aA
Spalio 1-ąją 18.30 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, pristato koncertą, skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto 50-mečiui. Jame LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje drauge su orkestru pasirodys ir 1975 m. čia įrengtais koncertiniais vargonais grieš viena labiausiai patyrusių Lietuvos vargonininkių – Renata Marcinkutė-Lesieur.
T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras
T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras
© Olesios Kasabovos nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir LMTA Klaipėdos fakultetas – dvi glaudžiai susijusios uostamiesčio švietimo ir kultūros įstaigos, nes viena ugdo, o kita leidžia skleistis šios aukštosios mokyklos absolventų kūrybėms ambicijoms. Klaipėdos muzikos fakultetas buvo įkurtas 1971 m., tad 1987 m. įsteigtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbo ir dirba daug Fakulteto absolventų – solistų, choro ir orkestro artistų, šokio profesionalų. Taigi šis jubiliejus neabejotinai svarbus muzikinio teatro darbuotojams.

Skambės kūriniai vargonams ir orkestrui

Koncerto programoje – trys kūriniai iš klasikinės muzikos lobyno: Johanno Sebastiano Bacho Tokata ir fuga d-moll vargonams, Georgo Friedricho Händelio Koncertas vargonams ir styginių orkestrui F-dur, op. 4 Nr. 5, bei Camille‘io Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, c-moll, op. 78 („Vargonų simfonija“).

J. S. Bacho ir G. F. Händelio kūryba laikoma baroko epochos muzikos etalonu: ji ryškiausiai atspindi laikmečio dvasią ir brandžiojo baroko muzikai būdingus bruožus. Virtuozinė Tokata ir fuga d-moll vargonams solo (BWV 565) neabejotinai yra žinomiausias ne tik J. S. Bacho, bet ir viso XVIII a. vargonų repertuaro kūrinys. Pagal vieną iš versijų kompozitorius jį sukūrė jaunystėje – maždaug tuo metu, kai devyniolikmetis keliavo pėsčiomis iš Arnštato į Liubeką pasimokyti pas tenykštį garsų kompozitorių ir vargonininką Dieterichą Buxtehudę (apie 1705 m.). Neatsispiriamo žavesio kūriniui suteikia jaunatviška energija ir improvizacinė išmonė bei polėkis, kuriuo garsėjo J. S. Bachas kaip vargonininkas virtuozas.

O trimis dešimtmečiais vėliau sukurtas J. S. Bacho amžininko G. F. Händelio Koncertas vargonams F-dur, op. 4 Nr. 5 žymi respektabilaus penkiasdešimtmečio kompozitoriaus kūrybos etapą, kai jis jau buvo įsitvirtinęs Londone ir tuo metu dirbo „Covent Garden“ teatre. 1735–1736 m. jis sukūrė šešis koncertus vargonams, skirtus atlikti kaip interliudijas tarp šiame teatre atliekamų jo oratorijų dalių. Savo naujiems kūriniams kompozitorius nevengdavo pasitelkti ankstesnių kūrinių fragmentus arba tiesiog peraranžuodavo ištisus kūrinius kitoms sudėtims. Taip nutiko ir su penktuoju iš šešių koncertų vargonams, kurį jis perrašė vargonams ir styginių orkestrui iš jaunystėje sukurtos Sonatos išilginei fleitai ir klavesinui F-dur, op. 1 Nr. 11 (1712).

Su Londono muzikine scena susijęs ir trečiasis koncerto programos kūrinys – 1886 m. sukurta C. Saint-Saënso Simfonija Nr. 3, turinti paantraštę „su vargonais”. Karališkosios filharmonijos draugijos užsakytą simfoniją kompozitorius dedikavo savo neseniai mirusiam bičiuliui Franzui Lisztui ir pats dirigavo jos premjerą Šv. Jokūbo salėje Londone. Kulminaciniu kūrybos laikotarpiu parašytoje simfonijoje C. Saint-Saënsas tarsi apžvelgė savo paties nueitą kūrybinį kelią: virtuoziniai fortepijono pasažai ir spalvinga orkestruotė liudija jį buvus vienu iškiliausių romantizmo kompozitorių, o katedroms ar didelėms koncertų salėms skirta vargonų partija apibendrina jo ilgametę patirtį dirbant vargonininku Paryžiaus bažnyčiose.

Iš širdies – į širdį

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis sako, kad LMTA Klaipėdos fakulteto 50-mečiui skirtas koncertas jam kaip profesionalui svarbus dėl daugelio priežasčių. „Spalio 1-oji – Tarptautinė muzikos diena, ji svarbi ne tik muzikos gerbėjams, bet ir visiems muzikos profesionalams. Kaip didžiausio KVMT kolektyvo – simfoninio orkestro – vadovas noriu pabrėžti, kad orkestro koncertai dėl didelio kolektyvo užimtumo repertuariniuose spektakliuose yra gana reti, tad mums tai – džiugus įvykis. Smagu, kad atsirado galimybė šįkart groti kartu su soliste vargonininke. Kai rinkomės kūrinius koncertui, nesuabejojau, jog būtina atlikti Camille‘io Saint-Saënso Simfoniją Nr. 3, c-moll, vadinamą „Vargonų simfonija“. Džiugu, jog groti kartu sutiko, o teisingiau būtų sakyti – rado laiko, R. Marcinkutė-Lesieur, kuri šį kūrinį yra atlikusi daugybę kartų. LMTA Klaipėdos fakulteto jubiliejus mums svarbus, nes muzikiniame teatre, o ypač orkestre, dirba šios mokslo įstaigos auklėtiniai ar net dėstytojai. Mums bus malonumas ir garbė prisidėti prie gražios sukakties minėjimo“, – sakė maestro.

T. Ambrozaitis prisipažino jaučiantis didelius sentimentus „Vargonų simfonijai“, nes šios muzikos partitūroje glūdi daug slėpinių ar net sąsajų su žmogaus gyvenimu. „Tai atskleidžia melodika, ritmika. Kartu su orkestru labai norime perteikti publikai tai, ką jaučiame mes, grodami šią muziką. Koncertas – tai tarsi visų vakaro dalyvių, publikos ir orkestro muzikantų, širdžių susijungimas. Ką pats išgyvenu diriguodamas šią muziką, iš visos širdies siųsiu ir publikai“, – atviravo maestro.

Iš fakulteto istorijos

LMTA Klaipėdos fakultetas – ryškus Vakarų Lietuvos scenos meno studijų švyturys. 1971 m. Klaipėdoje pradėjo veikti Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. 1975-aisiais jis tapo anuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos dalimi ir vietoje vieno buvo įkurti du (kultūros ir pedagogikos) fakultetai, kuriuose buvo rengiami muzikos pedagogai, choreografai ir mėgėjų teatro režisieriai. Anuometinio fakultetų prorektoriaus Vytauto Jakelaičio iniciatyva buvo rekonstruota koncertų salė ir pradėta ieškoti galimybių joje pastatyti naujus koncertinius vargonus. Talkinant Prof. Leopoldui Digriui, čia buvo įrengti dviejų manualų, trisdešimties registrų čekų firmos „Rieger-Kloss“ vargonai, skirti atlikti kuo įvairesnį koncertinį repertuarą. 1975 m. gruodžio 27 dieną įvyko iškilmingas vargonų inauguracijos koncertas, kuriame, dalyvaujant gamintojų atstovams, pasirodė prof. L. Digrys ir prof. Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Iki pat 1991-ųjų tai buvo vieninteliai XX a. antroje pusėje įrengti vargonai Klaipėdoje, tapę reikšmingu miesto muzikinės kultūros židiniu.

1995–2018 m. fakultetai veikė kaip Klaipėdos universiteto padalinys, tapęs KU Menų akademija. 2018 m. šis padalinys vėl įsiliejo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sudėtį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ atstovauja Lietuvai prestižiniame tarptautiniame projekte

Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnus“ atranda ne tik Lietuvos skaitytojai – Metų knygos...

LNOBT ruošiasi dvigubai premjerai: baletų diptikas taps dviejų kartų susitikimu (4)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ( LNOBT ) baleto trupė ruošiasi pirmajai premjerai...

2022-aisiais – išskirtinis dėmesys Lietuvos karaimų istorijai ir kultūrai

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos karaimų metų minėjimo 2022 metais...

Kamerinis choras „Aidija“ lietuvišką muziką pristatė unikaliame Kopenhagos vandens bokšte

Spalio 23-ąją kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas dirigento Romualdo Gražinio ,...

Linos Buividavičiūtės eilėraščiuose – sudėtingas, šešėlinis moters pasaulis (1)

Lietuvių poezijos laukas prisodrintas įvairiausių temų, poetinių balsų, rašymo formų ir...

Top naujienos

Lietuvos migrantų stovyklose – vis daugiau asmeninių dramų (213)

Migrantų stovyklose – dramos ir susitikimai. Pas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusius migrantus...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė. Košmaras Vaginų gatvėje: šiurpūs merginų prisiminimai iš vizitų pas ginekologus (4)

Atvožti Pandoros skrynią. Sujudinti širšių lizdą. Praverti skardinę su kirminais. Nė nežinau,...

Ruduo dar nustebins: į Lietuvą plūstels šiltų orų banga

Ketvirtadienio naktį vakarų, pietvakarių vėjai į Lietuvą atneš ne tik drėgną, bet ir šiltą...

Užkalnis. Šimonytei reikės pastatyti paminklą (565)

Dėmesio – toliau tekste bus aptartas premjerės ir ministrės apsirengimas Dubajuje iš mano, kaip...

Prieš mačą su „Žalgiriu“ – čempionų agonija Atėnuose: Atamanas nesulaukė pabaigos CSKA sustabdytas Prancūzijoje (18)

Košmariška sezono pradžia Eurolygos nugalėtojų titulą ginančiam Stambulo „Anadolu Efes“...

Putinas nurodė padidinti dujų tiekimą į Europą (402)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“...

Sumaištis dėl galimybių paso nesibaigia: skundas veja skundą, logikos nesupranta nei verslininkai, nei piliečiai (594)

Sumaištis dėl Galimybių paso nesibaigia. Mažesnės vaistinės dabar gali aptarnauti tik po vieną...

Gėdingas krachas: stipriausia sudėtimi žaidęs „Bayern“ krito veidu į purvą baudė lietuvių duobkasys

Miuncheno „Bayern“ antrus metus iš eilės nepavyks paliesti praeityje rekordinius 20 kartų...

Po ilgos pauzės atsiveria slidinėjimo kurortai, tačiau įsileis ne visus: kokie ribojimai galios ir ką reikia žinoti norintiems keliauti? (18)

Nors praėjusią žiemą keli slidinėjimo kurortai veikė, daugelis jų buvo uždaryti dėl visą...

Dažyti, dekoruoti ar tapetuoti? Ekspertai – apie sienų apdailos būdus ir kaip išsirinkti tinkamiausią (10)

Namų interjeras šiandien įgauna vis didesnę svarbą. Spalvų, medžiagų pasirinkimai nėra tik...