisieriumi Jacques Demy ir Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pristatytą instaliaciją apie bulves „Patatopia“, po kurios ji dažniau prisistatydavo ir kaip vizualinė menininkė. A.Varda visada žengė kartu su besikeičiančiu pasauliu. Atsiradusios lengvos skaitmeninės kameros jai leido priartėti prie žmonių ir kurti asmeniškesnį kiną, kuriuo ji visada didžiavosi.

„Mano filmai rado žiūrovus visame pasaulyje. Aš labai džiaugiuosi, kad mano kūrybą žino Brazilijoje, Pietų Korėjoje. Šie žmonės verčia mane tikėti, kad kurti verta“, – paskutinėje spaudos konferencijoje džiaugėsi A.Varda.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į Vilnių atvykstanti Tanya Tagaq skelbia: niekas neturi teisės primesti jums savo moralės

Spalio 12 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuosianti „ Polaris Music Prize “ laimėtoja, unikalaus...

Kvietkauskas įteikė svarbiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas penktadienį įteikė svarbiausius ministerijos...

Šokėjas Jeronimas Krivickas: gavome motyvacijos visam ateinančiam sezonui (2)

Baleto artistą Jeronimą Krivicką šį rudenį visame pasaulyje gali stebėti „Mezzo“ TV kanalo...

Jotvingių premijos – Ramūnui Kasparavičiui ir Ernestui Noreikai

Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijos skirtos poetams Ramūnui Kasparavičiui bei Ernestui...

Iliuzijų namai ir jų herojai: aktoriai apie artėjančią spektaklio „Balkonas“ premjerą

Valstybinis jaunimo teatras 55-tąjį sezoną pasitinka prancūzų režisieriaus Erico Lacascade...

Top naujienos

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (67)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (53)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (12)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (55)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (9)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (46)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...

Oželytė: aš negirdžiu nė žodžio apie juodžiausią Lietuvos problemą (518)

„Mūsų Parlamentas atspindi mūsų veidą. Pasižiūrėję atidžiai į tokį veidą, daug kas...

Rusų režisierius Fiodoras Bondarčiukas vedė gerokai jaunesnę mylimąją: itin slaptose vestuvėse svečių buvo prašoma tik vieno

Žinoma rusų aktorė ir dainininkė Paulina Andrejeva bei Rusijos kino režisierius Fiodoras...

Kraujo liga serganti Janina: iš pradžių jaučiau tik sunkų nuovargį (6)

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš...

Lietuvos kultūristas – absoliutus „Arnold Classic Europe“ čempionas (23)

Penktadienį Ispanijoje prasidėjusiose kultūrizmo ir fitneso varžybose „Arnold Classic Europe“...