Padėjo angelai

Prieš pat parodos atidarymą pakalbintas A. Šlipavičius-Šlipas atviravo ką tik kalbėjęsis su savo jaunystės draugais – Algirdu Kaušpėdu ir Sauliumi Urbonavičiumi-Samu iš „Bix'ų“ – abu patvirtino, kad svarbią menininkui dieną jie būsią „Dūmų fabrike“, atliksią kelis kūrinius.

Paklaustas, ar kūrėjui nėra sudėtinga į savo kūrybą pažvelgti retrospektyviai, A. Šlipavičius-Šlipas prisipažino turėjęs nemenką rūpestį.

„Kai prieš pusę metų sėdėjau su draugais pirtyje, jiems pasakiau, kad mano paveikslai užstrigę Niujorke po pasaulinės parodos. Turėjau penkias didžiules parodas, dalį darbų nupirko, o kiti didieji aštuoni paveikslai – liko. Galit įsivaizduoti?! Šiandien juos atveža! Man angelai padėjo. Kalbuosi su jumis ir žiūriu pro vartus, gali bet kurią minutę įvažiuoti“, – pasidžiaugė kūrėjas.

Tačiau kaip menininkui, kuriam šiemet stuktelėjo šešiasdešimt, pašnekovas tikino, susidėlioti darbus, net ir retrospektyviai parodai – nebesunku: „Kai grįžo mano kataloginiai paveikslai, už kuriuos gavau Leonardo da Vinčio, Mikelandželo, Sandro Botticellio vardo premijas, kurie buvo matomi Niujorko kataloguose, o vienas paveikslas netgi įtrauktas į siurrealizmo klasiką – ramiai atsidusau.“
Artūras Šlipavičius

A. Šlipavičius-Šlipas neslėpė besijaučiantis pačiame kūrybinės brandos zenite. „Esu rimtoje brandoje, labai kūrybingas. Turiu įkūręs dvi muzikos grupes, mano iniciatyva ir su mano dalyvavimu – išėjo devyni albumai. Atėjo visiška branda, suvokimas, ką darau; Seniai esu pasakęs sau, ypač po Amerikos, kur tris mėnesius gyvenau ir gastroliavau (su jau minėtais paveikslais) – tiek gyvenime, tiek kūryboje, tiek mene – svarbiausia yra kokybė, ne kiekybė“, – kalbėjo menininkas.

Kodėl Vytautas Didysis valgė raugintus agurkus?

Parodos ašimi, ko gero, taps performansas „Kodėl Vytautas Didysis valgė raugintus agurkus?“, kuris įdomiai skamba vien dėl savo pavadinimo.

A. Šlipavičius-Šlipas pasakojo, kad tokiu pavadinimu prieš daug daug metų buvo nutapęs paveikslą, kuris per kraustymąsi kažkaip kažkur dingo.

„Prieš pusantrų metų tą paveikslą aptikau – pasižiūriu, šedevras! Prisiminiau, kaip jį kūriau. Sėdi Vytautas šalia šampano butelio, nors tuo metu taip negalėjo būti, nes šampano... nebuvo. Laikas, kai gyveno Vytautas Didysis, ir laikas, kuriame aš gyvenu. Praėjo penki šimtai metų, ir aš pabandžiau visą šitą atkarpą nutapyti. Ir šampanas, ir nuoga moteris, ir ant stalo gulintys daiktai – iš dabarties, ir iš praeities. Vienas mano draugas istorikas yra sakęs, kad agurkų iki Vytauto Didžiojo Lietuvoje nebuvo. O kas juos atvežė? Vytauto asmeninė apsauga. Kas jo apsauga? Trys šimtai totorių, kurie jį gynė, kurie atvažiavo su žmonomis, ir parodė, kad Lietuvoje taip pat auga agurkai. Man šita istorija susivėlė taip, kad pradėjau tapyti didžiulę drobę (ją tapiau gerus trejus metus), kuri per performansą bus uždengta, jo metu aš paveikslą atidengsiu ir pristatysiu savo idėją. Performanso metu bus šiek tiek metaforų, linksmumo ir muzikos“, – būsimu meno įvykiu intrigavo A. Šlipavičius-Šlipas.

„Dūmų fabriko“ galerijoje (Dūmų g 5, Vilnius) Artūro Šlipavičiaus-Šlipo retrospektyvinė kūrybos paroda „Šlipo meno masada“ bus atidaryta lapkričio 10 d., 19 val.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją