Spektaklio idėja gimė iš F.Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“. K.Smedsas siekia labai šilto ir tiesioginio dialogo su žiūrovais, pakviesdamas juos į mažą ir intymią erdvę, kurioje atstumas tarp aktoriaus ir žiūrovų beveik neegzistuoja.
Vos kelioms dešimtims žiūrovų aktorė pasakoja savo istoriją per ištiestos rankos atstumą. Šiai istorijai užtenka vienos aktorės, jeigu ji yra tokia kaip viena iš Lietuvos geriausiųjų, Aldona Bendoriūtė, kuri balsu, žvilgsniu, buvimu suteikia kūną taupiam ir įtaigiam teatrui.
Kovo 10 d. 16 val. – spektaklis su ironija ir eilėmis pagal Daivos Čepauskaitės poeziją „Noriu pasakyti M...“.
Čia gyvenimo prasmė atsiskleidžiama per vyro ir moters ryšius. Pasakojama moters raida: nuo mergaitės atėjimo į šį pasaulį iki brandžios moters išėjimo anapus. Ji gimsta, bręsta, įsimyli, myli, mylisi, tuokiasi, laukiasi ir laukia, tunka ir lieknėja, depresuoja, pykstasi, skiriasi, taikosi ir susitaiko, kol galiausiai pasensta ir miršta.
Šalia moters veikia ir vyras, kuris skirtingais pavidalais lydi ją visą gyvenimą. Spektaklyje jis nekalba ir nekomentuoja ir elgiasi pagal moters pasakojimą. Tai variacijos pagal Keistuolių teatro spektaklį „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“. Visą spektaklį atlieka trys aktoriai. Mergina (aktorė Joana Čižauskaitė), vaikinas (aktorius Irmantas Bačelis) ir A. Kulikauskas, kuriantis muzikinį foną. Režisierė Giedrė Beinoriūtė.
