Opera „Turandot“ grįžta: išgirsime naują Kalafą – tenorą Kameną Chanevą

Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) po metų, kaip ir buvo žadėta, sugrįžta Giacomo Puccini opera „Turandot“. Ir dar kaip sugrįžta: nuo vasario 28 iki kovo 8 dienos vienas po kito bus parodyti net 8 spektakliai. Kartu su pernai pagrindines operos partijas atlikusiais solistais Sandra Janušaite, Viktorija Miškūnaite, Kristianu Benediktu šįmet išgirsime ir naują Kalafą – bulgarų tenorą Kameną Chanevą, lietuviams jau pažįstamą iš Giuseppe‘s Verdi operos „Don Karlas“.

Į Vilnių dainuoti mielai sugrįžtantis K. Chanevas pranešime spaudai sako, kad Kalafo partija – viena iš paklausiausių jo repertuare. Su ja bulgarų tenoras sėkmingai keliauja per pasaulio teatrus jau 15 metų, kasmet dainuodamas maždaug po 20–30 „Turandot“ spektaklių.

„Kalafas mane jau lydėjo Romos operos teatre, „Deutsche Oper“ teatre Berlyne, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Varšuvos Didžiajame teatre (režisieriaus Mariuszo Trelinskio pastatyme), taip pat Tokijuje ir Toronte, kur „Canadian Opera Company“ pristatomus „Turandot“ spektaklius dirigavo garsus italų maestro Carlo Rizzi.

Žinoma, dainavau Kalafą daugelyje Bulgarijos, Rumunijos, Kroatijos teatrų. O tiesiai iš Vilniaus vyksiu į Latvijos nacionalinę operą, kur pirmąkart dainuosiu jų „Turandot“ pastatyme.

Anksčiau Rygos teatre lankiausi tik su LNOBT spektaklio „Don Karlas“ gastrolėmis, tačiau beveik kiekvieną vasarą esu kviečiamas dainuoti Siguldos operos festivalyje. Šįmet irgi ten važiuosiu, dainuosiu De Grijė G. Puccini operoje „Manon Lesko“. Šią partiją irgi priskirčiau savo repertuaro perlams“, – pasakoja bulgarų tenoras.

Pernai savo „perlų dėžutę“ jis papildė Otelo partija to paties pavadinimo G. Verdi operoje ir sulaukia vis daugiau kvietimų būtent į „Otelo“ spektaklius. Tad į savo namus Vienoje dainininkas grįžta retai: „Dažniau gyvenu viešbučiuose ir lėktuvuose“, – atvirauja K. Chanevas.

Amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono pastatymuose bulgarų tenorui iki šiol dainuoti neteko. Paklaustas, ar lengva bus atrasti save tokiame – ypatingo judesių tikslumo reikalaujančiame spektaklyje, K. Chanevas atsako: „R. Wilsono pastatymas įdomus, tačiau dainuoti jame nebus paprasta, nes būtent judesio man jame labiausiai ir stinga. Kai dainuoji operoje – dainuoja ir tavo kūnas, o čia turi stovėti sustingęs it statula“, – atskleidžia tenoras.

Tačiau pačiu keisčiausiu „Turandot“ spektakliu, kuriame jam teko dainuoti, K. Chanevas vadintų ispanų režisieriaus Carluso Padrissos ir dirigento Zubino Mehtos parengtą Bavarijos valstybinės operos pastatymą.

„Jis ypatingas tuo, kad buvo kuriamas remiantis 3D vaizdo technologijomis. Scena paversta ledo aikštele, po kurią pačiūžomis skrieja čiuožėjai, o žiūrovai salėje sėdi su 3D akiniais ir juose mato, kaip, Kalafui atspėjus Turandot mįsles, scenoje dūžta princesės karalystę simbolizuojantys ledo luitai“, – pasakoja K. Chanevas.