aA
Į taikų protestą „Einanti paroda“ Vilniuje, prie Aušros vartų susirinkę menininkai rankose laikydami savo paveikslus ėjo iki Katedros aikštės. Šitaip jie bando valdžios atstovams pasakyti, kad jau beveik pusmetį stagnaciją patiriantis kultūros sektorius pavargo ir prašo peržiūrėti karantino atlaisvinimo sąlygas. Protesto dalyvių įsitikinimu, neadekvatu laikyti uždarytas kultūros įstaigas. Menininkai beda pirštu į didžiuosius prekybos centrus – jeigu veikia jie, gali ir galerijos – ekspozicinės erdvės esą dargi ir saugesnės, srautai mažesni.
Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Sprendimų priėmėjai negirdi pavienių kultūros atstovų balsų

Protestą subūrusios menininkės Kristina Alsytė, Goda Lukaitė ir Adelė Liepa Kaunaitė tikino šiuo renginiu siekusios atkreipti dėmesį į kūrybinės veiklos sklaidos ribojimus ir su tuo susijusias problemas.

„Internete buvo išsakyta ne viena nuomonė apie kultūros situaciją pandemijos metu, tikintis tam tikrų pakitimų, tačiau jų nesulaukę, sugalvojome imtis iniciatyvos ir išreikšti savo poziciją garsiau“, – sakė organizatorės.

Nors apie muziejų ir galerijų galimybę dirbti, užtikrinant lankytojų saugumą, buvo prabilta daugybę kartų, realių sprendimų kol kas nepriimta. Nuo kovo 6 d. švelninamų priemonių pakete – leidimas fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekose, taip pat veikti pažintiniams takams, parkams, muziejams, galerijoms ir kitoms ekspozicinėms erdvėms, zoologijos ir botanikos sodams, esantiems atvirose lauko erdvėse. Juose taip pat galės lankytis ne didesnės nei penkių asmenų ar dviejų šeimų grupės.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Vyriausybei leidus atnaujinti mažų parduotuvių veiklą, kai kurios galerijos, kurių patalpose įkurtos ir meno parduotuvės atvėrė duris lankytojams.

Kaip tikino į protestą susirinkę menininkai, jie šia taikia eisena siekia atkreipti dėmesį į profesionalųjį meną, jo neprieinamumą visuomenei dėl karantino.

Viena protesto organizatorių K. Alsytė „Delfi“ pasiguodė, kad ekspertai, priimantys sprendimus negirdi pavienių menininkų ir kultūros atstovų balsų, tad tikimasi kiek didesniu sambrūzdžiu pritraukti dėmesį ir išsakyti savo srities problemas, lūkesčius ir siūlymus.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Šlubuoja kuratorių, meno kritikų darbas

Anot K. Alsytės, nors muziejai ir galerijos stengiasi laviruoti šiuo sudėtingu laikotarpiu, kurdami vitrinines ar virtualias parodas, tačiau tai nėra tradiciniai, šalyje prigiję eksponavimo būdai – dažniausiai jie pasirenkami ne dėl to, kad toks būtų pirminis autoriaus sumanymas, o paprasčiausiai nesant kitų galimų alternatyvų.

„Lyginant su įprastinėmis sąlygomis, tik nedidelė dalis menininkų imasi organizuoti parodas, nes minėtieji formatai nėra tinkami jų kūrybai demonstruoti. Žvelgdami į tapybos darbą per kompiuterio ekraną, negalime suvokti realaus formato, faktūros... Iš čia atsiranda ir kitos problemos: šlubuoja kuratorių, meno kritikų darbas, meno rinka“, – pagrindinius sunkumus, su kuriais šiuo metu tenka susidurti menininkams vardijo K. Alsytė.

Kaip anksčiau „Delfi“ buvo pastebėjusios kitos protesto organizatorės G. Lukaitė, A. L. Kaunaitė – sprendimas leisti organizuoti parodas atvirose erdvėse iš esmės nieko nekeičia, o panašūs projektai tokie kaip „Menas be stogo“, MO muziejaus lauko ekspozicijos, „Rooster gallery“ paroda „Skalvijos“ kino teatro languose – veikė ir prieš šį leidimą.

Paklaustos, koks sprendimas šiandien būtų savalaikis, protesto organizatorės sakė, kad reiktų labiau išanalizuoti situaciją, įvertinti galerijų, muziejų plotus bei apsilankančių žmonių srautus.

„Nelogiškas sprendimas ir dėl galerijų su jų viduje esančiomis parduotuvėmis atidarymo. Koks skirtumas tarp paprastos galerijos ir tos, kuri prekiauja suvenyrais?“, – kėlė klausimą menininkės.

Plotai dideli, žmonių sambūrių dažnai nepamatysi

Žmonės, anot protestuotojų, jau pavargę nuo karantino apribojimų, darosi pikti, o kultūros ir meno galia – praplėsti mąstymą, teikti estetinį džiaugsmą, kelti dvasingumą.

Panašu į uždarą ratą – menininkams reikia galerijų, kad jie galėtų rodyti savo darbus, o galerijoms – lankytojų. Viską nulemiantis veiksnys šioje situacijoje koronaviruso atvejų skaičius – aiškus argumentas, kurį sunku nuneigti. Kažin, ar protestais įmanoma šiuos skaičius paveikti... Kokie protesto dalyvių lūkesčiai?

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

„Galerijų ir muziejų plotai yra dideli, žmonių sambūrių ten dažnai nepamatysi. Nekalbame apie parodų atidarymus su daug žmonių, kalbame apie kontroliuojamus srautus. Kasdien žmonės važinėja viešuoju transportu, eina apsipirkti į parduotuves, dabar jau gali pasirūpinti ir grožio paslaugomis, o sielos pamaitinti vis dar negalima“, – apmaudavo protesto organizatorės.

Palaikyti organizatorių atėjęs dailininkas Andrius Makarevičius sakė, kad šiuo metu menininkams, kaip ir visiems – nėra lengva. O taikūs protestai, anot jo, labiau padeda nei protestai ant sofos.

„Kuriu dirbtuvėse, kurios namie. Jei anksčiau reflektuodavai aplinką, dabar labiau žvelgi į save. Tik gaila, nėra kur parodyti rezultatų, o jei ir surengi parodą, tai ji uždaryta ir beprasmė. Žinoma, galėtų atverti duris, lankomumas galerijų ar muziejų nesiekia akropolių ar maximų... Nedarant parodų atidarymų puikiai galėtų veikti. Kiek žinau, galerijos tikrai pasiruošusios riboti žmonių skaičių, jei to reikėtų“, – kalbėjo A. Makarevičius.

Didelių vilčių nededa

Grafinius paveikslus tapanti dailininkė Dalia Juodakytė taip pat pritarė taikaus protesto idėjai. Pasak jos, didžiausia problema slypi tame, kad prekybos centrai atidaryti, o parodos, kuriose lankosi nedaug žmonių, ir kurios eksponuojamos didelėse erdvėse – vis dar uždarytos.

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

„Mano nuomone, nesąžininga ir neadekvatu, kad prekybos centrai atidaryti, kur būriuojasi daug žmonių, o atstumų laikytis sunku. Galerijos, kur lankosi nedaug žmonių, kurių erdvės didesnės – uždarytos. Kultūros žmonės lieka nuskriausti“, – samprotavo D. Juodakytė.

Tai, anot jos, tiesiog neatitikimas: „Reikėtų iš vartotojiškumo perorientuoti žmones prie dvasinių dalykų, kuriuos menas ir kultivuoja.“

Meno išėjimas į atviras erdves, D. Juodakytės manymu, sveikintinas dalykas, tačiau šito taikaus protesto siekis – galerijų atidarymas, kad menininkai galėtų eksponuoti savo darbus, o lankytojai juos apžiūrėti, įsigyti.

Menininkė sakė nežinanti, ar šiuo protestu bus ko nors pasiekta – sunku prognozuoti. „Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje nakvojo mokytojai, ir vis tiek į juos nebuvo labai atsižvelgta (mokytojai streikavo dėl etatinio apmokėjimo tvarkos, 2018-aisiais – aut. past.) didelių vilčių nededame, kad stipriai kažkas pasikeistų. Bet verta pabandyti, kažkokį dėmesį atkreipsime“, – vylėsi D. Juodakytė.

Kultūros ignoravimas pandemijai slūgstant – nelabai logiškas

Socialiniame tinkle protesto organizatorėms palaikymą išreiškęs fotomenininkas Saulius Paukštys įsitikinęs, kad kultūros ignoravimas pandemijai slūgstant – nelabai logiškas: „Žmonių tankis muziejuose ir ne karantino metu gerokai mažesnis, negu dabar didesniuose prekybos centruose. Muziejuose gera ventiliacija, išlaikomi atstumai, reguliuojami žmonių srautai. Man atrodo, kad Vyriausybei iškilo problema suvokiant, kas tai yra parodų salės apskritai. Nereikia prisidenginėti susirgimų skaičiais. Iš pradžių reikia suprasti kaip tas procesas vykdomas. Čia didžiausia problema.“

Protesto akcija "Einanti paroda"
Protesto akcija "Einanti paroda"
© DELFI / Tomas Vinickas

Taikus protestas, anot S. Paukščio, susiklosčius tokiai situacijai yra reikalingas. „Bet koks priminimas svarbus, reikia visas priemones išnaudoti. Galbūt iš tikrųjų, tie vadinamieji sprendimų priėmėjai užsivertę kažkokiais darbais, lentelių pildymais, skaičiavimais, pamiršta, neatkreipia dėmesio – gal tai atvers jų akis“, – vylėsi jis.

S. Paukštys apgailestavo, kad kalba eina apie pagalbą verslui, mažoms ir didelėms įmonėms, o menininkai išvis likę užribyje. „Kai kurie nesulaukia net elementarios, kelių šimtų eurų pašalpos. Kultūros taryba irgi neišgali visų paremti, nes projektams pagal valstybės taisykles turi mažai lėšų. Paaštrėjus situacijai visi tikisi kažką gauti, tačiau manau, kad gaus kas dešimtas... Nusivylimas dar labiau didės“, – niūrią ateitį įžvelgė fotomenininkas.

Menininkai negali užsidarę kurti savo kambarėliuose

Prie Aušros Vartų palaikyti kolegų atėjusi tapytoja Laura Slavinskaitė sakė, kad patiko pati iniciatyva, protestas tarsi grupinė paroda. Jos manymu, galiausiai jau reikia atidaryti muziejus, galerines erdves.

„Jeigu prie dėvėtų drabužių nusidriekusios eilės, tai kodėl negalime eiti ten, kur atstumai išlaikomi, kodėl negalima žiūrėti meno? Kultūra yra labai reikalinga. Matysime, ar kas atkreips dėmesį, bet mes patys ta idėja kvėpuojame, palaikome meno gyvavimą net ir tokiu metu. Pati rengiau parodą karantino metu, gruodžio mėnesį, ji tęsėsi iki sausio mėnesio – niekas neatėjo į tą parodą. Buvo liūdna... Dabar atsidarė dar daugiau nuostabių parodų, norisi, kad eitų žmonės, matytų, nepamirštų kultūros“, – kalbėjo L. Slavinskaitė.

Protestuojančių būryje „Delfi“ sutiko ir menininkę Justiną Gražytę. Paklabinta pasakojo atstovaujanti visais trimis kampais – yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) atstovė, palaikanti savo alumnus (taikaus protesto organizatorės akademijos alumnės – aut. past.). Pati yra menininkė – tekstilininkė ir trečia – ji taip pat ir galeristė, dirba VDA galerijoje „Artifex“. „Šiuo metu mes tikrai galėtume saugiai dirbti, priimti po vieną žmogų, erdvės nedidelės, turime įėjimą iš lauko – turėtų būti tokios pat sąlygos kaip ir mažoms parduotuvėms“, – įsitikinusi ji.

Paklausta, kodėl norint būti išgirstiems tenka išeiti į gatves, J. Gražytė sakė, kad menininkai ramesni, tiesiog laukė kol bus priimti kažkokie sprendimai. Bet matant kaip atsidaro verslai, dirba kirpyklos – nusprendė nebetylėti. „Galvojame vis dėlto galėtume atsidaryti ir mes. Iš principo, esame pardavimo erdvė, parduodame paveikslus. Kažkodėl dirbti negalime, nors užsiimame prekyba... Dideliems muziejams – kita problematika. Norisi atkrepiti į save dėmesį, kad nebūtume pamiršti. Galbūt pamatys, kad menininkai negali užsidarę kurti savo kambarėliuose – norime pasidalinti savo kūriniais“, – kalbėjo tekstilininkė.

Paprašytas pasidalinti, kuo šiandien gyvena menininkai, kokie skauduliai juos neramina, Evaldas Jansas šypsodamasis sakė, kad karantinas jau atsibodo. „Su melagienomis, sąmokslo teorijomis jau perlenkta lazda. Būtų mūsų visuomenė maištingesnė, maišto nebūtų išvengta jau seniai... Nesitikėjau, kad tiek susirinks menininkų, už kolegas smagu. Kultūriniam sluoksniui reikia socializacijos, labai trūksta to dėmens“, – sakė E. Jansas.

Tapytoja Monika Plentauskaitė pasidžiaugė taikiu protestu, kad menininkai išradingi. „Situacija gan keista – visur grūstis, o galerijos ir muziejai neatsidaro, kur įmanoma užtikrinti saugias sąlygas. Aišku, norėtųsi, kad epidemiologinė situacija būtų geresnė. Bet matome įstatymų spragą, neteisybę – reaguojame į ją šia paroda. Ačiū Dievui, kad Lietuvoje menininkai moka kalbėti.“

Kultūros ministras: sprendimai bus aptarti kitą savaitę

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje šeštadienį vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas.

Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

„Girdžiu tuos, kurie šiandien išreiškė savo poziciją išeidami su kūriniais į gatves, ir tuos, kurie tyliai išgyvena nusivylimą negalėdami tęsti įprastos meninės veiklos“, – ministerijos pranešime teigė S. Kairys.

„Taip pat girdžiu ir aiškų visuomenės norą turėti daugiau kokybiško laisvalaikio galimybių. Užtikrinu jus – mūsų tikslas yra bendras, todėl kitą savaitę ekstremalių situacijų komisijoje aptarsime sprendimus, kurie leistų saugiai grįžti prie veiklos pirmiesiems muziejams ir galerijoms“, – sakė jis.

S. Kairys šią savaitę tarėsi su Muziejų tarybos, Lietuvos muziejų asociacijos bei MO muziejaus atstovais.

„Ministro komanda kartu su muziejininkais sutarė sudėlioti konkrečias detales ruošiantis būsimam muziejų atidarymui tose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra geresnė, bei parengė pasiūlymą, kurie muziejai papildomai galėtų atsidaryti tuose miestuose, kuriuose padėtis išlieka įtempta“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak ministro, esamoje situacijoje privalu išlaikyti balansą tarp visuomenės lūkesčių matyti menininkus, grįžusius prie kūrybos, bei sveikatos ekspertų rekomendacijų ir kultūros darbuotojų, lankytojų saugumo užtikrinimo.

S. Kairys taip pat ragina naudotis galimybę ir testuotis dėl COVID-19.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.1026

James Nestor knyga „Kvėpavimas“: naujas mokslas apie užmirštą meną

Rašytojų sąjungos leidykla 2020 m. išleido neurofiziologijos mokslų daktaro ir miego mokslo...

Lietuviškos kanklės pavergė japonės širdį: festivalyje Neringoje vieši ponia Yuko Yamasaki

Folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, kasmet į Neringą suburiantis tradicinio ir...

Giedrės Žickytės filmui „Šuolis“ – tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Docville“ apdovanojimas Belgijoje

Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ ir toliau skina apdovanojimus tarptautiniuose...

Atsinaujinęs „Kino karavanas“ per du mėnesius aplankys 40 Lietuvos miestų ir miestelių

Atėjo vasara, o tai „Kino pavasario“ komandai reiškia viena – lauko kino seansų sezoną....

„Europos literatūros naktyje 2021“ dalyvavęs Ramūnas Bogdanas: privalai pasirinkti kelią, kuris leistų ramiai miegoti naktimis (1)

„Labai sunku trumpai pasakyti, kas yra drąsa, bet gyvenime svarbiausia daryti tai, ką tau sako...

Top naujienos

Raminta Rakauskė | D+

Šeimos paskaičiavo išlaidas maistui: per mėnesį susidaro nemenka suma, įspėjama – kainos kils

Lietuviai maistui prekybos centruose per mėnesį išleidžia gana apvalias sumas. „Luminor“...

Naujausia apklausa parodė Nausėdos vertinimą: klojasi kelią antrajai kadencijai, tačiau kokia to kaina (237)

Nepaisydamas kritikos ir politinio karo su valdančiaisiais konservatoriais prezidentas Gitanas...

Įspėja: Lietuvos link slenka audringi orai – užfiksavo, kam ir kada klius smarkiausiai (5)

Nuo šiandien daugelyje vietovių lankysis trumpų liūčių debesys, o nuo Joninių slops ir...

Lukašenka užsipuolė Vokietijos užsienio reikalų ministrą, išvadino jį nacių įpėdiniu „nesitikėjome Vokietijos dalyvavimo“ (108)

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per 80-ąsias Adolfo Hitlerio įsiveržimo į...

Poilsiautojai plūsta į pajūrį: patrauklūs pasiūlymai nyksta beregint – nuomos kainos nuo 50 iki 600 eurų už parą (25)

„Jei bus šilta ir švies saulė poilsiautojams užteks tik smėlio ir jūros. Ir vien dėl to jie...

Tėčio netektį išgyvenanti Vaida Genytė – apie lemtingus jo žodžius ir norą gyventi: jis mirė dar šviesaus proto (17)

Vaida Genytė išgyvena netektį – Anapilin iškeliavo jos tėtis šviesaus atminimo visuomenės...

Trileryje Finikse – sugurinta Bookerio nosis ir „Suns“ pergalė paskutinę sekundę

Finikso „Suns“ dramatiškai įpusėjo kelionę didžiojo NBA finalo link. Antrose NBA Vakarų...

Lemiamu metu spindėjęs Modričius išgelbėjo pasaulio vicečempionų mundurą (25)

Pasaulio vicečempionai vaikščiojo labai plonu ledu, tačiau reikiamu momentu apie save priminė...

Mobingo darbe apraiškos įgauna pagreitį: daugėja bylų, garsiau kalba ir aukos (23)

Dirbančių ir patiriančių mobingą iš savo darbdavių ar kolegų šalyje nemažai. Vieni tokio...

Gydytoja pasakė, kas gali rimtai pažeisti plauko struktūrą: gresia ir labiau pražilti (1)

Puikiai žinome, kad saulė gali ne tik lepinti, bet ir žaloti odą, todėl tepame odą...