Jau ketvirtus metus šį švietėjišką projektą vykdančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė sako, kad didelė dalis jo sėkmės priklauso būtent nuo regionų bendruomenių atstovų įsitraukimo: „Pedagogų, kultūros darbuotojų pagalba rengiant koncertus, pritraukiant publiką, galiausiai, plečiant projekto geografiją, yra itin reikšminga“.
„Muzikantai šiemet apsilankė ne tik pačiuose Lazdijuose, bet ir šalia esančiuose Teizuose. Čia surinkti klausytojų į nedidelę, neseniai renovuotą, salę nebuvo labai sunku. Kaimo žmonėms buvo itin smalsu pamatyti iš Vilniaus atvykstantį kolektyvą, išgirsti jo parengtą įdomią, netikėtumų kupiną programą“, - pasakoja Lazdijų kultūros centro direktorės pavaduotoja Inga Malinauskienė.
„Klausytojai koncertu liko išties patenkinti. Manau, variniai pučiamieji ir jais atlikta energinga muzika nėra svetima kaimo žmogui. Tačiau daug lėmė ir betarpiška atmosfera, galimybė pabendrauti su atlikėjais, sužinoti įdomių faktų apie klasikinę muziką bei instrumentus“, - atskleidžia kultūros darbuotoja.
Anot jos, po koncerto žmonės patys prašė: „Jei kitą kartą vyks panašus renginys, būtinai man paskambinkite, pakvieskite. Jei informacijos nesužiūrėsiu, priminkite“. Vadinasi, poreikis ir potencialas kokybiškai, gyvai atliekamai muzikai tarp labai įvairaus amžiaus žmonių šalies regionuose išties yra.
„Man labai džiugu, kad į koncertą Teizuose atvyko ir aplinkinių rajonų kultūros darbuotojai – juk profesionalaus meno sklaida yra vienas iš prioritetų kiekvienai kultūros įstaigai“, - teigia Inga Malinauskienė ir pabrėžia, kad taip ugdomas išsilavinęs klausytojas ir kitiems renginiams.
„Pasitaiko, kad į mus kreipiasi garsūs klasikinės muzikos atlikėjai bei kolektyvai, norintys atvykti su savo programa – tačiau jie prašo surinkti gan didelį kiekį klausytojų. Kartais, deja, tenka atsisakyti, nes tiek žmonių pritraukti nedideliame miestelyje – beveik neįmanoma. Tad švietėjiški projektai itin svarbūs siekiant plėsti profesionalaus meno „vartotojų“ auditoriją“, - įsitikinusi kultūros darbuotoja.
Edukacinę projekto „Muzikos enciklopedija gyvai“ misiją pabrėžia ir Vilkaviškyje dirbanti mokytoja Aira Lažauninkienė: „Kaip vaikas gali žinoti, ar jam patinka klasikinė muzika, jei jis gyvenime nėra jos girdėjęs? Šis projektas kaip tik ir suteikia galimybę ją pažinti – išgirsti gyvai grojančius kolektyvus bei sužinoti įdomių faktų interaktyvios pamokos metu“.
Moteris atkreipia dėmesį ir į socialinį aspektą: „Dažniausiai profesionalaus meno renginiai vyksta didesniuose miestuose, tad ne visi vaikai gali ten nuvykti dėl finansinių motyvų. Be to, ne paslaptis, kad prioritetas dažnai teikiamas kelionėms į populiarių atlikėjų koncertus. Tuo metu šis projektas suteikia progą susipažinti su klasikine muzika čia pat, gimtajame miestelyje“.
Pasak Airos Lažauninkienės, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro parengta edukacinė programa vaikams labai patiko. Juos sužavėjo ne tik tai, kad muzika buvo atliekama gyvai, bet ir instrumentų gausa, skirtingas jų skambesys. „Manau, kad atskleisti ir pristatyti meno formų įvairovę – kiekvieno mokytojo misija“, - reziumuoja pedagogė.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė tikisi, kad projektas bus tęsiamas ir kitais metais: „Norėtųsi, kad kuo daugiau šalies regionuose gyvenančių žmonių išgirstų gyvai, profesionalių meno kolektyvų atliekamos klasikinės muzikos. Juolab, kad projekto dalyvių atsiliepimai išties įkvepiantys. Be to, turime idėją išplėsti projekto geografiją ir aplankyti kaimyninėse šalyse gyvenančius tautiečius“.
Šiemet Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto koncertai dar vyks Prienuose, Kudirkos Naumiestyje, Gargžduose, Pasvalyje, Merkinėje, Kretingoje, Lazdijuose, Raseiniuose, Pakruojyje ir Padvariuose (Kretingos raj.).
