Menininkas pristato netikėtą kūrybos seriją – 38 kompozicijas ant riedlenčių, kurios jam atstoja tapybos drobes. Jose – animaciniai ir andergraundo komiksų veikėjai, tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai.
Kūriniai atskleidžia Steve’o aistrą rabinizmo studijoms ir pagarbą maištingai jaunystei. Ryškiaspalviai, energija alsuojantys vaizdai kalba drąsia, jaunatviška, vizualiai kandžia kalba. Tai kūryba be cenzūros – iš širdies, iš gatvės, iš gyvenimo.
Žydų menas gatvės kalba
Jaunystėje Steve’as Marcusas buvo aktyvus kontrkultūros scenos dalyvis. Sulaukęs vidutinio amžiaus patyrė kūrybinį atsinaujinimą, atsigręžė į žydiškas šaknis. „Tai, kas man buvo artima tada – pankrokas, komiksai, grafičių menas, hiphopas – ir kas brangu dabar, panorau perteikti per žydišką ikonografiją ir visiems suprantama kalba – todėl rinkausi riedlentes. Pasipriešinti globalizacijai, suvienodėjimui galiu tik atskleisdamas pasauliui savo tikrąją tapatybę ir prabildamas gatvės meno kalba“, – teigia Steve`as, kuriantis Manhatano Žemutiniame Ist Saide.
Žydų populiariosios kultūros eksperto, YIVO instituto Niujorke mokslinio bendradarbio ir kuratoriaus dr. Eddy`io Portnoy`aus manymu, menininkas padarė stebuklą: „Padedamas stebuklingos vaizduotės, Marcusas tobulai sujungia iš pažiūros nieko bendra neturinčius dalykus ir atveria mums alternatyvią visatą, kurioje andergraundo riedlenčių kultūra sutinka tradicinę žydų kultūrą.“
Džiaugiasi ir pats autorius, ką tik sužinojęs, kad pirmieji 89 jo darbai bus įtraukti į YIVO instituto Niujorke nuolatinę kolekciją.
Anot Samuelio Bako muziejaus vyriausiosios kuratorės Ievos Šadzevičienės, atsisukti į savo šaknis Marcusą pirmiausiai paskatino netikėta tėvo mirtis, po netekties sūnus kasdien ėmė studijuoti Torą ir Talmudą, laikytis religinių priesakų.
Dar viena priežastimi tapo pokalbis su draugais iškart po Rugsėjo 11-osios, kai šie išsakė pastabą, esą nė vienas žydas nežuvo per teroristinį aktą. Steve’as suprato, kad konspiracinės teorijos ir antisemitinė propaganda yra paveikusi net jo artimiausiuosius.
Aškefardas
Išskirtinę vietą Steve’o Marcuso riedlenčių serijoje užima kūriniai, dedikuoti Lietuvai. „Zappos žydų princesės riedlentėje“ Marcusas išsako susižavėjimą Vilniaus menininkais, kurie miesto centre
pastatė Franko Zappos skulptūrą – žodžio ir kūrybos laisvės simbolį. Riedlentėje įrašyta nuoroda į Zappos kūrinį iš 1979 metų albumo „Sheik Yerbouti“.
Kitame kūrinyje legendinis „Džiugo“ sūrio milžinas žaismingai transformuojamas į rabiną, trečiame – iš Havdalos ritualinės prieskonių dėžutės išnyra gotikinis Vilniaus perlas – Šv. Onos bažnyčia.
Steve`as nėra litvakas, tačiau gyvena susituokęs su litvakų palikuone. 2023 metais Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje atidaręs parodą „Žydiška pusė rampos, košerinis Pop Sk8 menas“, kartu su žmona apsilankė Lietuvoje ir nepaprastai ją pamilo. Lankėsi Vilniuje ir Marijampolėje, vietose, kur gyveno ir apie kurias pasakojo žmonos seneliai.
„Mano viena giminės pusė kilusi iš Austro-Vengrijos, aškenazių žydų, kita – sefardiška, iš Ispanijos ir Portugalijos. Tad visiems sakau, kad esu „aškefardas“ (ashkephardi)“, – juokiasi niujorkietis.
Vilniuje Steve’o Marcuso laukiama jau šį savaitgalį, jo paroda „SK8 ART: Vilnius Niujorko ritmu“ Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) veiks nuo balandžio 24 iki rugsėjo 10 dienos.
Daugiau apie menininką
Steve`as Marcusas (dar žinomas kaip smarcus) yra pelnęs Amerikos iliustruotojų draugijos garbės vardų ir apdovanojimų. Jo darbų yra Kalifornijos Oklando muziejaus, Floridos žydų muziejaus FIU, taip pat Harvardo bibliotekos Ludlow Santo Domingo bibliotekos plakatų kolekcijose, Jidiš knygų centre, George`o Washingtono universiteto Tarptautiniame kontrkultūros archyve, Majamio Dade viešojoje bibliotekoje, YIVO žydų mokslinių tyrimų institute, Galicijos žydų muziejuje ir privačiose meno kolekcijose JAV ir kt. šalyse.
Marcusas yra bendradarbiavęs su Allenu Ginsbergu, Kenu Kesey, Timothy Leary, Normano Mailerio fondu, Naujojo Orleano džiazo muziejumi ir grupe „The Red Hot Chilli Peppers“, sukūrė meno kūrinių ir iliustracijų leidiniams „The New York Times“ ir „High Times Magazine“, garsiajam Kanapių festivaliui, Jungtinėms Tautoms, MTV, leidiniams „Tattoo International“, „The Source“ ir „Esquire“, taip pat plakatų visame pasaulyje garsiam „Filmore“ klubui San Fransiske.
Daug kartų eksponavo savo kūrinius „Art Basel“ parodoje Majamyje, Floridos valstijoje, JAV, Eldridge gatvės muziejuje Niujorke, Jeruzalės bienalėje, Lenkijos Komiksų muziejuje, Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje, Lenkijoje, JAV Meino valstijos Žydų muziejuje, Sherwino Millerio žydų meno muziejuje, Everharto muziejuje ir Bernardo Hellerio muziejuje Niujorke ir kitur.