aA
Sostinės Tuskulėnų dvaro rūmuose (Žirmūnų g. 1F) antradienį bus atidarytas naujas muziejus „Projektas – Homo Sovieticus“. Prieš atidarymą specialiai žurnalistams organizuotoje ekskursijoje gidas Rokas Miknevičius pabandė nupasakoti ekspozicijos esmę, kuria bandyta atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones. Ar pavyko? Spręs žiūrovai. Viena, ką galiu patvirtinti, parodinėse salėse tikrai netrūksta kosminių reliktų iš sovietmečio, apšviestų grakščiais šiuolaikinio apšvietimo sprendiniais: nuo tualetinio popieriaus ritinėlio iki skardinių dėžučių nuo tirpios kavos, cigarečių pakelio „Kosmosas“ ar „Playboy“ žurnalo. Tad natūraliai iškyla klausimas, koks gi tas sovietinis žmogus?
Dovilė Lauraitienė, Rokas Miknevičius
Dovilė Lauraitienė, Rokas Miknevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Ar pavyko sovietų valdžiai sukurti sovietinį žmogų ir kokiais būdais jis buvo lipdomas?

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė ekspoziciją prilygino laboratorijai. „Kuriama kažkas naujo, eksperimentuojama. Salėse vyraujanti raudona spalva primena sovietinius laikus, kur buvo kuriamas sovietinis žmogus. Kiek pavyko jį sukurti – kiekvienam lankytojui teks atsakyti asmeniškai. Ši muziejaus ekspozicija skirta įvairioms amžiaus grupėms: ir tiems, kurie tuo metu gyveno, išgyvendami teigiamas ar neigiamas emocijas, ir jaunajai kartai, kuri to laikmečio nežino. Yra sukurtas audiogidas, galima su juo keliauti po muziejaus ekspoziciją, išgirsti žmonių prisiminimus, išgyventi tą laikotarpį“, – pasakojo ji.

Pagrindinė šio muziejaus esmė, pasak R. Miknevičiaus, parodyti, ar pavyko sovietų valdžiai sukurti sovietinį žmogų ar ne, ir kokiais būdais jis buvo lipdomas.

Naujas muziejus Vilniuje primins, kaip buvo lipdomas sovietinis žmogus: užaugo karta, kuri to laikmečio nežino
© DELFI / Andrius Ufartas

Muziejuje penkios ekspozicinės salės – kultūros, moralės ir vertybių kaitos, religijos, tapatybės transformacijos ir kasdienybės temomis.

„Sovietų valdžia šiais aspektais paremtą praeities idėją bandė ištrinti ir pakeisti į naują – socialistinę, komunistinę ideologiją. Visos salių ekspozicijos sudarytos iš trijų lygmenų: tai, ką oficialiai vaizdavo sovietų valdžia plakatuose, tai, kaip žmonės iš tikrųjų jautėsi tuose rėmuose. Ir trečias lygmuo – visi nukrypimai, pogrindis, komunistinis pasipriešinimas“, – aiškino R. Miknevičius.

Kultūros salė sudaryta iš įvairių potemių: menas, mokslas, išeivija. „Ką darė sovietai su Lietuvos kultūra? Menininkai negalėjo kurti to, ką norėjo. Visų pirma, jie privalėjo remtis socialiniu realizmu. Kas tai yra? Toks klausimas iškilo mokslininkams, ką gi jie turėtų vaizduoti? Įvairios meno išraiškos buvo uždraustos, negalėjai žvalgytis į tai, kas vyksta vakaruose, turėjai daryti, kas buvo liepta sovietinės valdžios. O tai reiškė sovietinių herojų ir progresyvaus komunistinio pasaulio atvaizdavimą“, – menininkams aktualius sovietinio laikotarpio suvaržymus nupasakojo R. Miknevičius ir pridūrė, kad laviruoti buvo sudėtinga.

„Pirmas lygmuo – Lenino atvaizdas. Už Leniną, tu, kaip menininkas, galėjai gauti daugiausia pinigų, finansiškai apsimokėjo tapyti lyderius. Antras lygmuo – ekslibris, neutralesnis meno kūrinėlis. Ar menininkai galėjo kurti abstraktų pop art'ą? Tikrai ne. Trečiame lygmenyje – slaptas medžio raižinys, jame pavaizduoti partizanai. Tokio kūrinio nieku gyvu negalėjai parodyti oficialiai, kaip savo darbo! Tave iškart išmestų iš kūrybinės industrijos. Kūrybinės organizacijos prižiūrėjo, ką menininkas darė“, – trumpai apie menui sovietmečiu tekusius iššūkius kalbėjo R. Miknevičius.

Mokslas sovietmečiu buvo nepaprastai svarbus, tačiau tai įvyko vėlyvesniu sovietmečio laikotarpiu. Užtat Stalino valdymo metais, R. Miknevičiaus pasakojimu, vyko įdomus reiškinys – buvo uždraustos tokios mokslo šakos kaip kibernetika, genetika ir psichoterapija.

„Dėl ko? Neatitiko komunistinės ideologijos. Taškas. Vėliau, sovietmečiu, branduolinė fizika, matematika pakilo į aukštą lygį, pasiekė laimėjimų, kosmoso pramonė buvo maksimaliai išnaudota, gausiai finansuojama – reikėjo konkuruoti su Vakarais“, – tęsė gidas.

Sovietiniai žmonės puikiai žinojo, ką reiškia „vangios eigos šizofrenijos“ sąvoka. „ Jei eini prieš sistemą, tada suima ir prilipdo etiketę: išprotėjęs šizofrenikas. Ši sąvoka buvo naudojama represinei psichoterapijai. Jeigu esi prieš sovietinę santvarką – esi išprotėjęs. Tu negali būti prieš valdžią – tad santvarkai nepaklusę jauni ir sveiki žmonės dienas užbaigdavo psichiatrinėse“, – pažymėjo jis.

Rokas Miknevičius
Rokas Miknevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Atėjo naujas žmogus – komunistas

Įžengęs į Moralės ir vertybių kaitos salę R. Miknevičius pabrėžė, kad, atėjus sovietams, Lietuva buvo krikščioniška valstybė, turėjusi dešimt Dievo įsakymų, kurių privalėjo laikytis kiekvienas krikščionis.

„Atėjo naujas žmogus – komunistas. Ar bereikėjo laikytis tų pačių įsakymų, ar atsirado kitos taisyklės? Taip, atsiranda visiškai nauja biblija – komunistų su komunizmo statytojo kodeksu. Jame – dvylika punktų, turėję parodyti, ką daryti, kad būtum tikras sovietinis pilietis: mylėti tarybinę tėvynę, palaikyti komunistų partiją, vienintelę ir geriausią visame pasaulyje. Ar spaudžiami žmonės to laikėsi? Senosios vertybės nusilpo, o į šias naujas – eilinis žmogus nežiūrėjo kaip į šventą tiesą. Tapo abejingas sistemai, ideologijai, dviveidis – jisai sakė tik tai, ką reikėjo. O visa tai, ką turėjo omenyje, laikė savyje. Viena sako, o kita galvoja. Tarp eksponatų – draugovininko visa atributika. Draugovininkai – tvarkos prižiūrėtojai, dažniausiai paprasti žmonės, kurie padėjo milicijai“, – kalbėjo apie eksponatus R. Miknevičius.

Naujas muziejus Vilniuje primins, kaip buvo lipdomas sovietinis žmogus: užaugo karta, kuri to laikmečio nežino
© DELFI / Andrius Ufartas

Visa, kas susiję su religija, R. Miknevičiaus žodžiais tariant, buvo užspausta – vyko ateizacija. „Uždarytos bažnyčios, vienuolynai. Sovietų sąjunga turėjo būti ateistinė valstybė. Tie, kurie išpažino religiją – buvo šmeižiami, pravardžiuojami. Tais laikais tai buvo normalu, nors sovietinėje Konstitucijoje 58 straipsnyje buvo teigiama, kad draudžiama kelti neapykantą religijai. Tačiau iš įvairiausių istorinių šaltinių matome – tai dar vienas sovietinis paradoksas. Vietoj bažnyčių buvo įrenginėjami sandėliai, verbuojami kunigai“, – apmaudavo gidas.

Jis akcentavo Lietuvos bažnyčios kronikos atsiradimą, 1972-aisiais. „Pogrindinis leidinys rašė apie tikrąją tikinčiųjų padėtį sovietų Lietuvoje. Sovietmečiu negalėjo žmogus švęsti nei Kalėdų, nei Velykų – uždraustos šventės. Vietoj jų sovietai iškėlė Naujųjų metų ir Užgavėnių šventes. Pačios svarbiausios šventės: Gegužės 1-oji (darbo diena) ir lapkričio 7-oji (Spalio revoliucijos metinės), Gegužės 9-oji (Pergalės diena). Galiausiai atsirado ir Tarptautinė moters diena (Kovo 8-oji)”, – vardijo R. Miknevičius.

Naujas muziejus Vilniuje primins, kaip buvo lipdomas sovietinis žmogus: užaugo karta, kuri to laikmečio nežino
© DELFI / Andrius Ufartas

Galima būti išskirtiniu, bet nedaug

Kalbėdamas apie ketvirtąją, Tapatybės transformacijos salę R. Miknevičius sakė, kad sovietai perrašinėjo visą esamą istoriją – tarpukario valdžią laikė fašistine.

„Mes, sovietai, išlaisvinome jus, lietuvius, tad turite būti dėkingi – taip jie bandė pateisinti savo atėjimą. Neturėjo kur dėtis, todėl perrašė istoriją: jums reikėjo pagalbos, mes atėjome ir išvadavome. Ką darė su tautiškumu? Visos respublikos turėjo tapti viena liaudimi, ištrinant praeities nepriklausomybės atmintį. Pagrindinė kultūra ir kalba – rusų. Tačiau lietuviams leido naudoti folklorą, dainų šventes su tautiniais kostiumais. Vienas iš tokių nepolitinių akcentų – taip, galima būti išskirtiniu, bet nedaug. Tik parodyti savo praeitį, vos vos“, – sovietinio laiko ypatumus apibrėžė R. Miknevičius.

Naujas muziejus Vilniuje primins, kaip buvo lipdomas sovietinis žmogus: užaugo karta, kuri to laikmečio nežino
© DELFI / Andrius Ufartas

Kiekvienoje salėje yra numatyta ir interaktyvi erdvė (terminalai), kur lankytojai galės peržiūrėti skirtingas veiklas: sovietinės propagandos ir melo demaskavimo vaizdo siužetus, nuotraukų galeriją, viktoriną ir sovietiniu laikmečiu naudoto žodyno paaiškinimą.

„Terminale rodomos melo dekonstrukcijos, video medžiagos – įvairiausi reportažai, kronikos. Kultūros salėje, šiuo atveju, pavyzdžiui, apie dailę, geležinę uždangą, kur lietuvis buvo – už jos. Atskiroje salėje kiekviena medžiaga skirtinga. O atlikus anketą gali sužinoti, kiek esi homo sovieticus? Ideologinį lygmenį galima pasitikrinti interaktyvioje erdvėje, atsakius į viktorinos klausimus, įvertinimas – pagal penkiabalę sovietinę sistemą“, – galimybes nupasakojo D. Lauraitienė.

Atidaromame muziejuje – per 200 eksponatų, kuriuos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu pateikė muziejai, bibliotekos, archyvai ir privatūs asmenys. Ekspozicija „Projektas – Homo Sovieticus“ nėra baigtinė, ji bus vystoma, atsižvelgiant į visuomenės reakcijas, istorinius tyrimus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.5000

Vienas Italijos miestas nepakluso Kinijos prašymui atšaukti disidento parodą (1)

Vienas Italijos miestas neatsisako savo planų surengti kinų menininko disidento darbų parodą,...

„Žvejai“: romanas, kuris leis pajusti Afrikos alsavimą

„Pasakojimas įtraukia net tą, kuris nesidomi Afrika“, – sako vertėja Aušra...

„Noelės dienoraštis“ ir kitos rašytojo Evanso istorijos, kurias atrado milijonai

35 milijonai parduotų knygų egzempliorių ir vertimai į 24 kalbas – tokia auditorija gali...

Karo anatomiją nagrinėjantis Giedrius Petkevičius: šalia siaubo ir mirties kare visada egzistuoja groteskas, ironija ir humoras

Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio...

Šešios jaudinančios istorijos iš Europos pasienio ruožų ir iš Lietuvos – seriale „Ribos“

Kino festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatomas dokumentinių filmų serialas „Ribos“....

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (57)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (78)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Makabriška Ellos Harper šlovė, arba kaip susiklostė sensacingosios Merginos-kupranugarės likimas (78)

XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo...

Vėlų vakarą Šiauliuose kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo medienos sandėlis (10)

Vėlų penktadienio vakarą, 22.41 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (46)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Be jokių vilčių prisikelti: „Barcelona“ su žemėmis sulygino visą „Zenit“ pasipriešinimą (4)

Penktą pergalę iš eilės iškovojo ir Eurolygos viršūnėje kartu su Milano „Armani“...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (1)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....

Parodė, kokie trys vyriški plaukų kirpimai dabar patys madingiausi (78)

Kaune specializuoto vyrų grožio salono „Old Town Barbers“ salono meistrai išrinko...

Lemiamą spurtą pradėjęs Giedraitis padėjo baskams triuškinti „Monaco“ su Motiejūnu (4)

Eurolygos dvikovoje Vitorijoje penktadienį susigrūmė žaidėjus iš Lietuvos turinčios...