aA
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ savo ištikimiems gerbėjams ir tiems, kurie galbūt dar nėra atradę šokio pasaulio, dovanoja išskirtinę vasaros šokio programą ir jau liepos 18–22 d. Kauno rajone ir Vilniuje kviečia į jaunojo čekų menininko Viktoro Černický nenuspėjamą ir žaismingą šokio spektaklį „Pli“.
Šokio spektaklis „Pli“
Šokio spektaklis „Pli“
© Autorių nuotr.

V. Černický kūriniai išsidėsto ant plonytės linijos tarp šokio, performanso, cirko ir fizinio teatro. Tai atspindi ir jo naujausias kūrinys „Pli“, kurį sudaro 22 konferencijų kėdės, įkyrus ritmas ir vienas viskam pasiryžęs žmogus.

Ant mažos platformos V. Černický ryžtingai neria į sunkiai nusakomą Visatos kūrimo, perkūrimo ir dekonstrukcijos darbą. Rezultatas – Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo barokine filosofija paremtas sąmojingas ir žaismingas monospektaklis, fizinė begalinės žmogiškosios dinamikos, kantrybės ir siekių metafora, net ir įprasčiausius objektus paverčianti neįtikimais architektūros kūriniais.

Monospektaklis „Pli“, debiutavęs po dvejų metų darbo 2018 m. lapkritį, buvo įvertintas „Čekijos šokio platformos 2019“ auditorijos ir pagrindiniu prizais. „Theatre News Award 2019“ V. Černický buvo nominuotas „Šokio ir judesio kategorijoje“ už koncepciją ir choreografiją. Taip pat su šiuo spektakliu V. Černický buvo atrinktas pasirodyti ir tarptautinėje „Aerowaves Twenty20“ programoje, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ateinančias keturias dienas po atviru dangumi Kauno rajone (Raudondvario dvaro kieme, Garliavos „Kaimynystės“ parke) ir Vilniuje (prezidentūros kieme) jaunojo čekų kūrėjo darbą „Pli“ nemokamai galėsite išvysti ir jūs. O dabar – trumpa pažintis su Viktoru ir jo naujuoju spektakliu.

Šokio spektaklis „Pli“
Šokio spektaklis „Pli“
© Autorių nuotr.

Kokią pagrindinę idėją siekiate atskleisti, parodyti savo spektaklyje „Pli“?

Man svarbu, kad kūrinys būtų skaidrus ir visi matytume kortas, kuriomis žaidžiame. Spektaklio pradžioje viskas išryškėja, esmė nuo žiūrovų nėra paslėpta, nėra jokių triukų – pagrindinis dėmesys skiriamas kūrinio ypatybėms, operacinėms funkcijoms.

Idėjos kyla iš ten, bet jos kyla ieškančiųjų mintyse. Po vieno darbo pristatymo kalbėjau su vyru, kuris man pasakė, kad jis žinojo, jog yra atviros durys nerti giliau į idėjas, ir viskas, ko jam reikėjo, tai pamatyti tas duris. Sprendimas jas atidaryti buvo paliktas jam pačiam. Manau, geriau ir nepasakyčiau: svarbu, kad publika pamatytų atvertas duris, kvietimą, o tada nuspręstų, kaip toli ji nori eiti. Vis dėlto kiekviena plokštuma turi veikti kaip visuma, kitaip visa konstrukcija sugrius.

Ką reiškia šis trijų raidžių spektaklio pavadinimas?

Į šį klausimą yra keletas atsakymų. Vienas jų – kad aš pasiskolinau pavadinimą iš Gilles'o Deleuze'o knygos „Pli“, kur jis aprašo baroko epochą, remdamasis baroko filosofu Gottfriedu Wilhelmu Leibnizu. Deleuze'as sluoksnį laiko pagrindiniu terminu ir atsispirdamas nuo jo perpasakoja visą to laikotarpio estetiką bei požiūrį į gyvenimą, priešindamas su šiandiena.

Kitas atsakymas – kad, sukūrus pirmąjį solo spektaklį „Parolapolea“, kuriame daugiausia dirbau su strypais ir tiesiomis linijomis, mane patraukė mintis sukurti kūrinį, kurio pagrindu taptų kreivės, sluoksniai, sulenktos linijos.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus atsakymas – „plié“ yra klasikinio baleto terminas, kai sulenkiami keliai. Man tai buvo įdomu, palyginti su judesiu, kurį sukuriu savo kūrinyje.

Šokio spektaklis „Pli“
Šokio spektaklis „Pli“
© Autorių nuotr.

Kodėl šiam spektakliui pasirinkote konferencijų kėdes ir kodėl būtent 22? Koks čia jų vaidmuo?

Gal pradėsiu truputį papasakodamas apie savo kūrybinį procesą. Kurdamas neturiu jokių išankstinių nuostatų. Kai įžengiu į studiją, net neįsivaizduoju, kaip atrodys būsimasis spektaklis. Tai, kas mane domina, klausimus ir vaizdinius perkeliu į sceną ir žiūriu, ar jie veikia, o tada laukiu akimirkos, kai kas nors pradės vykti. Kartais būna savaičių, kai iš tikrųjų nieko neišeina, bet būna dienų, kai viskas įgauna prasmę, tada prikuriu daug medžiagos. Tad svarbiausia yra ateiti į studiją ir dirbti, kol tai, ką darai, įgaus prasmę. Aš taip pat daug skaitau.

Kalbant apie šį spektaklį, pirmus šešis jo kūrimo mėnesius kėdžių jame taip, kaip jos yra dabar, nė nebuvo. Bet jos visada buvo šalia manęs ir vienu metu įtraukiau jas į kūrybos procesą. Po to, kai susiejau ryšį tarp Leibnizo, baroko, pastangų, ritmo ir kreivių, pradėjau matyti ankstesnių veiksmų su kėdėmis atspindį. Ryšiai susidėliojo.

Apie „Pli“ sakoma, kad šiame spektaklyje jūs pasineriate į šizofrenišką Visatos atstatymo darbą. Kodėl jums tai svarbu?

Aš sakyčiau, kad tai yra įprasta daugeliui mūsų. Mes kuriame, perkuriame ir išardome savo asmenines visatas, savo tapatybes, savo santykius. Galbūt norėtume sustoti vienoje vietoje, bet tai nėra mūsų prigimtis. Negalime sustoti, nes tai reikštų, kad mes nebegyvi. Mūsų prigimtis yra to laikytis, net jei žiūrint iš šono tai neturi prasmės.

Nėra taip, kad galime rinktis. Mes taip pat tai darome ir kaip bendruomenė ar visuomenė. Žiūrime į save ir kuriame teorijas, modelius, kelius. Tai gali būti vienintelis stabilus dalykas, kalbant apie mus, vienintelis dalykas, kuriuo pasitikime – kad ir toliau išliksime dinamiški. Tai gali atrodyti paradoksalu, galbūt ten ir slypi „šizofreniškumas“. Mes kuriame architektūrą, pastatus, minčių sistemas, visa tai padaryta taip, kad išliktų stabilu, o tada stebime, kaip jie griūva, pamirštame juos ir vis bandome ieškoti atsakymų apie save.

Šokio spektaklis „Pli“
Šokio spektaklis „Pli“
© Autorių nuotr.

Spektaklio aprašyme teigiama, kad pasirinkote sekti Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo filosofija. Kokia ta filosofija ir kas jus žavi, kalbant apie patį G. W. Leibnizą?

Tiksliau būtų sakyti, kad pasirinkau ją atspindėti, o ne ja sekti ar vadovautis. Tai yra pamatyti, kas nutinka, kai meti visa tai ant scenos. Yra labai daug dalykų, kurie mane domina, kaip Leibnizas formavo savo mąstymą. Mane žavi ir jo mąstymas, ir jo asmenybė. Turime suprasti, kad jis buvo Dievo šalininkas, bandantis apginti savo vietą šiame pasaulyje. Manau, kad labiau už pačius principus jis buvo užsiėmęs jų kūrimu. Kiekvienam jo mąstymui prieštaraujančiam argumentui Leibnizas rasdavo naują ir mesdavo jį ant stalo, begalinę principų liniją.

Man ši veikla atrodo savita, kupina humoro, visai ne tokia rimta, kaip galime įsivaizduoti. Negana to, Leibnizo principai linkę atsiskleisti dvejopai: pirma – kur viskas visada yra viena ir tas pats. Antra – kur viskas nuolat keičiasi, sukuriant begalinį diferenciacijų spektrą: niekad nesibaigiančių, gražių ir gausių variacijų skaičius. Kaip apie Leibnizą sakė Deleuze'as: dar niekas nepateikė tokios vienybės ir begalinės įvairovės tame vienyje. Man tai labai patinka.

Daugiau informacijos apie „Naujojo Baltijos šokio“ vasaros programą liepos ir rūgpjūčio mėnesiais rasite čia. Festivalį rengia Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“, remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalio partneriai: Lietuvos Respublikos prezidentūra, Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, „Aerowaves“ ir „Kaunas 2022“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ramutė Rachlevičiūtė ragina atsigręžti į esmines kultūros politikos problemas: fabrikas projektų epochoje (9)

Dailėtyrininkė, mokslininkė, daugelio monografijų autorė, dėstanti Vilniaus dailės akademijoje...

Dailininkė Ariadna Čiurlionytė: mūsų giminėje meninis auklėjimas – visiškai natūralus dalykas (11)

Prieš pradėdama pokalbį su menininke Ariadna Čiurlionyte pasamprotauju, kad tokios garsios šeimos...

Vienas Italijos miestas nepakluso Kinijos prašymui atšaukti disidento parodą (1)

Vienas Italijos miestas neatsisako savo planų surengti kinų menininko disidento darbų parodą,...

„Žvejai“: romanas, kuris leis pajusti Afrikos alsavimą

„Pasakojimas įtraukia net tą, kuris nesidomi Afrika“, – sako vertėja Aušra...

„Noelės dienoraštis“ ir kitos rašytojo Evanso istorijos, kurias atrado milijonai

35 milijonai parduotų knygų egzempliorių ir vertimai į 24 kalbas – tokia auditorija gali...

Top naujienos

Po naujausių pranešimų apie Kinijos karinius pajėgumus – nerimas JAV: neturime žalio supratimo, kaip jiems tai pavyko (160)

Spalio 16 d. britų laikraštis „The Financial Times“ (FT) pranešė, kad Kinija išbandė...

Automobilių pramonės krizė kirto ir lietuvių gamintojams: darbuotojai – vėl prastovose (5)

Europoje viena po kitos užsidaro automobilių gamyklos , nuolat girdime apie lustų , žaliavų ir...

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (80)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (59)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (106)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (3)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Į ringą grįžęs Maslobojevas po atkaklios kovos įveikė Abeną (58)

Po daugiau nei metų pertraukos į profesionalų ringą grįžęs pasaulio kikbokso čempionas...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (105)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora (38)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinosi pasaulį...