Bene pirmą kartą Lietuvos gyventojai gali nemokamai dalyvauti savotiškoje kino patirtyje: žiūrėti specialiai projektui atrinktus filmus ir dalyvauti pokalbiuose apie emocinę savijautą, kuriuos moderuoja profesionalus psichologas. Įpusėjęs projektas jau susilaukė tiek visuomenės, tiek specialistų dėmesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Legalioje kino platformoje www.kinofondas.lt iki šių metų sausio 25 dienos galima rasti „Panevėžio projekcijų“ kolekcijos filmus ir užsiregistruoti dalyvauti pokalbiuose. „Meno avilio“ kuratorės Onos Kotrynos Dikavičiūtės atrinktų istorijų herojai gyvenimo grožį atranda smulkmenose, o laimę - rutinoje. Nesvarbu, ilgiesi artimųjų, vairuoji autobusą, esi uždarytas namuose ar sergi nepagydoma liga, vaizduotė ir svajonės padeda pakilti virš pilkos kasdienybės.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Monikos Gritėnaitės, nuolat ieškoma būdų, kaip patraukliau pateikti žinias apie sveiką gyvenseną ir psichologinę gerovę: „Ši iniciatyva prasidėjo nuo to, kad norėjome kreiptis į miesto gyventojus per kiną, po kurio seansų gyvai vyktų diskusija su psichologu ir jis galėtų atsakytų į rūpimus klausimus. Prasidėjus antrai pandemijos bangai, buvome priversti perkelti viską į „nuotolį“ ir čia mums padėjo „Meno avilys". Nemokamas legalus kinas tapo dovana miesto gyventojams, o diskusija - puikus būdas susiburti ir pabendrauti. Kadangi susidomėjimas nemažas, tikimės vystyti šį konceptą ateinančiais metais ir susitikti gyvai, kai tik aplinkybės tai leis.“

Kino terapiją sukūrė ir išpopuliarino psichologijos profesorius Gary's Solomon'as – 1995-aisiais jis išleido knygą „Kino filmo receptas: pažiūrėk šį filmą ir paskambink man kitą rytą“ („The Motion Picture Prescription: Watch This Movie and Call Me in the Morning“) ir jau netrukus gavo pravardę „Kino daktaras“. Šią psichoterapijos kryptį atgaivino prieš kelis metus pasirodęs dokumentinis filmas „Calypsonians“, kurio režisierius Anghelo'as Taylor'as parašė visą Kino terapijos manifestą. Šiai formai būdingi keli psichologinės apsaugos mechanizmai: projekcija – kai kažko nesuvokiame savyje, galime sąmoningai ar nesąmoningai priskirti tai filmo veikėjams; identifikacija – nesąmoningas savęs sutapatinimas su filmo herojais. Taip vadinamas „Kaukės mechanizmas“ suteikia galimybę palyginti savo gyvenimą su filmo realijomis bei būti pašaliniu stebėtoju. Tai patenkina bazinį žmogaus saugumo poreikį, leidžiantį žmogui giliau pažvelgti į save ir atskleisti paslėptus elgesio motyvus bei nuostatas.

„Panevėžio projekcijų“ susitikimai vyksta „Zoom“ platformoje internete, juos moderuoja tinklalaidės „Dialogas“ kūrėjas, psichologas Vitalijus Gafurovas. Artumas su kitais žmonėmis, izoliacijos pasekmės, ilgesio įprasminimas ir prisijaukinimas, rutinos prakalbinimas – tokios temos aptariamos susitikimuose. Specialistas pateikia savo įžvalgas apie filmus, kokias gyvenimo sritis ar aktualias problemas filmai paliečia, analizuoja kaip filmo herojų veiksmai rezonuoja su dabartine žmonių savijauta. Paskutiniame susitikime, kurio svečias buvo apžvalgininkas ir filosofas Paulius Gritėnas, buvo paliestos ir egzistencinės temos, trumpai aptarta filosofijos istorija, pasiūlyti papildomi filmai ir knygos norintiems pasidomėti plačiau.

Likę susitikimai:

Sausio 11 d. 19:00

Filmas „Paukščių metamorfozė“: Ką mums suteikia ilgesys?

Sausio 18 d. 19:00

Filmas „Patersonas“: Rašymas kaip būdas prakalbinti rutiną

Filmų ir susitikimų registracija čia.

Informacija apie susitikimus ir jų temas „Facebook“ renginyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)