Nacionalinės dailės muziejaus Kijeve vadovė apie Ukrainą siaubiančius okupantus: terorizmas, nužudymas, išprievartavimas – tai jų kultūra

Ukrainos nacionalinės dailės muziejaus Kijeve generalinė direktorė Yulia Lytvynets, paklausta, kaip gyvi, atsako vienu ir tiek daug pasakančiu žodžiu: „laikomės“. Pasiteiravus, kokios problemos šiomis dienomis iškyla, pažymi, kad pagrindinė – priešas, kuris užpuolė Ukrainos žemę, Tėvynę. „Iš to kyla visiems problemų, visi sektoriai kenčia – ir ne tik Ukrainoje. Visa tarptautinė visuomenė suprato, kaip tampriai buvo susiję su Ukraina – ir kultūriniais, ir ekonominiais ryšiais. Mes stipresni už visus, bet dabar tai – viso pasaulio problema“, – kalbėjo Y. Lytvynets.

Okupantai viską naikina

Ar muziejus ir muziejininkai dirba, ar išeina į darbą – dėl saugumo Y. Lytvynets atsakyti negalėjo.
Šiandien, anot jos, svarbiausia, kad pasaulis sužinotų – okupantai viską naikina be skrupulų.

„Okupantai naikina mūsų architektūrą, muziejus... Toks iškrypęs visko supratimas – jiems nei religija, nei gimdymo namai, nei ligoninė, nei senelių namai – nieko šventa. Vienu kartu galima užmušti daugiau nei penkiasdešimt žmonių... Sunaikinti žmones – jiems tai norma“, – sukrėsta kalbėjo muziejaus generalinė direktorė.

Akimirką pokalbis nutilo... „Šaudyti į mažus vaikus? Prisitaikius iššauti aštuoniolikos mėnesių kūdikiui į kaktą... Netelpa galvoje. Tai orda, žvėrys“, – nutęsė ji.

Y. Lytvynets negalėjo atsistebėti tuo, kad rusų tauta palaiko šį karą: „Kokios turi būti smegenys? Jiems tai atrodo normalu. Šitas žiaurumas, agresija – ji kultivuota šimtmečiais. Kiek šimtmečių mes su jais kovojame? Ir ne mes puolame, o jie mus... nuolatos. Tai begalinis procesas.“

Grėsmė visam pasauliui

Pasaulis, Y. Lytvynets pastebi, pradeda pavargti nuo šito karo. „Išties, reikėjo reaguoti anksčiau, kai Ukraina šaukė, kalbėjo apie tai, kad yra grėsmė, juk nuolatos apie tai sakėme. Dabar tai grėsmė visam pasauliui“, – konstatavo ji.

Tai, kas šiandien vyksta, vienu žodžiu, anot muziejininkės, neįmanoma įvardinti. „Tai ir terorizmas, ir karas, ir okupacija, ir nužudymas, ir išprievartavimas – viskas, kas tik gali būti. Atsiprašau, bet tai jų kultūra. Jeigu taip galima pasielgti, vadinasi, tai yra visuomenė, kuri taip išauklėta...“, – karčius žodžius bėrė ji.

Nors tokiomis aplinkybėmis sunku kalbėti apie kultūrą ir meną, bet tai tokia sritis, kuri suteikia žmoniškumo, dvasingumo. Pokalbis pasisuko apie atšaukimo kultūros (cancel culture) strategiją. Y. Lytvynets manymu, pasaulio sprendimas izoliuoti rusų kultūrą, menininkus – turi pagrindo.

Tai kultūros pasaulio užpuolimas

„Išsilaikysime tik visi kartu. Pasaulis turi suprasti, kad Ukraina dabar gina visus – ir demokratines vertybes, ir pasirinkimo laisvę, laisvę apskritai. Visada sakome – už jūsų ir mūsų laisvę. Laisvę piešti taip, kaip tu nori. Laisvę rašyti. Iš tikrųjų, mes esame laisvi žmonės, jeigu prezidentas nepateisina mūsų pasitikėjimo – demokratiniu būdu jį perrenkame. O rusai jo nerenka ... Išrenkame už juos, tai kitas režimas“, – apie diktatūrinę Rusijos valdymo formą kalbėjo Y. Lytvynets.

Kai neišeina išgelbėti žmonių, kaip gelbėti meno kūrinius? „Mes stengiamės. Patikėkite, mes darome viską, kas mūsų jėgoms, ir daugiau“, – ryžtingą nusiteikimą rodė muziejaus vadovė.

Matant vaizdus iš Ukrainos, tikras stebuklas, kad pavyksta išsaugoti kultūrinį paveldą. Pritardama minčiai Y. Lytvynets liūdnai konstatuoja – naikinama viskas: „Išdeginta žemė. <...> Tai užpuolimas kultūros pasaulio. Kultūra – ir bendravimo, ir politinė, ir ekonominė... Viskas jiems nesuprantama, svetima... Sunku įsivaizduoti, tai siaubinga, bet taip yra, deja.“