aA
„Siurrealizmas yra destruktyvus, tačiau jis sunaikina tik tai, kas, jo manymu, yra pančiai, ribojantys mūsų regėjimą“, – taip siurrealizmą apibūdino Salvadoras Dali, vienas garsiausių šios meno šakos atstovų. Visgi, jis nebuvo vienintelis menininkas, kūręs siurrealistų judėjimą. Meno istorikės Amy Dempsey knyga „Siurrealizmas“ supažindina su svarbiausiais judėjimo dalyviais ir dalyvėmis, jų darbais, nurodo, kur jų ieškoti. Leidykla „Kitos knygos“ kviečia susipažinti su penkiais menininkais, knygoje išskirtais kaip bene labiausiai prisidėjusiais prie siurrealizmo formavimo ir puoselėjimo.
Salvadoras Dali
Salvadoras Dali
© Scanpix

André Breton (1896–1966)

Siurrealizmas buvo intelektualinis literatūros ir meno sąjūdis. 1924 m. Prancūzijoje jį pradėjo rašytojas ir poetas André Bretonas. Nors terminas buvo vartojamas jau nuo 1917 m. – jį nukaldino prancūzų kritikas Guillaume’as Apollinaire’as apibūdinti tam, kas pranoksta tikrovę, – Bretonas jį pasirinko kaip tinkamą savo ateities vizijai nusakyti.

Bretonas reiškėsi ne tik literatūroje – jis studijavo mediciną ir psichiatriją. Jo ideologiniai pirmtakai: austrų psichoanalitikas Sigmundas Freudas, rusų marksistas revoliucionierius Levas Trockis ir grafas Latréamontas. Pastarojo frazė iš romano „Malodroro giesmės“ tapo siurrealistų moto: „Jis nuostabus... kaip atsitiktinis siuvimo mašinos ir lietsargio susitikimas ant skrodimo stalo!“

Menininkas pirmojo pasaulinio karo metu dirbo sanitaru sužalotų karių ligoninėje, būtent ten jis susižavėjo vaizduotės polėkiu traumų aukų monologuose ir piešiniuose. Tuo metu jis dar aktyviai reiškėsi kaip dadaistas, tačiau ieškojo kažko pozityvesnio ir Bretono atsakymu į paieškas tapo siurrealizmas – dada tąsa ir kitur kreipianti vaga.

Vykdydamas meno kritikos revoliuciją jis paskelbė „Siurrealizmo manifestą“, kuriuo Bretonas stengėsi diegti visuotinį, tarptautinį modelį – siurrealizmas jam buvo praeityje ir dabartyje gyvenančių asmenų bendruomenė ir jų kuriama atmosfera. Tai niekad nebuvo tik meno kryptis.

André Breton
André Breton
© Leidykla "kitos knygos"

Man Ray (1890–1976)

Man Ray buvo vienas iš nedaugelio amerikiečių siurrealistų, o tuo pačiu ir įvairių sričių menininkas – kūrė paveikslus, skulptūras, filmus, fotografavo, rašė eilėraščius. André Bretonas laikė jį savo sąjungininku ir vadino „presiurrealistu“, kadangi Man‘o Ray‘aus artumas siurrealizmui išryškėjo anksčiau nei susiformavo pats judėjimas.

1921 m. jis atsitiktinai atrado vadinamąsias rajogramas, kurios sukuriamos padėjus objektą tiesiai ant fotopopieriaus ir eksponuojant šviesoje, be fotoaparato. Pats autorius apie savo atradimą kalba taip: „Porą minučių, gailėdamas sugadinto popieriaus, tuščiai lūkuriavau, galgi išryškės atvaizdas. Nejučiom ant šlapio fotopopieriaus vonelėje padėjau mažą stiklinį piltuvėlį, menzūrėlę ir termometrą. Uždegiau šviesą – ir mano akyse ėmė nirti vaizdinys [..]“.

Kitą metodą – soliarizaciją – Man Ray atrado kartu su savo modeliu, asistente ir mokine Lee Miller, kai ryškinamą atvaizdą atsitiktinai eksponavo šviesoje. Juoda ir balta iš dalies susikeitė vietomis, atsirado sidabriška aura. Soliarizacija labai paplito tarp siurrealistų.

Man Ray
Man Ray
© Leidykla "kitos knygos"

Dorothea Tanning (1910–2012)

Tanning siurrealizmą atrado 1936 m. Niujorke parodoje „Fantastinis menas, dada, siurrealizmas“ Moderniojo meno muziejuje. Suviliota siurrealistų darbų, ji džiūgavo sutikusi kai kuriuos menininkus Niujorke. Ji pati meno pasaulyje išgarsėjo savo kruopščiai ištapytomis sapniškomis figūrinėmis scenomis. Menininkės darbai 1943 m. puikavosi Niujorke, Peggy Guggenheim priklausiusioje, šio amžiaus meno galerijoje (Art of This Century Gallery) „31 moters parodoje“.

Panašiu metu Dorothea susipažino su kitu siurrealizmo atstovu Maxu Ernstu, su kuriuo po kelių metų susituokė ir kartu pragyveno trisdešimt metų.

Menininkė mirė sulaukusi 101 m. ir po savęs paliko daugybę paveikslų, medžiaginių skulptūrų, poemų, novelių bei memuarus. Pirmoji didelio masto ekspozicija, skirta septyniems kūrybos dešimtmečiams iliustruoti, surengta tik 2019 m. Tate Modern galerijoje Londone.

Méret Oppenheim (1913–1985)

Oppenheim 1936 m., būdama 22‑ejų, italų dizainerei Elsai Schiaparelli pasiūlė kailiu apmuštos apyrankės idėją. Dizainerė pasiūlymą priėmė ir tokią apyrankę įtraukė į savo žiemos kolekciją. Šią apyrankę Oppenheim mūvėjo tą dieną, kai Paryžiuje „Café de Flore“ susitiko priešpiečių su Pablu Picassu ir Dora Maar. Picassas pajuokavo, kad jei jau apyrankę įmanu aptraukti kailiu, veikiausiai įmanu bet ką, o Oppenheim atrėžė: „Netgi šį puodelį su dubenėliu. Padavėjau, dar šiek tiek kailio!“.

Šis pašmaikštavimas kavinėje įžiebė vieno garsiausių siurrealistų kūrinių idėją. Debiutavęs siurrealistinių objektų parodoje „Galerie Charles Ratton“ Paryžiuje, kailinis puodelis, pavadintas „Objektu“, sukėlė sensaciją. Šis kūrinys buvo puikus savito Oppenheim požiūrio pavyzdys. Savo mene ir fotografijose Méret stengėsi perteikti moteriškumo idėjas per kasdienius buities objektus, kuriems neretai suteikdavo ir erotinio atspalvio. Taip pat savo darbuose Oppenheim dažnai nagrinėjo ryšį tarp svajonių ir tikrovės.

Méret Oppenheim „Objektas“
Méret Oppenheim „Objektas“
© Leidykla "kitos knygos"

Alberto Giacometti (1901–1966)

Šveicarų menininkas Albertas Giacomettis sukūrė tokius siurrealistinės skulptūros šedevrus kaip „Moteris perrėžta gerkle“ (Femme égorgée, 1932), vabzdį, primenantį bronzinį išdarinėtą moters lavoną bei skulptūrą „Rankos, laikančios tuštumą“ (1934). Abi vaizduoja moterį kaip nežmonišką ir pavojingą bei susieja dvi siurrealistams svarbias idėjas: nužmoginančios kaukės ir maldininko patelės, kuri poruodamasi nuėda patinui galvą ir jį pribaigia. Tad keista, liūdna figūra skulptūroje „Rankos, laikančios tuštumą“ galėtų būti „moteris žudikė“, išreiškianti moters ir mirties baimę bei pavojingo sekso jaudulį. Visgi Bretonas, rašęs apie šią skulptūrą ją apsakė kaip „troškimo mylėti ir būti mylimam emanaciją“.

Alberto sukūrė įspūdingų, psichologinių skulptūrų seriją, kurią, kaip jis teigė, matė savo vidinėmis akimis prieš jas realizuodamas. Šioje serijoje ir du svarbiausi jo kūriniai: „Taškas į akį“, kuriame žvelgiama į aštrią iltį, pririštą prie metalinio kaiščio, kuri krypsta tiesiai į bruožų neturinčio veido akiduobę) ir „Narvas“, kur žiūrovui pateikiama abstrakti narve įkalinta figūra. Taip autorius atvaizduoja tamsesnius emocinius romantiškos meilės padarinius.

Alberto Giacometti
Alberto Giacometti
© Leidykla "kitos knygos"

Amy Dempsey knygą „Siurrealizmas“ išleido leidykla „Kitos knygos“, o iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Naujas muziejus Vilniuje primins, kaip buvo lipdomas sovietinis žmogus: užaugo karta, kuri to laikmečio nežino (39)

Sostinės Tuskulėnų dvaro rūmuose (Žirmūnų g. 1F) antradienį bus atidarytas naujas muziejus...

Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pareigas pradėjo eiti Tadas Grabys

Nuo rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų...

Režisierius Schechteris stebuklų šalyje: vaikai yra didžiausi kritikai

Naują sezoną pradėjęs svajinga „Rožės kavalieriaus“ premjera, Lietuvos nacionalinis operos...

Vienam ankstyviausių Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdų skirta UNESCO apsauga (3)

Miniatiūrą, vaizduojančią Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną...

Kultūros rėmimo fondo panaikinimas: staigių pokyčių nebus, bet ateities perspektyvos miglotos (5)

Po Konstitucinio Teismo ( KT ) sprendimo, kad negalima numatyti konkrečios mokesčio dalies kokiam...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (655)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (490)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (114)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų (1)

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (337)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (17)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (15)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (15)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (4)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...