aA
Į taikų protestą „Einanti paroda“ Vilniuje, prie Aušros vartų susirinkę menininkai rankose laikydami savo paveikslus ėjo iki Katedros aikštės. Šitaip jie bando valdžios atstovams pasakyti, kad jau beveik pusmetį stagnaciją patiriantis kultūros sektorius pavargo ir prašo peržiūrėti karantino atlaisvinimo sąlygas. Protesto dalyvių įsitikinimu, neadekvatu laikyti uždarytas kultūros įstaigas. Menininkai beda pirštu į didžiuosius prekybos centrus – jeigu veikia jie, gali ir galerijos – ekspozicinės erdvės esą dargi ir saugesnės, srautai mažesni.
Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Sprendimų priėmėjai negirdi pavienių kultūros atstovų balsų

Protestą subūrusios menininkės Kristina Alsytė, Goda Lukaitė ir Adelė Liepa Kaunaitė tikino šiuo renginiu siekusios atkreipti dėmesį į kūrybinės veiklos sklaidos ribojimus ir su tuo susijusias problemas.

„Internete buvo išsakyta ne viena nuomonė apie kultūros situaciją pandemijos metu, tikintis tam tikrų pakitimų, tačiau jų nesulaukę, sugalvojome imtis iniciatyvos ir išreikšti savo poziciją garsiau“, – sakė organizatorės.

Nors apie muziejų ir galerijų galimybę dirbti, užtikrinant lankytojų saugumą, buvo prabilta daugybę kartų, realių sprendimų kol kas nepriimta. Nuo kovo 6 d. švelninamų priemonių pakete – leidimas fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekose, taip pat veikti pažintiniams takams, parkams, muziejams, galerijoms ir kitoms ekspozicinėms erdvėms, zoologijos ir botanikos sodams, esantiems atvirose lauko erdvėse. Juose taip pat galės lankytis ne didesnės nei penkių asmenų ar dviejų šeimų grupės.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Vyriausybei leidus atnaujinti mažų parduotuvių veiklą, kai kurios galerijos, kurių patalpose įkurtos ir meno parduotuvės atvėrė duris lankytojams.

Kaip tikino į protestą susirinkę menininkai, jie šia taikia eisena siekia atkreipti dėmesį į profesionalųjį meną, jo neprieinamumą visuomenei dėl karantino.

Viena protesto organizatorių K. Alsytė „Delfi“ pasiguodė, kad ekspertai, priimantys sprendimus negirdi pavienių menininkų ir kultūros atstovų balsų, tad tikimasi kiek didesniu sambrūzdžiu pritraukti dėmesį ir išsakyti savo srities problemas, lūkesčius ir siūlymus.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Šlubuoja kuratorių, meno kritikų darbas

Anot K. Alsytės, nors muziejai ir galerijos stengiasi laviruoti šiuo sudėtingu laikotarpiu, kurdami vitrinines ar virtualias parodas, tačiau tai nėra tradiciniai, šalyje prigiję eksponavimo būdai – dažniausiai jie pasirenkami ne dėl to, kad toks būtų pirminis autoriaus sumanymas, o paprasčiausiai nesant kitų galimų alternatyvų.

„Lyginant su įprastinėmis sąlygomis, tik nedidelė dalis menininkų imasi organizuoti parodas, nes minėtieji formatai nėra tinkami jų kūrybai demonstruoti. Žvelgdami į tapybos darbą per kompiuterio ekraną, negalime suvokti realaus formato, faktūros... Iš čia atsiranda ir kitos problemos: šlubuoja kuratorių, meno kritikų darbas, meno rinka“, – pagrindinius sunkumus, su kuriais šiuo metu tenka susidurti menininkams vardijo K. Alsytė.

Kaip anksčiau „Delfi“ buvo pastebėjusios kitos protesto organizatorės G. Lukaitė, A. L. Kaunaitė – sprendimas leisti organizuoti parodas atvirose erdvėse iš esmės nieko nekeičia, o panašūs projektai tokie kaip „Menas be stogo“, MO muziejaus lauko ekspozicijos, „Rooster gallery“ paroda „Skalvijos“ kino teatro languose – veikė ir prieš šį leidimą.

Paklaustos, koks sprendimas šiandien būtų savalaikis, protesto organizatorės sakė, kad reiktų labiau išanalizuoti situaciją, įvertinti galerijų, muziejų plotus bei apsilankančių žmonių srautus.

„Nelogiškas sprendimas ir dėl galerijų su jų viduje esančiomis parduotuvėmis atidarymo. Koks skirtumas tarp paprastos galerijos ir tos, kuri prekiauja suvenyrais?“, – kėlė klausimą menininkės.

Plotai dideli, žmonių sambūrių dažnai nepamatysi

Žmonės, anot protestuotojų, jau pavargę nuo karantino apribojimų, darosi pikti, o kultūros ir meno galia – praplėsti mąstymą, teikti estetinį džiaugsmą, kelti dvasingumą.

Panašu į uždarą ratą – menininkams reikia galerijų, kad jie galėtų rodyti savo darbus, o galerijoms – lankytojų. Viską nulemiantis veiksnys šioje situacijoje koronaviruso atvejų skaičius – aiškus argumentas, kurį sunku nuneigti. Kažin, ar protestais įmanoma šiuos skaičius paveikti... Kokie protesto dalyvių lūkesčiai?

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

„Galerijų ir muziejų plotai yra dideli, žmonių sambūrių ten dažnai nepamatysi. Nekalbame apie parodų atidarymus su daug žmonių, kalbame apie kontroliuojamus srautus. Kasdien žmonės važinėja viešuoju transportu, eina apsipirkti į parduotuves, dabar jau gali pasirūpinti ir grožio paslaugomis, o sielos pamaitinti vis dar negalima“, – apmaudavo protesto organizatorės.

Palaikyti organizatorių atėjęs dailininkas Andrius Makarevičius sakė, kad šiuo metu menininkams, kaip ir visiems – nėra lengva. O taikūs protestai, anot jo, labiau padeda nei protestai ant sofos.

„Kuriu dirbtuvėse, kurios namie. Jei anksčiau reflektuodavai aplinką, dabar labiau žvelgi į save. Tik gaila, nėra kur parodyti rezultatų, o jei ir surengi parodą, tai ji uždaryta ir beprasmė. Žinoma, galėtų atverti duris, lankomumas galerijų ar muziejų nesiekia akropolių ar maximų... Nedarant parodų atidarymų puikiai galėtų veikti. Kiek žinau, galerijos tikrai pasiruošusios riboti žmonių skaičių, jei to reikėtų“, – kalbėjo A. Makarevičius.

Didelių vilčių nededa

Grafinius paveikslus tapanti dailininkė Dalia Juodakytė taip pat pritarė taikaus protesto idėjai. Pasak jos, didžiausia problema slypi tame, kad prekybos centrai atidaryti, o parodos, kuriose lankosi nedaug žmonių, ir kurios eksponuojamos didelėse erdvėse – vis dar uždarytos.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

„Mano nuomone, nesąžininga ir neadekvatu, kad prekybos centrai atidaryti, kur būriuojasi daug žmonių, o atstumų laikytis sunku. Galerijos, kur lankosi nedaug žmonių, kurių erdvės didesnės – uždarytos. Kultūros žmonės lieka nuskriausti“, – samprotavo D. Juodakytė.

Tai, anot jos, tiesiog neatitikimas: „Reikėtų iš vartotojiškumo perorientuoti žmones prie dvasinių dalykų, kuriuos menas ir kultivuoja.“

Meno išėjimas į atviras erdves, D. Juodakytės manymu, sveikintinas dalykas, tačiau šito taikaus protesto siekis – galerijų atidarymas, kad menininkai galėtų eksponuoti savo darbus, o lankytojai juos apžiūrėti, įsigyti.

Menininkė sakė nežinanti, ar šiuo protestu bus ko nors pasiekta – sunku prognozuoti. „Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje nakvojo mokytojai, ir vis tiek į juos nebuvo labai atsižvelgta (mokytojai streikavo dėl etatinio apmokėjimo tvarkos, 2018-aisiais – aut. past.) didelių vilčių nededame, kad stipriai kažkas pasikeistų. Bet verta pabandyti, kažkokį dėmesį atkreipsime“, – vylėsi D. Juodakytė.

Kultūros ignoravimas pandemijai slūgstant – nelabai logiškas

Socialiniame tinkle protesto organizatorėms palaikymą išreiškęs fotomenininkas Saulius Paukštys įsitikinęs, kad kultūros ignoravimas pandemijai slūgstant – nelabai logiškas: „Žmonių tankis muziejuose ir ne karantino metu gerokai mažesnis, negu dabar didesniuose prekybos centruose. Muziejuose gera ventiliacija, išlaikomi atstumai, reguliuojami žmonių srautai. Man atrodo, kad Vyriausybei iškilo problema suvokiant, kas tai yra parodų salės apskritai. Nereikia prisidenginėti susirgimų skaičiais. Iš pradžių reikia suprasti kaip tas procesas vykdomas. Čia didžiausia problema.“

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Taikus protestas, anot S. Paukščio, susiklosčius tokiai situacijai yra reikalingas. „Bet koks priminimas svarbus, reikia visas priemones išnaudoti. Galbūt iš tikrųjų, tie vadinamieji sprendimų priėmėjai užsivertę kažkokiais darbais, lentelių pildymais, skaičiavimais, pamiršta, neatkreipia dėmesio – gal tai atvers jų akis“, – vylėsi jis.

S. Paukštys apgailestavo, kad kalba eina apie pagalbą verslui, mažoms ir didelėms įmonėms, o menininkai išvis likę užribyje. „Kai kurie nesulaukia net elementarios, kelių šimtų eurų pašalpos. Kultūros taryba irgi neišgali visų paremti, nes projektams pagal valstybės taisykles turi mažai lėšų. Paaštrėjus situacijai visi tikisi kažką gauti, tačiau manau, kad gaus kas dešimtas... Nusivylimas dar labiau didės“, – niūrią ateitį įžvelgė fotomenininkas.

Menininkai negali užsidarę kurti savo kambarėliuose

Prie Aušros Vartų palaikyti kolegų atėjusi tapytoja Laura Slavinskaitė sakė, kad patiko pati iniciatyva, protestas tarsi grupinė paroda. Jos manymu, galiausiai jau reikia atidaryti muziejus, galerines erdves.

„Jeigu prie dėvėtų drabužių nusidriekusios eilės, tai kodėl negalime eiti ten, kur atstumai išlaikomi, kodėl negalima žiūrėti meno? Kultūra yra labai reikalinga. Matysime, ar kas atkreips dėmesį, bet mes patys ta idėja kvėpuojame, palaikome meno gyvavimą net ir tokiu metu. Pati rengiau parodą karantino metu, gruodžio mėnesį, ji tęsėsi iki sausio mėnesio – niekas neatėjo į tą parodą. Buvo liūdna... Dabar atsidarė dar daugiau nuostabių parodų, norisi, kad eitų žmonės, matytų, nepamirštų kultūros“, – kalbėjo L. Slavinskaitė.

Protestuojančių būryje „Delfi“ sutiko ir menininkę Justiną Gražytę. Paklabinta pasakojo atstovaujanti visais trimis kampais – yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) atstovė, palaikanti savo alumnus (taikaus protesto organizatorės akademijos alumnės – aut. past.). Pati yra menininkė – tekstilininkė ir trečia – ji taip pat ir galeristė, dirba VDA galerijoje „Artifex“. „Šiuo metu mes tikrai galėtume saugiai dirbti, priimti po vieną žmogų, erdvės nedidelės, turime įėjimą iš lauko – turėtų būti tokios pat sąlygos kaip ir mažoms parduotuvėms“, – įsitikinusi ji.

Paklausta, kodėl norint būti išgirstiems tenka išeiti į gatves, J. Gražytė sakė, kad menininkai ramesni, tiesiog laukė kol bus priimti kažkokie sprendimai. Bet matant kaip atsidaro verslai, dirba kirpyklos – nusprendė nebetylėti. „Galvojame vis dėlto galėtume atsidaryti ir mes. Iš principo, esame pardavimo erdvė, parduodame paveikslus. Kažkodėl dirbti negalime, nors užsiimame prekyba... Dideliems muziejams – kita problematika. Norisi atkrepiti į save dėmesį, kad nebūtume pamiršti. Galbūt pamatys, kad menininkai negali užsidarę kurti savo kambarėliuose – norime pasidalinti savo kūriniais“, – kalbėjo tekstilininkė.

Paprašytas pasidalinti, kuo šiandien gyvena menininkai, kokie skauduliai juos neramina, Evaldas Jansas šypsodamasis sakė, kad karantinas jau atsibodo. „Su melagienomis, sąmokslo teorijomis jau perlenkta lazda. Būtų mūsų visuomenė maištingesnė, maišto nebūtų išvengta jau seniai... Nesitikėjau, kad tiek susirinks menininkų, už kolegas smagu. Kultūriniam sluoksniui reikia socializacijos, labai trūksta to dėmens“, – sakė E. Jansas.

Tapytoja Monika Plentauskaitė pasidžiaugė taikiu protestu, kad menininkai išradingi. „Situacija gan keista – visur grūstis, o galerijos ir muziejai neatsidaro, kur įmanoma užtikrinti saugias sąlygas. Aišku, norėtųsi, kad epidemiologinė situacija būtų geresnė. Bet matome įstatymų spragą, neteisybę – reaguojame į ją šia paroda. Ačiū Dievui, kad Lietuvoje menininkai moka kalbėti.“

Kultūros ministras: sprendimai bus aptarti kitą savaitę

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje šeštadienį vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas.

Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

„Girdžiu tuos, kurie šiandien išreiškė savo poziciją išeidami su kūriniais į gatves, ir tuos, kurie tyliai išgyvena nusivylimą negalėdami tęsti įprastos meninės veiklos“, – ministerijos pranešime teigė S. Kairys.

„Taip pat girdžiu ir aiškų visuomenės norą turėti daugiau kokybiško laisvalaikio galimybių. Užtikrinu jus – mūsų tikslas yra bendras, todėl kitą savaitę ekstremalių situacijų komisijoje aptarsime sprendimus, kurie leistų saugiai grįžti prie veiklos pirmiesiems muziejams ir galerijoms“, – sakė jis.

S. Kairys šią savaitę tarėsi su Muziejų tarybos, Lietuvos muziejų asociacijos bei MO muziejaus atstovais.

„Ministro komanda kartu su muziejininkais sutarė sudėlioti konkrečias detales ruošiantis būsimam muziejų atidarymui tose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra geresnė, bei parengė pasiūlymą, kurie muziejai papildomai galėtų atsidaryti tuose miestuose, kuriuose padėtis išlieka įtempta“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak ministro, esamoje situacijoje privalu išlaikyti balansą tarp visuomenės lūkesčių matyti menininkus, grįžusius prie kūrybos, bei sveikatos ekspertų rekomendacijų ir kultūros darbuotojų, lankytojų saugumo užtikrinimo.

S. Kairys taip pat ragina naudotis galimybę ir testuotis dėl COVID-19.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.1026

Mirė žymus architektas, Vilniaus patriotas Jaunutis Makariūnas

Savaitgalį išėjo Vilniaus patriotas, Architektūros riteris Jaunutis Makariūnas , pranešė...

Vilniaus koncertų salei pabrangus iki 75 mln. eurų, numatytas finansavimas atidėtas (32)

Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje „pabrangus“ beveik 23 mln. eurų – iki 75...

Olga Polevikova: kai žlugs režimas, baltarusių aktoriai mus nustebins (11)

„Kartais atrodo, kad čia, Lietuvoje, nustojame vertinti realybę, kurioje gyvename, daug...

Kaune bus kuriama scenos menų mokykla: sulaukta kritikos dėl koncepcijos trūkumo

Kauno taryba antradienį pritarė, kad trys moksleivių meninį ugdymą vykdančios įstaigos būtų...

LVSO klausytojams atveria Vilniaus kongresų rūmų duris: skambės Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas

Šį pavasarį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ( LVSO ), vadovaujamas meno vadovo ir vyr....

Top naujienos

Peržengtos ribos: Kremlius atskleidė savo spalvas net tiems Europoje, kas norėjo kalbėtis su rusais (489)

Ambasados ištuštėjo, dvišaliai santykiai – ant griūties ribos. Beliko abipusiai kaltinimai,...

Radinys pajūryje prie Palangos: iš dangaus nukrito neatpažintas objektas – kas tai? (40)

Pajūryje, netoli Palangos , ties Nemirsetos laivų gelbėjimo stotimi aptikau smėlyje apipustytą...

JAV gyvenanti lietuvė savo kasdienybės nebemato be deimantų ir perlų: buvo nejauku užeiti į juvelyrikos parduotuves (5)

„Žodis juvelyrika daugeliui iš mūsų yra paslaptingas ir tik specialiomis progomis...

Į areną sugrįžę sirgaliai išvydo įtikinamą „Žalgirio“ pergalę ir sunkią Kariniausko traumą gynėjui lūžo du kaulai (40)

Utenos „Juventus“ (20/11) komandai viešnagė Kauno „Žalgirio“ arenoje susiklostė...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Nida ruošiasi išskirtinei vasarai ir vilios naujienomis: atvers naują SPA viešbutį, restoraną, muziejų

Pernai vasarą lietuvių antplūdžiu besidžiaugęs pajūris panašaus scenarijaus tikisi ir šiemet,...

JAV po konflikto 12-mečio gimtadienio šventėje kilo susišaudymas, sužeisti 9 paaugliai (23)

Policijos teigimu, per gimtadienio šventę įvykusiame susišaudyme buvo panaudotas daugiau nei...

Transliacija / Aš ikona. Investicijos į nekilnojamąjį turtą: Bunkė svarsto apie dar vieną būstą pajūryje (5)

Antradienio laidoje "Aš Ikona" - apie investicijas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Kainoms...

Miglė Rakauskaitė | D+

Be Atlantidos egzistuoja ir dar vienas „prarastas“ miestas: vietinių papasakotos legendos užkariautojams susuko protą

Aukso geismas apima visas eras, rases ir tautybes. Net ir mažas aukso kiekis, atrodo, sužadina...

Pirmose Eurolygos ketvirtfinalio rungtynėse „Anadolu Efes“ sutriuškino „Real“ krepšininkus

Antradienio vakarą prasidėjo Eurolygos ketvirtfinalio etapo kovos. Pirmosios akis į akį susidūrė...

Įvyko konfliktas su partneriu? Atminkite: šių dviejų frazių pykstantis sakyti nevalia (1)

Kai kolega pastato į šaldytuvą tuščią pieno butelį, mes kartais vien nusistebime. Daugių...