aA
Gegužės 21-ąją startavusį Lietuvos publikai skirtą istorijų pasakojimo festivalį „Išklausyk“ savo pasirodymu „Forbidden songs“ („Uždraustos dainos“) atidarė svečias iš Amsterdamo Anastasios Sarakatsanos. Jis atskleidė, kokiais keliais jo istorijos pasiekia sceną, o jo kolegė Milda Varnauskaitė, šio festivalio organizatorė, įvardijo svarbų šio žanro meno kūrėjų tabu. Ypatingas nerašytas draudimas galioja tiek gyvam pasakojimui, tiek ir perteikiant istoriją nuotoliniu būdu, kaip tai daroma šiame festivalyje.
Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo metu Amsterdame, Nyderlanduose esančiame istorijų pasakojimo centre Mezrab, 2018 m.
Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo metu Amsterdame, Nyderlanduose esančiame istorijų pasakojimo centre Mezrab, 2018 m.
© Organizatorių nuotr.

Istoriją gali papasakoti kiekvienas?

Iš Graikijos kilęs A. Sarakatsanos ir šio festivalio dalyvė bei organizatorė lietuvė M. Varnauskaitė yra to paties Amsterdamo istorijų pasakojimo centro „Mezrab“ reguliarūs pasakotojai. Čia jie žengė pirmuosius savo žingsnius scenos meno kryptimi, vis dar nelabai įprasta lietuviškai kultūrai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Sunku paaiškinti, bet pabuvus čia, „Mezrab“, pirmas dalykas, kurį supranti, yra tai, kad kiekvienas potencialiai gali pasakoti istoriją. Tai labai išlaisvinanti mintis“, – prisimena A. Sarakatsanos.

Viena pagrindinių jo veiklų, be istorijų pasakojimo, yra muzikos teatrui kūrimas. Į „Mezrab“ jis atėjo kaip muzikantas, bet galiausiai tapo pats sau akompanuojančiu istorijų pasakotoju.

„Ilgainiui supranti, kad net ir po daugybės metų vis dar mokaisi pasakoti. Taip, kiekvienas mūsų turi istoriją, kurią galėtų papasakoti, bet papasakoti ją nuoširdžiai, įtraukti, sukurti dabarties jausmą, lengvumą, pasitelkti humorą, užmegzti ryšį su publika – tai reikalauja ilgo darbo. Daug pasiruošimo, mokymosi ir labai daug praktikos“, – sako A. Sarakatsanos.

Pasakotojas Anastasios Sarakatsanos pasirodymo metu Amsterdame, Nyderlanduose esančiame istorijų pasakojimo centre Mezrab. Fotografas: Anas Khatib. 2020 m.
Pasakotojas Anastasios Sarakatsanos pasirodymo metu Amsterdame, Nyderlanduose esančiame istorijų pasakojimo centre Mezrab. Fotografas: Anas Khatib. 2020 m.
© Organizatorių nuotr.

Per daug detalių gali tik pakenkti

Pasak svečio iš Amsterdamo, istorijų pasakotojai dažnai nenaudoja dekoracijų, šviesų ar garsinių efektų, nes šiam žanrui svarbiausia yra ryšys tarp pasakotojo ir žiūrovo čia ir dabar bei kas tuo metu vyksta žiūrovo galvoje.

„Kuo daugiau išorinių elementų naudoji, tuo sunkiau puoselėti šią jungtį“, – aiškina istorijų pasakotojas.

Savo istoriją jis pirmiausia vertina kaip pokalbio dalį. Istorijos pasakojimas yra būdas susikalbėti, kai klausytojui tuos pačius dalykus leidžiama pamatyti pasakotojo akimis, išvengiant smulkmeniško, detalaus aiškinimo.

„Kelias dienas domiuosi, renku kontekstui svarbią informaciją. Tuomet dieną arba dvi rašau ir perrašinėju tol, kol tai suskamba lyg sakytinė istorija. Tuomet iškloju ją telefonu draugui ar draugei.

Vėliau, vakarieniaudamas su draugais, pasakoju jiems. Jei turiu progą, papasakoju ir kiek didesnei grupei klausytojų. Tik tada galiu stotis ant kilimo ir pasakoti kelių šimtų žmonių publikai“, – savo kūrybos virtuvės paslaptis dėsto A. Sarakatsanos.

Šviežia istorija – pavojinga ir publikai, ir pasakotojui

Pasakojimo profesionalės M. Varnauskaitės kūrybiniame bagaže – tūkstančiai valandų, pasakojant istorijas įvairiuose renginiuose Nyderlanduose ir Lietuvoje, čia ir ten vedant kūrybines dirbtuves.

„Niekada nežinai, kas tavęs laukia, todėl turi mokėti greitai pajusti erdvės atmosferą ir gebėti prisitaikyti, rasti raktą į skirtingos publikos širdis. Šis iššūkis mane labiausiai ir žavi, nes nors kaskart ir esi pasiruošusi 150 procentų, vis dėlto nežinai, kokia bus publika. Reikės reaguoti čia ir dabar – nebus kitos galimybės, kaip, pavyzdžiui, žiūrint filmą ar skaitant knygą“, – sako M. Varnauskaitė.

Ji taip pat pabrėžia, kad istorijų pasakojimo žanrui yra svarbi taisyklė, kurios laikosi visi profesionalūs pasakotojai: niekada nepasakoti to, kas tebėra nesugijusi žaizda – kai istorija vis dar šviežia ir dar nėra tinkamos distancijos.

„Jei pasakotojas atlieka terapiją prieš auditoriją, jis nėra profesionalas. Toks pasakotojas rizikuoja ne tik „nudeginti“ savo auditoriją nesuvaldytomis emocijomis, tačiau ir netekti darbo. Žinoma, pasirodymas gali turėti terapinį afektą, tačiau tai nėra savaiminis tikslas“, – aiškina M. Varnauskaitė.

Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo Valdovų rūmuose metu, fotografas Vytautas Abramauskas, 2019 m.
Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo Valdovų rūmuose metu, fotografas Vytautas Abramauskas, 2019 m.
© Organizatorių nuotr.

Netikėtumų patiria nuolat

Anot pasakotojos, netikėtumų per gyvus pasirodymus nutinka nuolatos: kas nors sugalvoja pakomentuoti, netikėtai sureaguoja į ištartą sakinį.

„Yra nutikę ir visokių techninių nesklandumų, o juokingiausias – bent jau man pačiai – nutikimas, kai vieno pasirodymo užsienyje metu staiga iš anglų kalbos persijungiau į lietuvių kalbą. Kokią minutę nesuvokiau, kas nutiko, tik mačiau keistai persimainiusią publikos reakciją. Supratusi pasiaiškinau, kad ta istorija man labai primena namus. Publika mane suprato“, – prisimena M. Varnauskaitė nutikimą apie pasirodymą „Emigravau netyčia“.

Pastarąjį istorijos pasakojimą žiūrovams per „YouTube“ platformą yra numatyta parodyti paskutinę festivalio „Išklausyk“ dieną – sekmadienį, gegužės 24-ąją.

Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo Valdovų rūmuose metu, fotografas Vytautas Abramauskas, 2019 m.
Pasakotoja Milda Varnauskaitė pasirodymo Valdovų rūmuose metu, fotografas Vytautas Abramauskas, 2019 m.
© Organizatorių nuotr.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Romanas „Kita Augustos Houp pusė“: kodėl žmonėms reikia leisti būti savimi? knygos ištrauka (1)

„Leiskite būti savimi. Apie tokį širdies šauksmą ir yra mano romanas“, – taip britė Joanna...

Parodos „Keliaujantys muzikai“ sugrįžimas – Kauno geležinkelio stotyje

Kultūriniams renginiams teko padaryti pertrauką, tačiau po truputį jie sugrįžta. Pirmoji...

„Vongo ežero“ autorė Jana Vagner: aš nepranašavau pandemijos!

Tai, kas vyksta rašytojų galvose dažnai stebina. Tarsi išties jų ranką kažkas vedžiotų ir...

Britai atšaukia Turnerio premijos teikimą, tačiau 10 menininkų gaus stipendijas

Londono Tate'o moderniojo meno muziejus šiemet dėl koronaviruso epidemijos atšaukė Turnerio...

„Kinas kalba“ kviečia į virtualius susitikimus su kino kūrėjais ir nemokamas filmų peržiūras

Metų pradžioje startavęs kino peržiūrų ciklas „Kinas kalba“ sugrįžta. Fizinės kino...

Top naujienos

Po emigrantų kelionės į Lietuvą – šiurpūs liudijimai (175)

Emigrantų kelionė iš Vokietijos į namus Lietuvoje baigėsi tragedija: važiuojant greitkeliu...

Nacionalinio stadiono epopėja: po mero ir Vyriausybės konflikto – kompromiso paieškos (141)

Praėjusią savaitę apie nacionalinio stadiono mirtį pranešęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius...

Istorinio skrydžio teks palaukti: „SpaceX“ į atvirą kosmosą pakilti sutrukdė oro sąlygos (354)

Praėjus beveik dešimtmečiui – vėl iš JAV teritorijos į atvirą kosmosą turėjo kilti...

Po nelegalių lenktynių Rapšys policijai įkliuvo antrą kartą (45)

Dėl dalyvavimo neteisėtose lenktynėse nubaustas ir teisę vairuoti praradęs plaukikas Danas...

Malonią šilumą kai kur užgoš trumpas lietus

Ketvirtadienio dieną per Lietuvą slinks mažai aktyvus ir nekontrastingas šaltasis atmosferos...

Kapų daugiau nei mirčių: aukų artimieji patys išaiškino Kazachstaną klastojant pandemijos statistiką (58)

Panašu, kad vien koronaviruso aukoms iš Kazachstano pietryčiuose esančio Almatos miesto ir jo...

Darbuotojų bėdos su karantino pabaiga nesibaigs: gali netekti ne tik darbo, bet negauti ir išmokų (96)

Nors po truputį pradeda ryškėti galima karantino pabaigos data, rūpesčiai nei darbuotojams, nei...

Po erkės įkandimo tarnybos metu neteko didžiosios dalies darbingumo: tikina, kad jam buvo pakištas suklastotas dokumentas (106)

2016 m. pavasaris tuometiniam kariui savanoriui buvo lemtingas. Tarnybos metu įsisiurbusi erkė jį...

Paulius Jurkevičius

Linkėjimas iš ano pasaulio: kietų ir nemirtingų stereotipų! (1)

Jie gimsta, stiprėja, plėtojasi, įsigraužia į aplinką, į draugų būrelį, į šeimą. Į...

Mažos mergaitės pasiaukojimo istorija: pati išmesta maiše pelkėse sugebėjo išgelbėti nuo mirties dvimetį berniuką (30)

„Kai prasidėjo karas, mūsų šeima suprato, kad mus nužudys, – pasakoja 80-metė vilnietė...

|Maža didelių žinių kaina