Ragina kalbėti už save

Naujojo sezono LNDT reklamos socialiniuose tinkluose buvo sutiktos pasipiktinimu. Kultūros bendruomenės nariai dalinasi reklaminių plakatų nuotraukomis ir sako, kad toks sprendimas –neapgalvotas, įžeidžiantis ir kenkiantis visam teatro sektoriui.

Kultūros komunikacijos ekspertė Stefanija Jokštytė pabrėžia, kad didžiausia šios kampanijos problema, kad kalbama už visą teatro meno rūšį, o ne apie tik savo teatrą.

„Jei siūlytų neiti tik į LNDT, niekas neturėtų prie ko prikibti. Juk biudžetiniai teatrai ir taip turi žiūrovų srautus ir etatinius atlyginimus, o mažieji teatrai gyvena tik iš bilietų pardavimo. Be to, ši reklama yra nieko naujo, ji yra neįdomi ir niekuo neišskirtinė – prieš dešimtmetį daryta „Nevaryk į Satta“ buvo žymiai juokingesnė. Dabar atrodo, kad neik į teatrą – eik į Norfą“, – komentuoja ji.

S. Jokštytės nuomone, jei norėta padaryti „teaserinę“ kampaniją, reikėjo nedėti jokių logotipų. „O dabar naudos gavėjas yra Norfa“, – pastebi ji.

Teatrologas Andrius Jevsejevas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuostatuose apibrėžti teatro veiklos tikslai.

„Pats pirmasis iš LNDT steigėjo Kultūros ministerijos nustatytų teatro veiklos tikslų prasideda šitaip: „tenkinti ir ugdyti profesionaliojo scenos meno poreikį“. Aš suprantu, kad beprotiškai karšta, suprantu, kad yra pasaulyje daug narcizų, savimylų, trokštančių dėmesio bet kokia kaina, suprantu, kad esant visiškai išlaikomiems iš mokesčių mokėtojų pinigų šitas konkretus teatras nerizikuoja visiškai niekuo, net jei šis šūkis bus skaitomas tiesiogiai (nors kitos paslėptos minties, be Norfos, ir taip nematyti), bet niekaip nesuprantu, kodėl šio teatro komunikacija yra priešinga jo tikslams ir šiuo metu, kai daugelis kitų valstybinių ir nepriklausomų teatrų pradėjo ar pradeda prekybą bilietais į naujo sezono spektaklius, pagrindinis ir gausiausiai finansuojamas dramos teatras ragina potencialius žiūrovus poreikio profesionaliam scenos menui neturėti. Jau nekalbant apie tai, kad daugelis žmonių iš to, kuo skatinama nesidomėti, kur skatinama neiti, realiu ir žiauriai sunkiu darbu uždirba labai kuklią „duoną“, išlaiko savo šeimas, vaikus...“, – feisbuke rašo jis.

Andrius Jevsejevas

Ar visoks dėmesys atsiperka?

Komunikacijos specialistai šią reklamą vertina nevienareikšmiškai. Agentūros „Berta&Agency” tyrėjas-strategas Tomas Kirša šią kampaniją palygino su garsiai pasaulyje nuskambėjusia prekės ženklo „Patagonia“ reklama, visgi, primena, kad svarbiausia visada atsižvelgti į kontekstą.

„2011 metais „Patagonia“ – aktyvaus laisvalaikio rūbų prekių ženklas – Juodojo penktadienio išvakarėse „The New Yorker“, viename įtakingiausių (ir, aišku, brangiausių reklamai) leidinių – užsakė puslapio dydžio reklamą, kuria norėjo paskatinti vartotojų nepirkti jų striukės, nes jie nėra apie greitąją madą kaip „Zara“, H&M ir kiti brandai. 1973 metais Yvon Chouinard įkūrė „Patagonia“, o jau 1977 metais jo sukurtas švarkas/striukė „Pile Fleece jacket“ tapo vienu geidžiamiausių rūbų. Nuo pat įkūrimo šis ženklas daug dėmesio skyrė tvarumui ir ilgaamžiškumui.

Ši „anti“ kampanija „Patagonia“ pardavimus padidino +30 procentų, todėl dalis vartotojų apkaltino šio brando marketingo komandą vaikantis „pigaus pijaro“. Bet tai nebuvo kažkas kitokio, šis brandas leidiniuose „nesibodėjo“ reklamuoti savo rūbų ir praeitų kolekcijų – juk prekių ženklo vienas iš pardavimų kampų būtent ir yra kalbėti apie patvarumą ir ilgaamžiškumą“, – šios kampanijos istoriją priminė jis.

Tomas Kirša

„Nuo vakar aš stebiu socialinėje erdvėje kylantį nepasitenkinimą Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) naujojo sezono „anti“ kampaniją, kurį lyg 1:1 priminė „Patagonia“ kampaniją. Tik šioje situacijoje vieno žinomiausių valstybinių brandų komanda ir jos kūrybos partneriai atrodo pamiršo, kad visose kampanijoje, net jeigu esi žinomas, reikia nepamesti k o n t e k s t o ir nepalikti vietos interpretacijai tarp eilučių. Jeigu tai buvo siekis paskatinti vartotojus dalintis šios lauko reklamos vizualu ir gauti „pigaus pijaro“, o po to aiškintis apie kvietimą diskusijai apie kultūrą, o ne priešpriešą – kampanija nepavyko. Dabar ši situacija priminė kosmetikos gamintojo „Manilla“ „drąsą“' pavartoti žodį „PYST“ pardavimų kampanijoje. Tai nebuvo nei kūrybiška, nei įdomu. LNDT nepasimokė ir irgi pamiršo, kad šiais dėmesio ekonomikos laikais „Neik į teatrą“ net ir Marijos žemėje nėra „smegenis sprogdinantis sprendimas“, – komentuoja T. Kirša.

Komunikacijos ekspertė, įmonės „Budinti komunikacija” įkūrėja Laura Dabulytė laikosi kitokios nuomonės.

„Mes vis dažniau turime drąsių sprendimų, kanonus laužančių sakinių, įtraukiančių pasisakymų, kurie sukelia reakcijas. Toks ir yra komunikacijos tikslas – visame triukšme neįžeidžiant kitų, sustabdyti mus pamąstymui apie tai, kokią žinią kviečia suvokti jos nešėjas. Tai, ką matome mieste panašu į didelės kampanijos pradžią, vadinamąjį Tyzerį. Ir jis labai masina, aš noriu sekti, noriu, kad tas „celofanas” (matote, net jis šiuo metu turi dvigubą reikšmę), būtų patrauktas, nupūstas.

Sveikinu kūrėjus ir štai dėl ko gera sugrįžti į miestą. Laukiam!“, – feisbuke rašo ji.

Laura Dabulytė

LNDT: viskas paaiškės kitą savaitę

Pats LNDT kol kas nuo išsamesnių komentarų susilaiko ir teigia, kad jei paaiškintų daugiau, griūtų visa kampanijos idėja.

„Tai yra tik sezono reklaminės kampanijos pradžia. Kviečiame laukti tęsinio, kuris – jau kitą savaitę. Kitą savaitę bus spaudos konferencija apie visą sezoną, ten ir pateiksime visą informaciją bei naują pirmos premjeros vizualą“, – rašo LNDT atsiųstame komentare.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt