aA
Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė.
Greta Petrovskytė spektaklyje "Apvalytieji"
© Organizatorių nuotr.

Tarsi norisi teigti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė.Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Anot jos, iki šiol viskas klostėsi labai natūraliai. Apie natūralius, gyvenimiškus ir kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.

Pirmas savaime kylantis klausimas – ar nebuvo baisu imtis tokios medžiagos kaip S. Kane? Kokios mintys kilo tavo galvoje pirmą kartą perskaičius „Apvalytuosius“?

Nebuvo baisu – dabar baisiau. Buvau tik antram kurse, tad nebuvo vietos baimei. Buvo įdomu surasti, išpainioti. Pamenu, kursiokui Gediminui Rimeikai mėginauu papasakoti, kokios medžiagos norėčiau – kaip tik tada reikėjo pasirinkti pjesę. Jis užsiminė apie „Apvalytuosius“, apie tai, kaip brolis su sese pasimyli ir virš jų galvų išauga saulėgrąža. Tai tapo atspirties tašku.

Man patiko kontrastas, kai per siaubą, žiaurumą, brutalumą kalbama apie tokius dalykus kaip skaistumas, draugystė, rūpestis. Ta pagrindinės veikėjos Greisės drąsa, neįmanomybės siekis, ėjimas iki pat galo, atsakymas už savo žodžius. Visa tai man pasirodė lyg šventi dalykai. Žinoma, dar ir tai, jog visi iki vieno pjesės personažai įsimylėję ir skendi meilės grožyje ir purve tuo pat metu.

Antras taip pat natūraliai kylantis klausimas – kaip sumąstei imtis tokios, kone pačios nestabiliausios, profesijos kaip aktorystė?

Pati tokia nenustygstanti vis. Niekada neturėjau kito varianto, neįsivaizdavau, ką dar galiu veikti. Kažkoks intuityvus jausminis pasirinkimas. Ir šiaip esu iš vienaragių, mėgstančių svajoti ir būti kažkur kitur, pasaulio. Aktorystė suteikia man tokią galimybę. Kiekvieną kartą nauja medžiaga nusineša gyvenimą, dingsta buitis. Mėgstu tai.

Kartais klausiu savęs, galbūt visa tai tik dėl to, jog mėgstu dėmesį? Tada būna liūdna.
Dažnam „Apvalytieji“ atrodo tik kaip dar viena dozė gyvenimiško purvo ir žiaurumo. Iš tiesų, kas joje slypi po visu tuo purvu?

O gi gėlės, kurios išauga iš to purvo. Personažų jaunystės žavesys, kai seki paskui savo tiesą, nebijodamas nieko. Liūdna, jei mums nepasisekė atskleisti pjesės poetiškumo ir joje slypinčios transcendencijos.

„Apvalytieji“ prisunkti chaoso ir anarchijos, ir tai varomoji jėga, neleidžianti uždusti pasauliui. Tai nėra gyvenimiškas purvas. Pjesė labai poetiška, o poezija juk ir kyla iš skausmo? Ne tik poezija, apskritai kūryba.

Čia kiekvienas personažas maksimaliai nuoširdus ir atviras, atskleidžiantis esmines žmogaus tiesas, didžiąsias aistras. Tai gyvuliškumas, kurio nereikia bijoti.

O dėl žiaurumo, tai pats gyvenimas yra žiaurus ir ką čia bepridursi. Mano meilė yra teatro teoretikas Antoninas Artaud ir jo žiaurumo teatras. Žinoma, nelengva išpildyti jo vizijas, bet norisi bent jau pamėginti, prisiliesti prie to. Esu už tai.

Režisierius minėjo, jog tam tikru laiku nedrįso statyti šios pjesės Lietuvoje. Beje, pasak jo, šią medžiagą jūs pasirinkote patys. Tai reiškia, jog jūsų karta drąsesnė ar tiesiog šiandienos visuomenė tapo atviresnė?

Mes, kursiokai, esame labai laimingi, nes gavome daug laisvės, galėjome save išmėginti kuo tik norime. Žinoma, visuomenė taip pat tapo atviresnė.

Kaip tik baigi aktorystės studijas, esi tam tikroje kryžkelėje. Nekirba nerimas dėl ateities? Nekankina elementarus klausimas – bus ar nebus vaidmenų?

Aišku, norisi tikėti, jog bus vaidmenų. Kita vertus, neprarandu noro mokytis. Žinau, jog dar labai labai daug ko trūksta. Nesijaučiu esanti kokioje nors kryžkelėje – viskas labai natūraliai dėliojasi. Žinoma, žiemą viskas gali netyčia apniurti.

„Apvalytuose“ vaidinate kartu su savo dėstytoju. Ar daug kas keistųsi, jeigu Tinkerio vaidmenyje būtų tiesiog vienas iš daugelio aktorių?

Kai tą patį personažą vaidina skirtingi aktoriai, daug kas keičiasi. Dariaus Meškausko sukurtas Tinkeris yra visiškai kitoks nei mano kursioko G. Rimeikos sukurtasis. Aišku, čia jau ir režisieriaus vizija. Pernelyg neakcentuoju to, kad D. Meškauskas yra mūsų dėstytojas. Kita vertus, smagu, jog „Apvalytuose“ visi esame savi, dalyvavę ilgame šio spektaklio kūrybos procese. Žmogui iš šalies būtų buvę ne taip jau ir lengva įsilieti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vytauto Landsbergio utopija iš Sąjūdžio šurmulių (71)

Kultūros žurnalas „Kultūros barai“ rubrikoje „Iš antraščių ir archyvų“ skelbia...

Vaclovui Daunorui – Joniškio garbės piliečio vardas

Lietuvos operos solistui Vaclovui Daunorui siūloma suteikti Joniškio garbės piliečio vardą.

Mirė Italijos režisierius Franco Zeffirelli (1)

Garsus Italijos kino ir teatro režisierius Franco Zeffirelli šeštadienį mirė savo namuose...

Vilnius šiąnakt nemiega: tryliktą kartą vyksta festivalis „Kultūros naktis“ (4)

Karštą penktadienio vakarą Vilnius kaip niekada gyvybingas: sostinės senamiestį ir kitas erdves,...

Senos upėje – įspūdingų laivų paradas

Dešimtys istorinių laivų, atkeliavusių net iš Brazilijos, Rusijos ir Kanados , Prancūzijos...

Top naujienos

Demokratijos kaina: lietuviui teko sumokėti 50 eurų, kad galėtų atiduoti balsus už savo kandidatą

Kiek esate pasiryžę sumokėti, kad pasinaudotumėte teise balsuoti rinkimuose? Ne Lietuvoje...

Po savaitgalio – pokyčiai Lietuvoje: atkeliauja dar viena karščio banga, ją lydės audringi reiškiniai (3)

Pirmoji šios savaitės diena numatoma debesuota su pragiedruliais. Tankesni debesys plauks per...

Iš parduotuvių šluoja laistymo įrangą: specialistai ragina taupyti vandenį, nes bus pasekmių (41)

Karščiams užklupus, lietuviai graibsto ne tik oro kondicionierius ar ventiliatorius, tačiau ir...

Artėja ketvirtojo eurokomisaro kadencija: kaip jis bus skiriamas ir kiek uždirbs (70)

Gegužę Lietuva išsirinko vienuolika narių į Europos Parlamentą, o netrukus bus skiriamas ir...

Jūroje žmonės dažniausiai paskęsta patekę į duobę: gelbėtojas papasakojo, kaip ištrūkti iš jos srovės (81)

Termometro stulpeliams rodant rekordinius karščius, lietuviai traukia prie vandens telkinių ar...

Išankstinėje pensijoje – mažesnės pajamos iš „Sodros“. Kodėl žmonės ryžtasi išeiti į pensiją anksčiau? (55)

Povilo istorija priverčia susimąstyti – dar 2014-ųjų rudenį jis patyrė sunkią traumą....

Mokslininkai perspėja: per artimiausius 100 metų Saulė gali paleisti pražūtingą pliūpsnį

2000 m. astronomai užfiksavo iki tol nematytą reiškinį: „superpliūpsnius“ tolimose...

Tai gali padaryti bet kas: parodė, kaip seną balkoną paversti mėgstamiausia vasaros vieta

Siauri ir ilgi – tokius balkonus rastume daugelyje senos statybos daugiabučių. Juose dažnai...

Miestas, kuriame Lietuvos kunigaikštis slėpėsi nuo maro: manė, kad apsaugojo sūrus tekančio upelio vanduo (2)

Pušų, eglių kvapo prisotintas sveikas ir gaivus oras, idiliška ramybė. Spygliuočių miškų...