aA
Šį šeštadienį, liepos 12-ąją, Nidoje pradžią skelbiantis 8-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasara“ publikai sieks atskleisti istorija tapusių įvykių bei asmenybių reikšmę dabarčiai, gretins klasiką su šiuolaikiniu menu bei kvies praturtinti atostogas diskusijomis apie esminius gyvenimo ir kūrybos klausimus.
Thomo Mano festivalis
© Organizatorių archyvas

Liepos 12–19 d. įvairiose kurorto kultūros erdvėse publikos laukia klasikinės muzikos koncertai, pokalbiai, parodos ir kino vakarai, jungiami festivalio temos „Šimtmečio vasara“, skirtos Pirmojo pasaulinio karo pradžiai atminti. Šiuo renginiu pradedamas naujas festivalio penkerių metų teminis ciklas „Modernybės palikimas: 100 metų po Didžiojo karo“.

„Tarptautinis Thomo Manno festivalis – europinės kultūros skelbėjas, tad drauge su intelektualais bei menininkais iš Lietuvos bei užsienio prisiminsime šią reikšmingą sukaktį gvildendami istorijos ir jai stebėtinai artimos dabarties temas“, – sakė žodžio programos kuratorius Anatanas Gailius.

Istorijos ir kultūros panorama

Tarp laukiamiausių žodžio programos, kviesiančios į rašytojo Th. Manno memorialinį muziejų, svečių yra garsus kultūrologas Silvijus Vietta, Hildesheimo (Vokietija) universiteto profesorius emeritas, Lietuvą aplankysiantis festivalio partnerio Goethe‘s instituto kvietimu. Savo darbuose jis daug dėmesio skyrė romantizmo, modernizmo bei ekspresionizmo literatūros bei Europos kultūros plačiąja prasme tyrimams. Pokalbį su S. Vietta moderuos istorikė, Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz.

Europos nuotaikų geografiją Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse atkurs lenkų istorikas Maciej Górny, o lietuvis istorikas dr. Eligijus Raila kvies diskusijai apie Lietuvos situaciją bei politinę atmosferą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pokalbius su šiais svečiais moderuos A. Gailius.

Žodžio programos diskusijas papildys Goethe‘s instituo ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos rezidentų rašytojų Nielso Mohlio, Corinnos Roche ir Paulinos Eglės Pukytės kūrybos Th. Manno ir Jeano Paulio Sartre‘o fiktyvaus susitikimo Nidoje tema skaitymai bei festivalio pavadinimą įkvėpusios knygos pristatymas. Vokietijos žurnalisto ir meno istoriko Floriano Illieso dokumentinės prozos romaną „1913: Šimtmečio vasara“ į lietuvių kalbą išvertė ilgametė festivalio bendradarbė Kristina Sprindžiūnaitė, o išleido leidykla „Sofoklis“. Anot K. Sprindžiūnaitės, knyga itin patraukli savo nuotaika, dėl kurios 100 metų senumo įvykių aprašymai įtraukia lyg šviežias populiaraus turinio žurnalas. „Šis lengvumas, žinoma, yra apgaulingas – knyga aprėpia daugybę teminių sluoksnių, žinomų to meto asmenybių, įvykių, meno žanrų ir veiklos sričių, virtuoziškai sujungtų panoraminio autoriaus matymo“, – sakė vertėja.

Muzikinė keiionė per Europą

Muzikos mėgėjų laukia tradiciškai gausi aštuonių koncertų Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje programą, kurios rengėjai aprėpė platų akademinės muzikos repertuarą nuo XVIII a. iki šių dienų. Pasak renginio muzikos programos kuratorės Vytautės Markeliūnienės, XX a. pradžia muzikoje sutapo su romantizmo „devintąja banga“ bei su naują muzikos laikmetį skelbiančių originalių kompozicijų gausa, tačiau vien šiuo laikotarpiu nebus apsiribota: Johano Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Arnoldo Schönbergo kūryba koncertuose bus gretinama su XX a. kūrėjų Olivier Messiaeno, Igorio Stravinskio, Aarvo Pärto, Juozo Gruodžio, Juliaus Juzeliūno ir kt. opusais, o festivalio užsakymu kūrinį chorui sukūrė kompozitorius Ričardas Kabelis.

Be nuolat festivalyje dalyvaujančių muzikantų, festivalio scenoje debiutuos operos solistė ir kamerinių dainų atlikėja Jovita Vaškevičiūtė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, smuikininkė Rūta Lipinaitytė, kaip klavesinininkas debiutuos Balys Vaitkus, pirmąkart festivalyje dalyvaus dainininkas Romanas Kudriašovas.

Parodose – istorija ir kūrybos inovacijos

Dailės programoje laukiama klaipėdiečio meno kolekcininko Aleksandro Popovo ir menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės indėlio – Neringos istorijos muziejuje veiksiančios parodos „Paskutinis taikos pavasaris. XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika“. Ji skirta atminti 1914 m. Karaliaučiuje surengtą ir anuomet didžiulio pasisekimo sulaukusią parodą „Kuršių nerija mene ir moksle“, kuri apibendrino Kuršių nerijos vaizdavimo Rytų Prūsijos dailininkų darbuose raidą ir ankstyvąjį Nidos dailininkų kolonijos etapą.

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namų galerijoje festivalio metu bus atidaryta tarptautinė šiuolaikinės eksperimentinės juvelyrikos paroda „Vasarotojai“. Šiuolaikinio meno programoje laukiama ir Goethe‘s instituto stipendininko vokiečio Philippo Hamanno kūrybos pristatymo VDA Nidos meno kolonijoje. Goethe‘s instituto vadovės Johannos Keller teigimu, iš Kelno atvykęs šiuolaikinis menininkas, kuriantis instaliacijas, videoinstaliacijas, performansus, gvildena individualaus bei visuomenės atminimo temas, o parodoje pristatys viešnagės Nidoje įkvėptus kūrinius.

Anot festivalio koordinatorės, Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, Th. Manno memorialiniame muziejuje veikia šiemet inovatyviai atnaujinta ekspoziciją, pristatanti rašytojo gyvenimo, kūrybos bei Nidoje praleistų vasarų faktus, bei specialiai festivaliui parengta paroda, atskleidžianti brolių Thomo ir Heinricho Mannų sudėtingų santykių istoriją. Pastarojoje nemaža reikšmė teko dviejų rašytojų politinėms bei visuomeninėms pažiūroms, išsiskyrusioms vertinant Pirmąjį pasaulinį karą.

Kino naktys, šiemet vyksiančios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, kvies žiūrėti Vokietijos, Lietuvos bei Lenkijos kino kūrėjų vaidybinius bei dokumentinius filmus: Paweło Pawlikowskio „Idą“, Ricko Ostermanno „Vilko vaikus“, Chriso Krauso „Keturias minutes“, Fraukės Finsterwalder „Tamsiąją pusę“, Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“. Pirmadienio įžanginėje programoje „Kino nakties belaukiant“ šiuolaikinio šokio spektaklį „Vieta, kurios nėra“, pristatys Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ choreografė Daiva Palubinskaitė, penktadienį koncertą surengs grupė „Round Midnight“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ – vienas pirmųjų kino pasakojimų apie moterų meilę (4)

Praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžios Berlynas buvo nuodėmių sostinė. Tačiau...

Ypatingas seansas „Baltijos bangoje“ Juodkrantėje primins dokumentinio kino misiją

Sekmadienį, rugpjūčio 25 d. Juodkrantėje prasidės 11-asis kasmetinis festivalis „ Baltijos...

Viktorijos Prėskienytės-Diawaros „Džiaugsmo ašaros“ – pokario laikų istorijos

Antroji Viktorijos Prėskienytės-Diawaros knyga – apsakymų rinkinys „Džiaugsmo ašaros“...

Paliesiaus dvaro fenomenas: nedaugeliui žinoma vieta, priviliojanti pasaulines žvaigždes (1)

Paliesiaus dvaras , įsikūręs atokiame Lietuvos kampelyje, pritraukia net pasaulinio lygio...

Naują knygą išleidusi Agnė Žagrakalytė – apie buitį ir kardais užkapotus priešus (1)

Kai skaitote šį tekstą, rašytoja Agnė Žagrakalytė laiką leidžia Druskininkuose, kovos menų...

Top naujienos

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (180)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (10)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (330)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...

Orai kvies savaitgalį praleisti gamtoje

Virš Lietuvos jau nuo ketvirtadienio įsitvirtinęs aukšto atmosferos slėgio laukas ir toliau...

Baltijos kelyje Gitanas Nausėda pasipiršo žmonai (233)

Lietuvos , Latvijos ir Estijos valstybės eina ta pačia kryptimi – nori sukurti savo žmonėms...

Sovietai jos nepasigailėjo: grafaitės Marijos Tiškevičiūtės tragedija (107)

1941 m. birželio 14 d. okupacinio sovietinio režimo įvykdytos represijos, kai iš Lietuvos į...

Prabangiausia pasaulyje vakarienė Vilniaus gatves nudažė baltai (225)

Šių metų Le Diner en Blanc renginys prasidėjo kitaip nei įprasta. Po tradicinės renginio...

Ką iš tiesų reiškia sapnai apie seksą? (15)

Jei ramų jūsų miegą kada nors buvo sudrumstę sapnai apie seksą, žinote, kad kartais dėl jų...

Ką valgė pasaulio diktatoriai: juos kamavo polinkis į kanibalizmą ir paranoja būti nunuodytiems (22)

Esi tai, ką valgai, taip pat – kaip ir su kuo valgai. Maistas turi įtakos nuotaikai, žarnyno...

Iš Putino elito sluoksnių – netikėta kritika Kremliui (85)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visada kerta atgal, kai pajunta jam daromą spaudimą. Bet,...