Specialistai siūlo, pavyzdžiui, viena į kitą panašias amatų dienas palikti tik didžiausiems šalies muziejams.

„Kiekvienas regionas turėtų išskirti bent po vieną kažkokį savo amatą, kuris būdingas tik tam regionui.

Pamarys turėtų gintarą rodyti ir visaip dirbti su juo“, – mano Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Vienas seniausių šalyje amatų tradicijų puoselėtojas, Liaudies buities muziejus, esą jau susiduria su unikalių amatų specialistų trūkumu.

„Kada reikia surasti, kas dar moka veltinius velti, kas dar moka kokį ypatingesnį amatą, kuris gal dabar ir nėra toks aktualus, bet mums yra ir tradiciškas, ir įdomus – yra problemų su amatininkais“, – apgailestavo Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.

Panaši problema kyla ir Kernavės muziejui. Jo vadovo teigimu, po visą Lietuvą išsibarsčiusiose šventėse dalyvauja vis tie patys žmonės, todėl renginiai tampa vienodi, pasigendama originalumo.

„Susibūrė dabar tie amatininkai į klubą „Pajauta“. Vis dėlto atlieka didžiulį darbą, bet dabar jie įdomūs daugiau užsienyje.

Čia jau reikėtų naujų pajėgų ir naujų idėjų“, – teigė Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus direktorius Saulius Vadišius.

Kultūros ministerijos atstovės teigimu, muziejams reikėtų susirūpinti senųjų amatų išsaugojimu – savo krašte renkant medžiagą ir rengiant seminarus bei mokymus.

Tam esą lėšų pasirengę skirti Europos Sąjungos fondai.