Šiuose rūmuose buvo apsistoję Lietuvos-Lenkijos karaliai Steponas Batoras, ir Jonas Sobieskis. Be to, 1812 metais rūmuose surengtuose pokyliuose dalyvavo Rusijos imperatorius Aleksandras I, vėliau Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. 1822 metais čia vykdavo filaretų posėdžiai.
Tačiau po gausių perstatymų neišliko rūmams būdingos plano struktūros, vertinga tik pastato rytinė dalis prie gatvės.
Taip pat į registro sąrašą buvo įtraukti 17-18 amžiuje statyti vadinamieji Bžostovskių rūmai. 1769 metais šie rūmai buvo dekoruoti žymaus architekto Martyno Knakfuso, bet 1888-1890 metais pagal architekto K.Maculevičiaus projektą buvo padaryta pakeitimų.
Sovietmečiu pastate buvo pradėti tvarkymo darbai, tačiau rekonstruojant interjerus buvo sunaikinta daug autentiškų konstrukcijų ir puošybos elementų, tik pagrindinis fasadas išlaikė nemažai vertingų autentiškų detalių ir kompoziciją.
Į registrą taip pat pateko ir labai svarbus Vilniaus universiteto istorijoje Alumnato pastatas, kuris pastatytas 1622 metais, nors rūsiai statyti dar 15-16 amžiuje. 17 amžiaus viduryje čia buvo įrengta koplyčia. 1976-1983 metais Alumnatas buvo restauruotas.
4-asis objektas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą statinių sąrašą, yra 1900 metais architekto K.Korojedovo suprojektuotas pastatas, kuriame Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918) metais veikė žydų pabėgėlių pagalbos draugija. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas, o nuo 1953 metų čia įsikūrė Kultūros ministerija.