„Turim akis, bet nematom, turim ausis, bet negirdim... Kad būtume laimingi, reikia ne tik sveiko kūno, bet ir sveikos sielos. Sielos akys ir ausys daug stipriau mato ir girdi“, – šiais žodžiais Angelas guodžia Liudvigą van Betoveną, sunkiai išgyvenantį dėl savo kurtumo.
Naujojo teatro spektaklis, pasak jo režisierės Šviesos Šulc, metaforiškai kalbės apie dvasinį aklumą. „Matome neregius, įsitvėrusius vienos virvės. Į „pažadėtąją žemę“ juos taip pat veda neregys. Spektaklio idėja – tas, kuris dar netapo dvasiniu neregiu, privalo neleisti užmigti, o jau užmigusius – žadinti. Įkvėpdamas viltį, tikėjimą ir visa vainikuojančią meilę“, – teigė Š. Šulc.
Spektaklyje išgirsime meilės, skausmo, išminties žodžius, kuriuos paliko Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo laiškuose Sofijai, pasinersime į didžių žmonių išgyventus jausmus – aistros kupinus George Sand prisipažinimus, Napoleono laiškus imperatorienei Žozefinai.
Žiūrovų akyse atgis Pieterio Bruegelio „Palyginimas apie akluosius“, M. K. Čiurlionio „Karaliai. Pasaka“. „MicroAnsamblis“ gyvai atliks sakralines giesmes.
Spektaklio kostiumus kuria dailininkė Zita Gustienė, scenos judesio patarimų aktoriams davė Virgilijus Bortkevičius, scenos kalbos – Jūratė Vilūnaitė. Muzikinis spektaklio apipavidalinimas – Vaido Bartušo.
