aA
Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.
Kauno centrinis paštas
© Organizatorių archyvas

Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai, laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.

Pastarąsias dvi dienas Kaune viešėjo Europos paveldo ženklo filmavimo komanda, kuri įamžino svarbiausius tarpukario laikotarpio objektus, tarp kurių – Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo Karo muziejus ir kiti.

Tarptautinė ekspertų grupė per 2014 metus vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas.

Po ilgų svarstymų, buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška – „1919-1940 metų Kaunas“.

„Tai – labai reikšmingas įvertinimas Kaunui. Siekdami Europos paveldo ženklo siekėme atkreipti Lietuvos ir Europos gyventojų dėmesį į unikalų Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinį - Kauno tarpukario modernizmą. Šis ženklas prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros Lietuvoje išsaugojimo, visuomeninio statuso stiprinimo, požiūrio į šį palikimą formavimo ir tolimesnių tyrimų“, - teigė interviu Europos paveldo ženklo filmavimo komandai trečiadienį davęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Kaunas atsidurs Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri mums primena aukso amžiumi vadintą Laikinosios sostinės laikotarpį. Tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų, kurie domisi būtent šia unikalia materija“, - sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė.

Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir  pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams, miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.

Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru 20 a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui. Kaunas tapo mokslo, kultūros, švietimo centru: įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Kaune sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939 m. pastatyta Sporto halė, kurioje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.

Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą. Tai tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.

Europos paveldo ženklo įteikimo ceremonija balandžio 15 d. įvyks Briuselyje.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rotušėje Viktorui ir Danguolei Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams...

Goranas Vojnovićius: literatūra geriau nei istorija dorojasi su praeities žaizdomis

Kaip kalbėti ir pasakoti apie brolžudišką Balkanų konfliktą, kurio žaizdos gyvos iki šiol?...

Kristina Sabaliauskaitė: neskaitymo problemą kuria ne mūsų vaikai ir jaunimas, o mes patys (36)

Kristina Sabaliauskaitė apie save sako, kad ji pirmiausia – mokslininkė, tik parašiusi...

Kitokia šventė, apjungusi Valentino dieną ir Vasario 16-ąją

Prieš 12 metų Kaune gimusi idėja švęsti Valentino dieną kitaip išaugo iki didžiulio renginio...

Vilniuje pristatys Japonijos mitus, įkvepiančius vaikus ir mokslininkus

Vasario 22-ą dieną Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje Japonijos mitus atliks japonų novelistė ir...

Top naujienos

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (34)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (77)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (47)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (62)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (24)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (350)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...

Trumpas ryžosi istoriniam žingsniui: pasirašė įsaką dėl nepaprastosios padėties papildyta (120)

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paskelbsiąs nacionalinę nepaprastąją...

Kodėl smegenys net ir po kelių dešimtmečių atsimena amputuotas galūnes?

Žmogaus smegenys yra įspūdingas gamtos kūrinys. Tik pažiūrėkite, kiek daug veiksmų atliekate...

Pirmasis Kylie Jenner dukros gimtadienis: svečius pasitiko milžiniška pripučiama kūdikio galva (2)

Kardashian šeima niekada negaili pinigų įspūdingiems vakarėliams, ypač jei kalba sukasi apie jų...

Pasaulio ekonomika susiduria su grėsmėmis: sunkiausi laikai – Europai (13)

Tvyrant nerimui, jog prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos nusmukdys jų ekonomikas,...