Pasak Panevėžio rajono vyriausiojo kultūros paveldo specialisto Petro Juknevičiaus, kadaise dabartinio rajono teritorijoje buvo daugiau kaip pusantro šimto dvarų, dvarelių, šiandien likę tik septynių dvaro statinių kompleksai ir aštuoniolikos dvaro sodybų fragmentai. Jo teigimu, kol kas dvarų išsaugojimu šiek tiek rūpinasi rajono Savivaldybė, tačiau jiems sutvarkyti ir išsaugoti reikalingos didžiulės lėšos.
Laikantis paveldosaugos reikalavimų, vien projektavimas kainuoja šimtus tūkstančių litų. Nemažai istorinę ir architektūrinę reikšmę turinčių objektų neturi net teisinės registracijos ir yra be šeimininkų, tačiau viskam įteisinti vėl reikia daug pinigų, kurie Savivaldybei neskiriami.
Rajonui pinigų neliko
Paminėjus Vyriausybės patvirtintą Dvarų paveldo išsaugojimo programą, P.Juknevičius sakė, kad iš jos 10 milijonų litų skiriama Valdovų rūmams atstatyti, o visiems kitiems objektams lieka vos 18 milijonų litų. Iš jų Panevėžio rajono dvarams tvarkyti lėšų nebuvo skirta.
P.Juknevičius PB pasakojo, kad pirmasis dvarų nykimo etapas prasidėjo panaikinus baudžiavą, antrasis - po 1922 metų žemės reformos, kai buvo apribota žemėvalda, trečiasis - 1940 metais, po privataus turto nacionalizavimo, ketvirtasis - po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Anot specialisto, kol nebuvo išardyti kolūkiai, dvaro pastatais dar buvo rūpinamasi, tačiau vėliau dauguma jų buvo palikti likimo valiai.
P.Juknevičiaus teigimu, Panevėžio rajone dabar geriau išsilaikę tik Bistrampolio ir Naudvario dvarų kompleksai. Juos pirmiausia ir tikimasi prikelti naujam gyvenimui. Karaliaus Kristaus katedrai perduotas dabar Jaunimo integracijos centrui, vadovaujamam kunigo Rimanto Gudelio, priklausantis Bistrampolio dvaras gavo 2 milijonų litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Atgaivinti ketinama ir garsiam inžinieriui Stanislovui Kerbedžiui priklausiusį Naudvario dvarą. Juolab kad 2010 metais bus minimos žymaus tautiečio 200-osios gimimo metinės.
Privatizuoti neapsimoka
P.Juknevičius apgailestavo, kad neatsirado dvarų savininkų, dauguma objektų neturi teisinės registracijos, imtis jų rekonstrukcijos trukdo paveldosaugos reikalavimai. Savivaldybei sutvarkius dokumentaciją ir nusprendus juos privatizuoti, formalumus atliktų ir pinigus pasiimtų valstybės Turto fondas. Susidaro toks įspūdis: istoriniai objektai tegu sunyksta, o ne pritaikomi kitoms reikmėms.
Lydimi paveldo specialisto, PB korespondentai nusprendė pasižvalgyti po Bistrampolio, Ėriškių, Upytės, Naujamiesčio, Naudvario apylinkes. Nemažai buvusių dvarų ir palivarkų vietose likę tik prieš šimtus metų sodintų medžių juostos. Išlikę dvarviečių pastatai prašosi remonto ir daugiau valstybės dėmesio.
Gavo investicijų
Per kelerius metus gerokai pasikeitė Bistrampolio dvaro kompleksas. Savivaldybės lėšomis išasfaltuotas kelias, įrengtos automobilių aikštelės. Taip pat sutvarkytas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, niekas nebegyvena sodininko namelyje.
Tačiau akivaizdu, kad 2 milijonų litų dvaro statiniams sutvarkyti neužteks, nes rekonstrukcija būtina ne tik pagrindiniams klasicizmo stiliaus rūmams, bet ir kitiems neoromantinio stiliaus statiniams - arklidei, žirgynui, ratinei, ledainei, elektrinės pastatui, sodininko nameliui, tvartui, daržinei, Birutės kalneliui.
Informaciniame stende pažymima, kad dvaras pradėtas statyti 1695 metais, o baigtas - 1863 metais. Jame lankėsi istorinei trilogijai „Tvanas“ medžiagą rinkęs Nobelio premijos laureatas rašytojas Henrikas Senkievičius. P.Juknevičius vylėsi, kad savininkus turintis Bistrampolio dvaras bus sutvarkytas ir taps tikru traukos centru.
Išnaikino vienkiemius ir dvarus
P.Juknevičius pasakojo, kad daug dvarų buvo ir aplink Ėriškius, tačiau sovietmečiu, vykdant melioracijos darbus, dvarvietės ir vienkiemiai buvo sunaikinti, žmonės perkelti į gyvenvietę. Pasak specialisto, garsiosios „tulpinių“ vilos vietoje kitados irgi buvęs Dubulių dvaras.
Ponas Petras akcentavo, kad Upytėje buvo net trys dvarai, ši vietovė buvo šlėktų susiėjimo vieta. Dabar Upytėje likę vos du apkiužę Bistramams priklausę dvaro pastatai. Juos tvarkyti trukdo ne tik paveldosaugos reikalavimai, bet ir tai, kad jie yra Krekenavos regioninio parko teritorijoje.
Anot P.Juknevičiaus, Naujamiestyje buvo Baltadvario ir Ragainės dvarai. Geriausiai iš dvarų pastatų išlikęs raudonų plytų kumetynas, kuris veikiausiai pragyvens ir šiuolaikinius statinius. Praeities žinovo pono Petro teigimu, dvarai priklausė Karpiams. Pradėjus kalbėti, kad kumečiai gyvena prastomis sąlygomis, buvo pastatytas ilgaamžis raudonų plytų mūrinis pastatas.
Vietoj kalvės - koplyčia
Neblogai išsilaikę ir kai kurie dvaro pastatai Liberiškyje. P.Juknevičiaus teigimu, ten buvęs antrasis pagal dydį dvarininkų Karpių centras po Joniškėlio. Neblogai išsilaikęs šalia autobusų stotelės esantis senovinis rūsys. Jame sovietmečiu buvo laikomos kolūkio daržovės.
Dėl S.Kerbedžio dvaro Naudvaryje, perėjusio iš Turto fondo Savivaldybės žinion, pasak P.Juknevičiaus, yra įvairių planų. Dabar pagrindiniuose rūmuose įsikūrusi pradinė mokykla, tačiau ją lanko tik septyni vaikai, ją ketinama uždaryti.
Taip par rūmuose įsikūrusi Naudvario bendruomenė „Dvaras“, dalis gyvenamųjų patalpų yra privatizuota. P.Juknevičius akcentavo, kad dar šiemet buvusioje kalvėje ketinama įrengti koplytėlę.
Jau parengtas pastato rekonstrukcijos projektas, kurio sąmatinė vertė beveik pusė milijono litų. Po to ketinama imtis šiaurinio svirno, pertvarkant jį į muziejų. Manoma, kad jo rekonstrukcija gali kainuoti apie milijoną litų, nes vien projektavimui reikėtų apie 150 tūkstančių litų.
