Pandemijos metais leidėjus gelbėjo e. prekyba, bet „Knygų mugės“ tai neatsvėrė

Sugriežtinus karantiną buvo uždarytos visos ne maisto prekių parduotuvės – taip pat ir knygynai. Po priemonių švelninimų, duris atvėrė atskirus įėjimus turintys knygynėliai, tačiau prekybos centruose esantys didieji knygynai vis dar tebeliko įkalinti – veiklos vykdyti negali. Vis dėlto, leidyklos skaitytojų be knygų nepaliko, specialios elektroninės platformos padidino pajėgumus. Tačiau turbūt tik gamtoje atauga pažeistos ar pamestos uodegos... Pakalbinome leidėjus, kaip sekasi prekyba internetu, ar atsvėrė uždarytų knygynų patirtus nuostolius?

Ieškoma alternatyvių galimybių įsigyti knygas

Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė pastebėjo, kad tai pirmoji krizė, kai knygų ir stalo žaidimų pardavimai nekrito, ir tai – pasaulinė tendencija. Anot pašnekovės, visai nesunku paaiškinti, kodėl šie segmentai tapo tokie patrauklūs, – nes aktyvus gyvenimas pristabdytas, daugiau laiko praleidžiama namuose.

O kasdieniniame gyvenime knygos populiarios, jomis domimasi, apie jas kalbama. Knygų poreikis, L. Varanavičienės teigimu, lėmė du dalykus: jeigu knygynas uždarytas, ieškoma alternatyvių galimybių įsigyti – perkama internetu arba skolinamasi iš bibliotekų.

„Kai tik karantinas buvo paskelbtas visi buvo šoke ir paralyžiuoti, niekas nieko nedarė. Tada leidėjai susiskaičiavo, kad nebeturi lėšų... Į pagalbą čia atėjo internetinės parduotuvės, kurios operatyviai susitvarkė pristatymą – jų krūviai padidėjo kartais, buvo priversti papildomai samdyti žmones, kad pakuotų, išsiųstų. Didžiulis susidomėjimas ir poreikis knygų prekyba internetu“, – prisiminė karantino pradžią L. Varanavičienė.

Summa summarum – metai karantine. „Įgūdžiai pirkti internetu, internetinių parduotuvių noras ne tik operatyviai parduoti, bet ir padėti leidykloms reklamuoti knygas – tikrai davė rezultatų. Šiandien mes turime klestinčią knygų prekybą internetu. Kaip yra su fiziniais knygynais? Taip, tai mums nuostolis... Kai mes matome tradicinių partnerių „Pegaso“, „Vagos“ knygynų tinklų atsiskaitymus – yra graudu. Tik likučiai buvusios normalios prekybos... Laukiame ir norėtume, kad knygynai atsidarytų. Juk dauguma jų prekybos centruose uždaryti lygiai taip pat, kaip batų ir aprangos parduotuvės – jų atidarymas turėtų leidėjų gyvenimą labai pašviesinti“, – neabejojo L. Varanavičienė.

Bendras „pardavimų katilas“ nelabai pakito

Remdamasi „Tyto albos“ finansų vadovo suteikta informacija, L. Varanavičienė sakė, kad bendras „pardavimų katilas“ nelabai pakito, lyginant su prieškriziniu laikotarpiu.

„Vadinasi, galime tvirtinti, kad internetu vykstanti prekyba kompensavo nuostolius, kuriuos mes patiriame neturėdami prekybos fiziniuose knygynuose. Žinoma, atmetus „Knygų mugę“ – tai ne tik kultūrinis renginys, vasario mėnesį visada didesni pardavimai. Šiemet neįvykusi mugė, žinoma, sugeneravo ir finansinį nuostolį“, – kalbėjo pašnekovė.

Leidyklos vadovė atsigręžė ir į nemaloniąją pusę – amžiną bibliotekų finansavimo problemą. „Kai žmonės neišgali pirkti knygų, tada einama į biblioteką. Bibliotekų fondai nedidėjo, kiek norėtųsi, jos apytuštės, prie skaitomų knygų didelės eilės. Viena pagrindinių problemų tęsiasi ir toliau – bibliotekų finansavimas turėtų būti padidintas ir atnaujintas. Juolab, kad kalbame apie sąlyginai nedideles sumas“, – įsitikinusi ji.

Ir dar viena problema, su kuria ateityje, L. Varanavičienės manymu, matyt, susidursime – tai piratavimas.

„Auga norinčių skaityti ne popierinį knygos variantą, o elektroninį. Elektroninių knygų pardavimai ne tiek daug, bet kyla, populiarėja audio knyga... Lietuvoje vogti intelektinį produktą tebėra ne nuodėmė“, – atkreipė dėmesį ji.

Nėra taip, kad viskas sustotų

Leidyklos „Odilė“ direktorė Nijolė Kuolienė sakė, kad šiuo metu jų nedidelė leidykla tęsia darbus, planuoja ir ruošia naujas knygas kaip įprastai. „Dėl pardavimų, žinoma, rūpesčių daugiau – ilgą laiką nedirbo fiziniai knygynai, tačiau tai lyg ir kompensuoja internetinė prekyba. Mūsų leidykla turi savo elektroninį knygynėlį „odilė.lt“, taip pat dirbame su visais didžiausiais internetiniais knygynais. Negali labai skųstis... Žinoma, reikia daugiau stengtis, pristatant knygas – didinti jų žinomumą. Šiaip džiaugiamės ir dėkojame žmonėms, kad jie domisi knygomis. Taip, įsigyja mažiau, bet nėra taip, kad viskas sustotų“, – kalbėjo N. Kuolienė.

Leidyklos direktorė pastebėjo, kad per karantiną vis dažniau sugrįžtama prie rimtų knygų, kurioms reikia susikaupimo, įsiskaitymo. Naujai aktualus, pasak pašnekovės, tapo Thomo Manno „Užburtas kalnas“, kurį leidykla išleido prieš ketverius metus. Maža vilčių leidėjai turėjo, kad paklausos sulauks vaikams knygelė apie mirtį – Wolfo Elbrucho „Antis, Mirtis ir tulpė“ ar populiariausia tapusi Fernando Pessoa „Nerimo knyga“.

Tačiau N. Kuolienė pripažino, kad būtų sunku identifikuoti, kur daugiausia knygų parduodama. „Su prekybos centrais bendradarbiaujame netiesiogiai – per platinimo firmą. Žinoma, prekybos centruose suveikia akcijų, nuolaidų aspektai, parduodamos populiaresnės, platesniam ratui skirtos knygos. Čia viskas labiau išsisluoksniuoja, o rimtesnių kūrinių didesni pardavimai vyksta per internetinius knygynus, mūsų pačių knygynėlyje, patogupirkti.lt, knygos.lt, kitose platformose“, – aiškino ji.

N. Kuolienė pastebėjo, kad sumažėjusi galimybė pristatyti naujas knygas – ne į naudą pardavimams. „Galimybės pristatyti knygą labai sumažėjusios, virtualumas turi tam tikrą ribą. Trūksta gyvų susitikimų, labiausiai trūko „Knygų mugės“. Ypač pajutome, kad jos nebuvo. Gyvename viltimi, kad viskas grįš į savo įprastas vėžias“, – sakė pašnekovė.

Per pandemiją paklausa knygai nesumažėjo

Leidyklos „Kitos knygos“ direktorius Gediminas Baranauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad vasario mėnesį vykdavusi „Knygų mugė“ pagelbėdavusi prekybai. „Skaitytojai pratę mugėje nusipirkti labai daug knygų. Šiemet mugės nebuvo – čia ir pasijautė. Tačiau gali būti, kad norimas knygas, kurias įsigydavo per mugę, skaitytojai nusipirks kovo-gegužės mėnesiais“, – neprarado vilties jis.

Paklaustas, ar iš neveikiančių knygynų nuostolių gelbėja internetinė prekyba, G. Baranauskas tikino, čia itin didelių praradimų nepastebintis – apskritai, knygynai esą nesudaro didelės proporcijos.

„Jeigu leidykla prekiauja visais kanalais – prekybos centruose, internetiniuose kanaluose – poveikis iš esmės nedidelis. Žmonės per karantiną knygas skaito, o nusipirkti galima kitais būdais“, – pažymėjo jis.

G. Baranauskas išvardino tris pagrindinius pardavimo ir platinimo būdus – tai internetiniai knygynai, dideli knygynų tinklai, tokie kaip „Vaga“, „Pegasas“, ir prekybos centrai.

„Dėl pandemijos užsidarė tik vienas trečdalis veiklos. Tai nėra tokia milžiniška dalis, kad užsidarius vienam, nesikompensuotų per kitas. Priklauso nuo to, kiek paklausios knygos, kiek išėjo bestselerių. Ir geriausiais laikais, jei knygos riboto susidomėjimo – pardavimai nebus dideli. Tačiau knygų industrijoje dalyvaujantiems aišku, kad per pandemiją paklausa knygai nesumažėjo. Muzika, teatras – nukentėjo smarkiai, ten situacija prasta. Knygų pasaulyje – plius minus“, – optimizmo nestokojo G. Baranauskas.

Kolegai pritarė ir N. Kuolienė, sakydama, kad pardavimai iš tiesų nemaža dalimi priklauso ir nuo to, ar leidyklos paskelbta knyga yra įdomi. Jei įdomi, pašnekovės teigimu, ją skaitytojai patys susiranda, net ir be fizinio kontakto.

Gyvena laukimo periode – laukia aiškumo

Knygynų tinklo „Vaga“ vykdomoji direktorė Asta Mikelionytė-Čechovskienė prisipažino, kad leidyklai karantino laikas liūdnokas ir sudėtingas: „Nuplaukusi „Knygų mugė“ – didelis fejerverkas leidyklai, ir pardavimine, ir pasirodymo prasme. Kalėdų neturėjimas, nedirbantys knygynai stipriai pakenkė.“

Juolab kad „Vagos“ leidžiama literatūra, anot A. Mikelionytės-Čechovskienės, ne iš tų, lengvai pardavinėjamų prekybos centruose.

„Iš tikrųjų, knygynų labai reikia, stipriai pasijuto, kad nėra mūsų prekybinių vietų. Pati leidyba pasikeitė – daug projektų atsisakėme, didžiąją dalį nukėlėme į antrąjį pusmetį. Pirmąjį ketvirtį praktiškai nieko naujo ir neturėjome, sulig karantino laikotarpiu. Nuotaikos – laukimo. Projektų yra, turime vilties, kad metai nebus tokie blogi – spėsime, kaip sakoma, greitai susigriebę „atgroti“ per likusį laiką. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip viskas vystysis toliau“, – sakė ji.

Elektroninė prekyba, A. Mikelionytės-Čechovskienės tikinimu, paaugo – tai faktas. „Tačiau tai nėra tas pats, kaip pardavimai tradicinėse prekybos vietose. Amortizuoja, kad visai nemirtum, bet tai nėra tai, kas galėtų išgelbėti“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

Visgi į ateitį, „Vagos“ darbuotojai tikino, žiūrintys optimistiškai: „Planuojame metus, neišbraukiame vertingų kūrinių iš darbotvarkės – vis nukeliame. Gaila ir knygų, ir projektų, jei jie pasirodytų tuo metu, kai nėra kur pardavinėti. Nė viena knyga nenori gulėti sandėlyje, ji nori būti skaitytojo rankose. Ką dabar daro leidyklos? Gyvena laukimo periode – laukia aiškumo“, – pažymėjo A. Mikelionytė-Čechovskienė.