aA
Sostinės gimtadienio proga penktadienį atsidaro nauja Vilniaus muziejaus paroda, pristatanti Vokiečių gatvės žmones nuo seniausių laikų iki šių dienų. Visgi ši ekspozicija kalba ne vien apie žmones, galima pamatyti nemažai daiktų per laiką tapusių tikrais artefaktais. Kaip pasakojo Vilniaus muziejaus direktorė, menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė, rengiant šią parodą buvo galvojama apie žmones, nuo kurių ir priklauso miesto paveikslas, bet kadangi, anot jos, Vilniaus istorija nėra tiek pažini ir nėra tiek patikimų dokumentų, kad būtų galima visiškai neabejoti – yra rodomi ir senąjį laikmetį atspindintys daiktai.
Parodoje – Vokiečių gatvės istorija: tarp eksponatų – unikali Marcelijaus Martinaičio spinta, Vilniaus budelio kalavijas
© DELFI / Julius Kalinskas

Kalbama apie Vilnių ir vilniečius

„Į parodos kuriamą pasakojimą įtraukėme Vokiečių gatvės gyventojus. Esame dėkingi jiems už laiką ir paskolintus parodai objektus. Siejame šitą parodą tiek su muziejaus susikūrimo vieta, tiek plečiame akiratį, žiūrime į platesnius horizontus – į visą gatvę, pasitelkę ekspertus tų sričių, kurias norime pažinti“, – parodos pristatymo spaudos konferencijoje sakė R. Antanavičiūtė.

Viktorija Kurienė, viena parodos kuratorių, istorikė, tyrinėjanti daugiausiai XX a. istoriją akcentavo, kad paroda yra ne tik apie Vokiečių gatvę ir jos gyventojus, bet ji gali būti aktuali kiekvienam vilniečiui – kalbama apie Vilnių ir vilniečius.

„Parodoje pamatysite, kaip Vokiečių gatvė atrodė iki Antrojo pasaulinio karo, kaip ji pasikeitė per karą, po karo, kaip keitėsi gyventojai, kokia kalba skambėjo“, – sakė ji.

Žydiškąjį Vokiečių gatvės aspektą tyrinėjusi istorikė Jurgita Verbickienė pastebėjo, kad pati sudėtingiausia šios gatvės istorija – žydų bendruomenės susikūrimas nuo XVII a. pr. Šiandien būtent ta dalis yra mažiausiai pažįstama. Bet pasakius A, norisi pasakyti ir B – ką ši paroda reiškia, kaip ji galėtų inspiruoti kitus? Pati paroda – tai bandymas į jį atsakyti: kur aš gyvenu, kas sudaro supančią aplinką. Tokių istorijų yra ne viena, tikėkimės, kad pavyko jas atkurti. Norisi pakviesti suprasti aplinką“, – kalbėjo J. Verbickienė.

Ji atkreipė dėmesį į parodoje eksponuojamą rašytojo Marcelijaus Martinaičio spintą, sumeistrautą iš rašytojo Icchoko Mero baldų.

Lankytojų taip pat laukia nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, neišlikusių gatvės pastatų maketai ar iliustracijos bei išskirtiniai eksponatai, kurių kitur nepamatysi. Tarp jų – archeologų rasti stikliukai iš Vilniaus Didžiosios sinagogos vitražo,identiškos Vokiečių gatvės durys – jos įdomios, nes, anot J. Verbickienės, mena naujakurius – pasakoja gatvės ir asmeninę, tam tikros grupės istoriją. Taip pat galima pamatyti XIV a. valgytų figų ir vynuogių (!) likučius ar Vilniaus budelio kalaviją.

Parodoje – Vokiečių gatvės istorija: tarp eksponatų – unikali Marcelijaus Martinaičio spinta, Vilniaus budelio kalavijas
© DELFI / Julius Kalinskas


Kodėl Vokiečių gatvė?

Vokiečių gatvės pavadinimas kildinamas iš „vokiečių miesto“ – erdvės, į kurią XIV amžiuje pradėjo keltis į Vilnių atvykę daugiausiai vokiečių kilmės pirkliai ir amatininkai. Teritorijos, kurią istorikai vadina „vokiečių miestu“, ir Vokiečių gatvės ribos nesutampa – „miestu“ šiandien vadinamas aplink vieną seniausių Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčią susikūręs kvartalas. Pati gatvė ėmė klostytis kiek vėliau.

Ilgainiui jau pačioje gatvėje įsikūrė daugiausiai vokiška Vilniaus liuteronų bendruomenė. Vėliau, gavę valdovo privilegiją, čia ėmė kurtis ir žydai. XIX amžiuje ši miesto erdvė tapo miesto komerciniu centru, o po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė ne tik gyventojai, bet ir pati gatvės erdvė – Vokiečių gatvė ne visada buvo tokia plati, kokią ją esame įpratę matyti šiandien.

Vokiečių g., Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotr.
Vokiečių g., Lenkijos nacionalinio skaitmeninio archyvo nuotr.


Istorikui Povilui Andriui Stepavičiui vienas įdomiausių aspektų – šios gatvės ištakos.

„Kodėl ji vadinasi Vokiečių gatve, o ne kitokia? Archeologijos mokslų atstovų dėka, dėl visų jų padarytų tyrimų galima atsekti šito kvartalo pradžią. Sėdime senesnėje Vokiečių g. pusėje, kur ir seni namai išlikę, žinoma, kad šioje vietoje žmonės gyveno nuo XIV a. trečiojo ketvirčio, apie jų buitį galima sužinoti – eksponuojame keletą archeologinių radinių, kurie liudija, kad ten gyveno amatininkai, žmonės, kurie užsiiminėjo prekyba. Žinoma ką jie valgė, ką mėgo, kuo smaližiavo. Šitas Vokiečių gatvės pavadinimas aptinkamas nuo XVI a. pradžios, neabejotinai yra siejamas su tuo, kad šioje vietoje daugiausiai gyveno vokiečių pirkliai, vienas iš tų retesnių atvejų, kad paliko pavadinimas ir išliko iki pat šių dienų, keitėsi, bet grįžo prie originalaus gatvės pavadinimo“, – kalbėjo jis.

Parodoje – Vokiečių gatvės istorija: tarp eksponatų – unikali Marcelijaus Martinaičio spinta, Vilniaus budelio kalavijas
© DELFI / Julius Kalinskas


Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininką dr. Martyną Jakulį ypač sudomino Pirmojo pasaulinio karo metai, kai okupacinės vokiečių valdžios atstovai žvelgdami į šitą gatvę bandė Vilniuje surasti buvusius vokiškus pradus.

„Jie tada kalbėjo, kad yra akivaizdu, kažkada čia buvo vokiška tvarka, viena iš pirmųjų mūrinių gatvių, kuri visiškai išsiskyrė iš daugiausia medinio Vilniaus, kartu su nostalgija žvelgė į tą laikotarpį, kai šitoje gatvėje gyveno iš vokiškų kraštų atvykę žmonės. Kita tema, kuria teko giliau domėtis – liuteronų bendruomenė, be kurios Vokiečių gatvė dabar būtų neįsivaizduojama. Jeigu paklaustumėte, kas labiausiai asocijuojasi su Vokiečių gatve, daugelis atsakytų – evangelikų liuteronų bažnyčia. Vėlgi, šitoje parodoje aktualu kaip erdvės keitėsi, Vilniaus gaisrai, bet kartu ir patys žmonės, kurie gyveno ir kūrė, iki pat XX a. vidurio. Šitoje gatvėje gyvenę liuteronai, ėję į pamaldas – kalbėjo vokiškai. Eksponuojamas raštiškas palikimas dar prisideda prie šitos gatvės kaip multikultūrinės erdvės vaizdo“, – neabejojo M. Jakulis.

Parodoje – Vokiečių gatvės istorija: tarp eksponatų – unikali Marcelijaus Martinaičio spinta, Vilniaus budelio kalavijas
© DELFI / Julius Kalinskas


Komercinis Vokiečių gatvės „veidas“

Istorikė Aelita Ambrulevičiūtė sakė, kad XIX a. būtų galima apibūdinti kaip civilizacijos amžių: „Atitinkamai visa Vokiečių gatvė įgyja visiškai komercinį pobūdį – iki pat Antrojo pasaulinio karo vyksta pagrindinė miesto prekyba: bankai, kavinės, restoranai, keli viešbučiai, daug daug stambių ir smulkių pirklių parduotuvių.“

Architektė Eglė Matulaitytė prisipažino ruošdamasi šiai parodai uždavusi daug klausimų istorikams, vienas jų – kas yra svarbiausia kalbant apie Vokiečių gatvę?

„Iš visų diskusijų išsirutuliojo parodos architektūra. Pagrindinė ašis tampa atvira, tuščia erdvė, tokia ir yra Vokiečių gatvė. Tarp didelių fasadų tuščias plotas skirtas viešajai erdvei – su suoliukais, medžiais ir praėjimais... O už spalvotų fasadų slepiasi daugybė istorijų, daugybė temų, tikiuosi, kad jas pavyko papasakoti“, – vylėsi E. Matulaitytė.

Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Ji linksniuojama kaip brutalios sovietinės invazijos į Senamiestį auka, Didžiojo ir Mažojo Vilniaus žydų getų skiriamoji riba, svarbi miesto centro atkarpa, kurią reikia vienaip ar kitaip pertvarkyti. Šiandienos vilniečiams Vokiečių gatvė yra tokia sava, kad veikiausiai retas susimąsto, kodėl ši gatvė vadinasi būtent taip, kada ji atsirado ir kaip keitėsi jos kasdienybė.

Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6) paroda veiks iki liepos 3 d.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Kaune vyko vienas įspūdingiausių „Kaunas 2022“ renginių: miesto mitą pratęsė spektaklis ant vandens

Nepaisant kone visą dieną merkusio lietaus, gausūs būriai žiūrovų šeštadienio vakarą...

2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys

73-iojo tarptautinio Berlyno kino festivalio metu vyksiančioje 2023-ųjų Europos kino mugėje...

Kaune vyks vienas pagrindinių KEKS renginių, antroji mito trilogijos dalis „Santaka“

Kaunui savaitgalį minint gimtadienį ir tęsiantis Europos kultūros sostinės renginiams,...

Prie tarptautinio folkloro festivalio kanklių skambesio jungsis airiški dūdmaišiai, fjordų smuikai ir dainos iš Viduržemio

Paskutinę gegužės savaitę vyksiantis 49-asis tarptautinis folkloro festivalis „ Skamba skamba...

Vienas laukiamiausių šio sezono muzikinių įvykių – nauja Vidmanto Bartulio kūrybos kompaktinė plokštelė

Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su Lietuvos muzikos...

Top naujienos

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainai – amoralus Vakarų siūlymas: šurmulį sukėlė Vokietijos intelektualų laiškas (1)

Ukraina neturėtų bet kokia kaina siekti paliaubų su Rusija , kaip tai Kijevą esą ragina daryti...

Delfi Plius DELFI

Po ukrainiečių paviešintų vaizdų – šokas šlovinusiems Rusijos kariuomenę: tai paskutinis lašas (17)

Rusijos karo tinklaraštininkus šokiravo jų šalies kariuomenės nekompetencija, Vladimirui Putinui...

Karas Ukrainoje. Rusijai didinant pastangas užimti visą Luhanską – Zelenskio atsakas: nurodė, kas gali sustabdyti karą (2)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (2)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Po naujo siūlymo Zelenskis atrėžė: mums nereikia tokių kompromisų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos karą prieš jo šalį gali...

Po klausimo apie Ukrainą Micičius be žodžių paliko spaudos konferenciją specialiai „Delfi“ iš Belgrado (1)

Jokių abejonių, Ukraina turi solidžią krepšinio bendruomenę, šiuo metu dėmesį telkiančią ne...

23-ejų metų Žanetai nustatė melanomą: apgamą iš kitų išskyrė du požymiai

Melanoma ir bazinių ląstelių karcinoma , (odos piktybiniai dariniai), sergančių pacientų...

Žvaigždės Ukrainos ginkluotosiose pajėgose: sceną į karo lauką iškeitusios garsenybės jau praliejo kraują

Iki 2022 m. vasario 24 d. ukrainiečiai gyveno ramiai: eidavo į mėgstamų atlikėjų koncertus,...

Laukia orų permainos: bus ir nemažai šilumos, ir šalnų (1)

Sekmadienio naktį žemo atmosferos slėgio sūkurys Į Lietuvą atneš drėgnus orus . Dieną jo...

Išmaudytas Eurolygos čempionų strategas – apie NBA, finalo „X-faktorių“ ir nutildytus skeptikus specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Po pergalingo Eurolygos finalo čempionų ekipos Stambulo „Anadolu Efes“ strategas Erginas...