aA
Pagoniškoji - kaimiškoji, prigimtinė religija susiformavo nuo labai senų, akmens amžių siekiančių, laikų. Tad nenuostabu, jog Velykos siejamos jau su tuo laiku, o Lietuvos muziejuose saugomos trys nemažos margučių kolekcijos, siekiančios XIX amžių. Jau akmens amžiuje žmonės tikėjo, jog po žiemos pasirodę pirmieji paukščiai atneša pavasarį.
© Corbis
Tikėta, jog deivė Paukštė atsiunčia paukščius, todėl pavasarį rastą pirmąjį kiaušinį buvo būtina paaukoti šiai deivei. Tokia paukščių šventė kai kur išlikusi ir iki šiol – Farerų salose vyksta kiaušiniautojų šventė, kurios metu vyksta paukščių turgūs, žmonės renka kiaušinius, kepa pyragus ir kiaušinienę. Tai savotiškas šv. Velykų analogas.

„Ab ovo“ – viskas iš kiaušinio

Šv. Velykos nuo pačių seniausių laikų buvo didžioji pavasario šventė, kurios etnografiniu simboliu laikomas margutis. Pasak etnologo L. Klimkos, įvairių tautų mitai, etiologinės sakmės pasakoja, kaip iš stebuklingo paukščio kiaušinio išriedėjo pasaulis. Romėnai tiesiai sakydavo: „Ab ovo“ – viskas atsiranda iš kiaušinio. Garsiajame suomių epe „Kalevaloje“ išdainuojama, kaip iš anties kiaušinio susitvėrė pasaulis: iš vienos jo pusės – Žemė motina, iš kitos – padangės skliautas, iš trynio – šviesioji saulė, iš baltymo – mėnulio pilnatis. Labai panašiai apie pasaulio atsiradimą pasakojama ir sakmėje užrašytoje šiaurės Lietuvoje.

Mūsų etninėje kultūroje galima perskaityti nemažai ženklų, jog tik nuo pavasario prasidėdavo Naujieji metai. Gamtos pabudimo simboliu laikyta visada žaliuojanti eglės šakelė. Tad nenuostabu, kodėl viena gražiausių senųjų Velykų tradicijų vadinama Kalėdų eglute – kiaušinyku. Tai toks medžio formos medinis stovelis, į kurį sudedami patys gražiausi margučiai. Taip sudėti margučiai tampa nuostabiu velykinio stalo papuošalu. Mitologinėje sąmonėje jis siejamas su Pasaulio medžiu, kuris laiko visą visatą.

Galbūt nustebs ne vienas šiuolaikinių vakarėlių ar festivalių lankytojas, jog jau senovėje žmonės mokėjo džiaugtis gyvenimu ir gana dažnai įvairiais malonumais palepindavo savo kūną ir sielą. Didžiosios šventės visose senosiose kultūrose vykdavo maždaug kas keturiasdešimt dienų. Savo linksmybėmis, spalvingumu bei tradicijomis jos prilygsta dabartinėms fiestoms bei karnavalams, kurie šiais laikais vyksta kur kas rečiau. Tai paneigia dėl nežinojimo klaidingai susiformavusią nuomonę, jog tradicinės lietuviškos šventės buvo liūdnos, rimtos ar neįdomios.

Žemaitukų pokštai

Anot etnologo L. Klimkos, pasiruošimas šv. Velykų šventei prasidėdavo didįjį ketvirtadienį. Tai buvo kruopštaus apsivalymo diena, kuomet šeimininkės rūpinosi ne tik idealia namų švara, bet ir veido skaistumu. Žmonės, norėdami išlaikyti dailią, švytinčią veido odą, tos dienos rytą maudydavosi upelyje, atitekančiame iš rytų. Ši diena siejama ypatinga su vandens magija. Didysis penktadienis buvo laikomas burtininkų diena. Buvo tikima, jog tądien raganos ir raganiai eidavo į bažnyčią. Didįjį šeštadienį bažnyčioje buvo šventinama ugnis ir vanduo. Šventintą ugnį ant beržo pinties namo nešantys vaikai sukurdavo nepakartojamą reginį – visos apylinkės mirgėjo judančiais žiburėliais. Prancūzijoje, provoslaviškuose kraštuose iki šiol išlikusi tradicija namo parsinešti šventintos ugnies.

Žemaitijoje buvo tradicija į bažnyčią atvažiuoti Velykų išvakarėse. Žmonės, laukdami šventiško ryto, nemiegodavo visą naktį, o užmigusius žadindavo persirengėliai. Kristaus karstą sugodavo jauni vyrai persirengę savos gamybos kariškom uniformom. Kai kur sargybiniai būdavo mediniai, padaryti su judančiom rankom ar mosikuojantys kardais. Kitur būta tradicijos vienam iš miestelio išdaigininkų persirengti kipšiuku ar žydeliu, kuris pokštaudamas žadindavo bažnyčioje užsnūdusius žmones ar sargybinius. Jis taip pat linksmindavo žmones, einančius aplink bažnyčią, šventinės Velykų ryto procesijos metu.

Po mišių žmonės stengdavosi kuo greičiau grįžti namo. Buvo manoma, jog kas pirmas atlėks į kaimą, tam geriausiai seksis darbai. Kiti pavėluodavo, nes nerasdavo arklio vadelių, kurias dažniausiai vogdavo bitininkai. Tikėta, jog Velykų nakties vadelėmis įkėlus spietinę į medį, labai sekasi bičių spiečius prisivilioti.

Savotiškas bažnytinių misterijų aidas buvo XIX amžiuje Viduklės, Nemakščių ir kitose bažnyčiose veikęs lėlių teatras. Lėlėmis buvo vaidinama Kristaus gyvenimo istorija, kančių kelias.

Šv. Velykų magija

Velykos Lietuvoje buvo švenčiamos keletą dienų. Oficialiai pirmoji ir antroji yra bažnyčios dienos, tačiau antroji - labiau bendruomenės diena. Vakare pradėdavo vaikščioti lalauninkai, vaikai lankydavo savo krikšto mamas, keitėsi margučiais.

Kiaušiniai buvo dažomi raudonai – kraujo ir ugnies spalva. Kartais ant jo simboliais buvo užrašomas savotiškas adresas ar linkėjimas, kuris nurodydavo, kad kiaušinis skirtas deivei Paukštei. Taip ilgainiui susiformavo tradicija marginti kiaušinius. Pasak L. Klimkos, lietuviai, margindami velykinį kiaušinį, pirmiausia padalindavo jį kokio nors ornamento juosta pusiau. Tai savotiška laiko juosta, atskirianti dangų ir požemį, dieną ir naktį. Margučio dalijimą į dieną ir naktį patvirtintų paprotys pirmąją šv. Velykų dieną daužti tik smailųjį kiaušinio galą, antrąją dieną – ir bukąjį.

Pats etnologas L. Klimka per šv. Velykas stengiasi pažaisti su savo anūkais senaisiais papročiais ir tikėjimais. Jei norėsite šv. Velykų magiją patikrinti patys, etnologas siūlo pasinaudoti savotišku pranašu – velykiniu margučiu, kuris gali ne tik nurodyti kryptį, bet ir atsakyti į jums rūpimus klausimus. Jei neapsisprendžiate, kur atostogauti, prieš dauždami pirmąjį margutį, pasukite jį ant stalo ir stebėkite, į kurią pusę atsisuks smaigalys. Taip nustatysite, koks oras vasarą bus Lietuvoje. Jei smaigalys atsisuks į Rytus – vasara bus žvarbi, vėjuota, jei į pietus – šilta vasara, jei į vakarus – lietinga, o jei į šiaurę – pranašaujama labai prasta vasara visomis įmanomomis prasmėmis, vadinasi, pats metas keisti planus ir pagalvoti apie vasaros atostogas svetur.

Vėliau šeimos galva margutį iškilmingai išdalina visai šeimai. Besidalijant margutį linkima tam tikrų būdo savybių, sėkmės darbuose. Šios dalybos, simbolizuojančios šeimos darną, yra savotiškas Kūčių vakarienės kalėdaičio atitikmuo.

Svarbus šios šventės simbolis buvo atsvėrimo principu pagamintos sūpuoklės. Taip besisupdamas žmogus tarsi žadindavo žemę, jos gyvybingumą, vaisingumą. Kai kur buvo švenčiama ir trečioji bei ketvirtoji, vadinamos ledų dienos. Niekas tomis dienomis nedirbdavo, ilsėdavosi, nes tikėjo, jei dirbs – vasarojų ledai užkapos.

Verba, unikalus miesto suformuotas fenomenas, nebūdingas nei vienai kitai Europos valstybei. Pavasario spalvingumą ir gyvybingumą įkūnijančios verbos kuriamos iš 40 – ies ir daugiau žolelių. Verbos, simbolizuojančios gamtos pabudimą, šventinamos ir laikomos namuose, kad apsaugotų nuo Perkūno išdaigų. Tai dar viena iki šių dienų išlikusi sąsaja su senuoju pagoniškuoju tikėjimu.

Dabartiniame kontekste velykinis laikotarpis yra viena ilgiausiai besitęsiančių švenčių. Net dvi savaites - pradedant Verbų sekmadieniu ir baigiant Atvelykiu – trunkantis apmąstymų, susikaupimo, gyvybės atsinaujinimo ir gaivališkų linksmybių derinys yra bene gražiausia pavasario dovana mums. Sakoma, jog per šv. Velykas saulė keičia spalvas ir iš džiaugsmo net šokinėja. Mėgaukimės ir mes!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas (1)

Spalio 18-ąją po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas , su liūdesiu pranešė...

Teatro olimpiadoje Japonijoje triumfavę Koršunovo „Apvalytieji“ sugrįžta į Vilniaus sceną (1)

„Tik tokioje vietoje kaip Togos teatras Japonijoje dar galima pajusti tikrą katarsį“, – taip...

Talino kino festivalyje – debiutinio Jurgio Matulevičiaus filmo „Izaokas“ premjera

Debiutinio Jurgio Matulevičiaus filmo „Izaokas“ premjera įvyks Tarptautiniame Talino „Juodų...

„Depeche Mode“ įpėdiniai „Lea Porcelain“ Vilniuje: kaip skamba bobų vasara

Juos apšildyti publiką kvietė „Depeche Mode“ , jie keliavo gastrolių kartu su „ALT-J“ ir...

Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje – klasikinės muzikos projektas

Klasikinės muzikos kūriniai, atliekami profesionalių muzikantų ir pokalbiai apie muziką bei...

Top naujienos

Gaujų šaudynėmis ir laukinio kapitalizmo prabanga garsėjusi Kauno legenda sulaukė liūdnos pabaigos (4)

Laukinio kapitalizmo metais prabanga garsėjęs, Kaune, Jonavos gatvėje veikęs šešėlinio pasaulio...

Rusijos picų karalius užkariauja pasaulį: konkurentus lenkia dėl slapto ingrediento, kuris net nevalgomas

Jei jau įsigudrini užsidirbti pristatydamas karštas picas Arktyje, kur sūrio blokai atkeliauja ant...

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (522)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (90)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (101)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Slėpkite paltus: šiluma nė neketina trauktis

Šiandien per šalį keliaus mažai aktyvus atmosferos frontas. Lietaus jis atneš labai mažai,...

Kuzminsko ir Kemzūros „Olympiakos“ po pratęsimo krito prieš Plazos treniruojamą „Zenit“ (4)

Antrąją nesėkmę Eurolygos pirmenybėse patyrė Pirėjo „Olympiakos“ (1-2) krepšininkai....

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis (4)

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (354)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Proveržis vėžio gydymo srityje: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (12)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...