DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiama svarbiausių meninių įvykių apžvalga, kultūros ir subkultūros naujienos, tautinio paveldo interpretacijos šiuolaikiniame mene, kultūroje ir gyvenime.
Šįkart dėmesio centre – išskirtinis G. Zujaus projektas, vienam vakarui sujungęs įvairiose šalyse gyvenančius lietuvių kilmės atlikėjus ir muzikantus. Renginio metu dainas atliko žinomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei šių šalių išeivijos atlikėjai, šiuo metu gyvenantys anapus Atlanto.
Projektą vainikavo lietuviška sutartinė, realiu laiku atlikta Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje, Vašingtone ir Melburne. Įdomu ir tai, kad sutartinė buvo atlikta net trimis kalbomis – lietuvių, latvių ir estų, tad įgavo naują ir iki šiol negirdėtą skambesį.
Pagrindinėje renginio būstinėje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studijoje – buvo įrengti 5 ekranai, kuriuose buvo matomi dalyviai iš skirtingų pasaulio vietų. Tuo pačiu metu, nugalėję laiko skirtumus ir vėlavimą, iš skirtingų pasaulio miestų ir net kontinentų į vieną visumą susijungė dainininkų balsai bei muzikantų atliekamos partijos.
– Kaip jaučiatės įgyvendinęs tokį nelengvą projektą?
– Sakysiu tiesiai ir trumpai – gerai! Nes nesitikėjau, kad taip neblogai gausis. Tikėjausi klaidų, bet maniau, kad jų bus dar daugiau. Čia, palyginus, buvo labai neblogas variantas. Negaliu daugiau ir norėt. Galiu sakyti, kad savo minimumą pasiekiau.
– Kiek laiko truko pasiruošimas?
– Idėjos brandinimas – 9 metai. Techninis pasiruošimas truko diena iš dienos visą mėnesį. Kiek žinau, yra panašių projektų, juos galima surasti internete, tačiau visi jie yra prieš tai nufilmuoti.
Jei būtume iš anksto nusifilmavę Čikagos, Los Andželo, Melburno, Vašingtono atlikėjus – o po to čia atėję ir pasileidę įrašus – nebūtų jokių problemų. Būtume galėję surepetuoti ir viskas būtų fantastiškai skambėję! Bet tai nebūtų tikra realaus laiko improvizacija.
O dabar nauji kūriniai gimė tiesiog laike! Mes sukūrėme kūrinį – mes sukūrėme naują Baltijos sutartinę!
– Kokia buvo pagrindinė šio projekto idėja?
– Norėjosi blykstelėti. Baltijos kelio akcija blykstelėjo! Mano pusbrolis, kuris gyveno Toronte, iki tol juokdavosi, jog lietuviškai nemoka ir niekas ten (Toronte – DELFI) tokios kalbos nesupranta ir nežino. Po Baltijos kelio akcijos jis man paskambino į Lietuvą ir pasakė: „Aš noriu išmokti kalbėti lietuviškai. Aš irgi lietuvis“.
Tąkart jis irgi suprato, kad turi lietuviškų šaknų – ne tik šaknų, jo mama ir tėtis lietuviai! Bet jis buvo nutautėjęs pilnai... Įsivaizduokite, pasaulyje tai ne pirmas atvejis, kai žmogus atsivertė. Tad norėjau sužadinti tą blyksnį.
Projekte sudalyvavusi dainininkė Veronika Pavilionienė darkart priminė, kad dainos gali sujungti visą pasaulį.
„Yra tokia lietuvių liaudies patarlė – dainuodamas žmogus pats į dangų kopia ir paskui save žmones veda. Taigi, kas dainuoja – negali būti blogus žmogus. Jei visas pasaulis dainuotų, nebūtų nei karų, nei marų. Viskas būtų labai gerai“, – kartu su Amerikos lietuviais sudainavusi lietuvių liaudies dainą DELFI pasakojo V. Pavilionienė.
Iš Latvijos kilusi, tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvenanti atlikėja Baiba Skurstenė-Serdiukė neslėpė susižavėjimo ir nuostabos dėl novatoriškos G. Zujaus idėjos:
„Iš tikrųjų labai įdomu, kad įmanoma tai techniškai padaryti. Tai pirmas kartas mano gyvenime, kai vienai dainai susijungia tiek daug žmonių. Manau, kad tai puikus projektas. Su Lietuva, Latvija, Estija, tokia ypatinga – Baltijos kelio – proga.“
