aA
Kultūros ministerijos Baltojoje salėje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Jais tapo Vidas Petkevičius, Agnė Narušytė, Vytautas Miškinis, Dainius Liškevičius, Remigijus Treinys, Daiva Vyčinienė.
Dainius Liškevičius, Agnė Narušytė, Vidas Petkevičius
Dainius Liškevičius, Agnė Narušytė, Vidas Petkevičius
© DELFI

Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad tai laukiamas įvykis, susilaukiantis dėmesio ir kalbų: „Be abejo, tie, kurių pavardės nuskambės kaip laimėtojų, susilauks daug sveikinimų. Tegu formuluotė, kuri suteikta pasitarnauja kaip žemėlapis pažinti kūrėjus.“

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys: „Atrinkimas yra nepaprastai sunkus ir atsakingas įvykis, sąrašas tų, kurie nusipelnė yra gerokai ilgesnis. Dažnai tenka sudėtinga užduotis pasverti jų kultūrinį svorį kultūrai, palyginti sunkiai palyginamus dalykus. Komisija dirbo atsakingai, buvo kalbama ir svarstoma, ieškoma optimalaus sprendimo. Pripažįstame ir lenkiame galvas tiems, kurie dalyvavo konkurse, du žmonės už ilgametį indėlį, keturi už septynerių metų pasiekimus“

Už ilgametį indėlį apdovanojami:

Vidas Petkevičius už įtaigius vaidmenis teatre ir kine;

Menotyrininkė Agnė Narušytė už vertybišką šiuolaikinės skulptūros refleksiją;

Vytautas Miškinis, už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą;

Menininkas Dainius Liškevičius už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinėmis meno priemonėmis;

Fotomenininkas Remigijus Treigys už laiko ženklų poetiką fotografijoje;

Etnomuzikologė Daiva Vyčinienė - už folkloristikos aktualizavimą.

2021 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
2021 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
© Kultūros ministerijjos nuotr.


D. Liškevičius: yra ir daugiau mano kūrinių, apie kuriuos kalbama

Po paskelbimo pakalbintas D. Liškevičius sakė, kad jam toks kūrybos įvertinimas yra džiugi naujiena: „Kažkokios premijos, pastebėjimai suteikia daugiau kažkokio optimizmo, nes parodo, kad įvertinama tavo kūryba, kurioje tu, galima sakyti, atlieki kažkokią misiją“.

Paklaustas, ar vasarą vykusio šeimos maršo organizatoriai, kurie buvo pateikę skundą dėl D. Liškevičiaus kūrinio, videoperformanso „Restartas / Kliaksas“, prokuratūrai, nepadarė jam paslaugos dar labiau aktualizuodami jo kūrybą, menininkas priminė, kad jis yra sukūręs ne vieną ar du kūrinius, apie kuriuos yra kalbama.

„Jų yra daug ir jie ne mažiau reikšmingi. Jei kalbėti apie „Restartas / Kliaksas“, jis yra mano didelio projekto muziejaus dalis, kuri plačiai išaiškina mūsų visuomenės istorinius skaudulius ir tame kontekste kalba apie patriotizmą ir apie tą kito supratimą, suvokimą. Tai čia tam tikros situacijos pasitarnauja visaip“, – kalbėjo jis.

Dainius Liškevičius
Dainius Liškevičius
© DELFI / Domantas Pipas

D. Liškevičius sakė šiuo metu, kaip ir visada, esantis kūrybiniame procese. „Ačiū Dievui, jis niekada nesustoja, kol įdomu gyventi“, – sakė menininkas, atskleisdamas, kad dabar baigia kurti dokumentinį filmą apie mūsų kasdienybę, kurioje mes bandome išgyventi, kuriam paskutinius taškus tikisi sudėti kitais metais.

Primename, kad Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusiam D. Liškevičiui šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimo. Menininką prokuratūrai buvo apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai.

Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila teigė, kad komisija peržiūrėjo šį menininko kūrinį.

„Pasirodė, kad jo kūrinys yra atvirkščias nei, kad buvo sakoma. Tačiau mes ne vieni sprendžiame, išklausėme ekspertų nuomones, peržiūrėjome visą autoriaus kūrybą, bet ne fragmentus, o visų septynerių metų kūrybą vertinome“, – per spaudos konferenciją sakė A. Raila.

A. Narušytė: man yra triguba šventė

A. Narušytė prisipažino dar gerai net nesuprantanti, kas įvyko: „Jausmas banguoja: tai, atrodo, nuostabu, tai – taip ir turėjo būti, tai, atrodo, nesąmonė. Paskui galvoji, palauk – ar čia jau tikrai? Visa jausmų puokštė ir jie kaitaliojasi. O šiaip, aišku, labai smagu, kad žmonės įvertino, ir man didžiulė garbė būti visame tame būryje tarp kitų penkių laureatų. Buvo didžiulė garbė būti ir dvylikos būryje, kurie visi verti tos premijos, tik, aišku, kad jų yra mažai, tad tenka kažkaip atrinkti. Ypač džiaugiuosi, kad du mano vertinami, mėgstami menininkai ir draugai Dainius Liškevičius ir Remigijus Treigys taip pat yra tame sąraše. Todėl šventė yra triguba – nežinau, kaip aš jausčiausi, jei būčiau, pavyzdžiui, tik aš, o jų nėra – būtų kažkas ne taip, žymiai mažiau džiaugsmo“.

Kas pasikeis A. Narušytės darbuose ir gyvenime gavus šią premiją? „Aš nesiimčiau prognozuoti dėl darbų, nes juos diktuoja įvairūs užsakymai ir mano pačios sumanymai. Tai, ką esu sumaniusi ir pažadėjusi, turiu įgyvendinti – tas negali jokiu būdu keistis. Bet šiaip gyvenimas, aišku, po tokio pripažinimo, žinau, kad pasikeičia, nes žiūrėkite, skambina žiniasklaida ir tenka atsakinėti į klausimus, kur anksčiau mažiau kam rūpėjai“, – juokėsi ji.

Agnė Narušytė
Agnė Narušytė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Atsiranda toks naujas statusas, kur kažką gal reikia reprezentuoti ar panašiai. Aišku, tikiuosi, kad nesusiformuos kažkas tokio, kas išaugintų sieną tarp manęs ir mano draugų, tai būtų blogoji pasekmė, kuri gali įvykti tokiose situacijose, bet, tikiuosi, kad mano situacijoje neįvyks. Tai nežinau, ar nuo to pasikeičia gyvenimas, nes anksčiau dar nebuvo taip“, – šypsojosi laureatė.

Pasiteiravus, ar šis laimėjimas gali daryti įtaką ir meno kritikos laukui, apie kurią dažnai girdimos diskusijos, esą ji prarandanti savo vertę ar kad apskritai jos mažėja, A. Narušytė pastebėjo, kad laikas nuo laiko meno kritikai šias premijas gauna, kaip, pavyzdžiui, Alfonsas Andriuškevičius ar pernai apdovanota muzikologė Rūta Stanevičiūtė.

„Be to, aš esu ne tik meno kritikė, bet ir menotyrininkė – rašau dailės ir fotografijos istoriją, ir tai yra šiek tiek kito pobūdžio dalykas, nes menotyrininkas, tyrinėjantis meno lauką, šiek tiek kartu tą laiką ir formuoja, taip pat kartu formuoja, kas ateityje bus žinoma ir kalbama apie mūsų dabartį. Tai čia yra šiek tiek tokio gal mokslinio pobūdžio dalykai, bet, aišku, yra ir meno kritikos sritis, kuri man yra labai svarbi – rašau ją nuo pat tų laikų, kai baigiau studijas dar 1993 metais ir nemetu to. O apie meno kritiką nuo pat jos atsiradimo buvo sakomi tie patys dalykai, kaip ir dabar: kad ji nepakankamai atidi meno kūriniams, kad ji galbūt nereikalinga, nes be menininko nebūtų kūrinio, o be kritikos kūrinys būtų, kad kritika kažkokia silpna, kad kritikai vengia vertinti ir nepasako publikai, kurie kūriniai geri, o kurie blogi, o tiktai vynioja į vatą – visi šitie priekaištai sakomi nuo pat pradžių, vos tik kritika atsiranda. Kita vertus, visada kurie nors geri autoriai vis rašo puikius tekstus, kurie įkvepia susipažinti su menininkais, žiūrėti ar klausyti jų kūrinius. Tuos kūrinius atveria kritikų tekstai – tu turi kažkokį pokalbį, dialogo dalyvį, su kuriuo kalbiesi skaitydamas tekstus, nes aš mėgstu ne tik rašyti, bet ir skaityti kritikų tekstus – čia nuolat vyksta toks polilogas mąstančių žmonių, kuris teikia daug džiaugsmo, nes geriausias dalykas būtent ir yra turėti tą terpę, kurioje esi pripažįstamas ir kurioje tu pripažįsti kitus, ir mes visi kartu reflektuojame, ir kuriame tą lauką“, – kalbėjo A. Narušytė.

R. Treigys: įvertinimas reikalingas bet kuriam žmogui, ne tik menininkui

Su pastebėjimu, kad šis apdovanojimas, matyt, yra šventė visam fotografijos laukui, R. Treigys sutiko: „Be abejo, tai didelis laimėjimas – ir asmeninis, ir fotografijos lauko. Ypač tos, truputį kitokios fotografijos – kokią kuria mūsų trijulė – Gintautas Trimakas, Vytautas Laukys.“

R. Treigys po žinios apie įvertinimą sakė, kad šiandien sunku yra pažvelgti iš šono į tai, kas įvyko.

„Reikia laiko, per daug gerųjų emocijų šiandien, kad galėtum įvertinti. Sveikinu ir džiaugiuosi dėl kolegų, A. Narušytės, D. Liškevičiaus. Agnė daug rašiusi ir apie mano kūrybą, išleido didžiulę knygą apie laiką mene“, – kitiems menininkams negailėjo pagyrų R. Treigys.

Remigijus Treigys
Remigijus Treigys
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai buvo paskelbtas trumpasis sąrašas, fotomenininkas neslėpė tikėjęsis gauti apdovanojimą: „Visą laiką tikiesi, jeigu jau pretenduoji į premiją, kažkokia viltis yra, ji išsipildė.“

Įvertinimas, R. Treigio įsitikinimu, reikalingas bet kuriam žmogui, ne tik menininkui.

„Visiems, kurie daro, dirba – tai yra smagu. Mes, žmonės, esam tokie, mums patinka, kai darbus įvertina. Apdovanojimai įkvepia dvigubai dirbti. Gyvenimas ir kūryba eina savo tėkme – ir toliau kažką darai. Dabar laikas švęsti, juolab kad Kalėdos artėja, šventinis laikotarpis “, – kalbėjo jis.

Įvertinami reikšmingiausi kūrėjai

„Delfi“ primena, kad Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija lapkričio pabaigoje paskelbė 12-os kūrėjų, pretenduojančių gauti 2021 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.

Įvertinusi daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija tarpinio balsavimo metu buvo atrinkusi dvylika kandidatų.

Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą šiemet buvo patekę: choreografė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius, dailininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, menotyrininkė Agnė Narušytė, aktorius Vidas Petkevičius, rašytojas Kazys Saja, aktorius Arūnas Sakalauskas, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, rašytojas Alvydas Šlepikas, fotomenininkas Remigijus Treigys, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.8333

Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.)...

Poetas Dominykas Norkūnas debiutinėje knygoje kviečia apčiuopti savosios tapatybės pulsą

Pasirodė debiutinė talentingo, savitą poetinį braižą turinčio poeto Dominyko Norkūno...

Mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė

Eidama 57-uosius metus mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė, pranešė Lietuvos...

Daliai Urbanavičienei vėl siūlomos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės pareigos (1)

Naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybos pirmininke siūloma patvirtinti jos buvusią...

Mirė rašytojas Ramūnas Kasparavičius (4)

Sekmadienį, sausio 16 d., po sunkios ir ilgos ligos, eidamas 74-uosius metus mirė lietuvių poetas,...

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (19)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (611)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Po smarkaus vėjo – malonesni orai: pokyčiai džiugins vos parą

Artimiausią parą stiprės aukštesnio atmosferos slėgio laukas, tad įsivyraus malonesni orai....

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (2)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (48)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (10)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (161)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių (1)

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...