Anot O. Žalienės, dar palyginti neseniai teiginys, kad versle galiojančios taisyklės ir veiklos modeliai gali būti sėkmingai taikomi muziejų darbe, būtų sukėlęs nuostabą ar net pasipiktinimą, tačiau dabar muziejininkai jau akivaizdžiai įsitikino, kad vykdydami savo pagrindinę – visuomeninę misiją jie privalo vadovautis ekonomine logika.
„Muziejus turi uždirbti pinigus, kad galėtų kuo geriau tenkinti visuomenės interesus, – sako O. Žalienė. – Tačiau uždirbti pinigus, skirtingai nei verslo struktūroms, muziejui nėra tikslas, o priemonė siekti strateginio tikslo – tarnauti visuomenei“.
Mokymai padėjo muziejininkams suvokti skirtumą tarp vadybos, motyvuojančios darbuotojus komandiniam darbui siekiant strateginio tikslo, ir valdymo, ignoruojančio darbuotojų iniciatyvą bei kūrybingumą.
„Atsirado suvokimas, kad muziejus savo veikla turi įrodyti savo reikalingumą visuomenei, ir būtent dėl to valstybė jam skiria pinigų“, – pabrėžė Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Atsiradus suvokimui, kad esi reikalingas visuomenei, atsiveria galimybės gauti papildomų lėšų ir iš kitų šaltinių“.
Antai Lietuvos jūrų muziejus vien per 2007 m. gavo 86 tūkst. paramos iš juridinių ir privačių asmenų, dar 471 tūkst. – iš įvairių fondų.
Lolita Valužienė, LMA atsakingoji sekretorė ir projekto vadovė, džiaugiasi, kad galimybėmis dalyvauti ES socialinio fondo lėšomis finansuojamuose mokymuose jau aktyviai domisi ne tik projekte dalyvavę muziejai.
„Su dešimties programoje dalyvavusių muziejų–partnerių patirtimi atvyko susipažinti atstovai iš daugiau kaip 30 muziejų, taip pat Panevėžio, Anykščių, Šilutės kultūros skyrių darbuotojai“, – sako L. Valužienė.
Baigiamojoje konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento Struktūrinės paramos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Maskaliovienė susirinkusiuosius informavo, kad pagal ES struktūrinių fondų paramos Žmogiškųjų išteklių plėtros programą 2007–2013 m. pirmojo kvietimo viešojo sektoriaus projektams finansuoti bus skirta iki 80 mln. litų ES paramos.
Pareiškėjai savo lėšomis turės finansuoti 15 proc. projektų vertės. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas viešojo sektoriaus įstaigoms ir organizacijoms planuojama skelbti š. m. rugsėjo pradžioje.
Muziejininkų profesinei kompetencijai kelti lėšų pasiryžusi skirti ir valstybė. Pernai patvirtintoje Lietuvos muziejų modernizavimo 2007–2015 m. programoje iškeltas uždavinys ugdyti muziejininkų gebėjimus teikti profesionalias paslaugas ir numatoma parengti ilgalaikio muziejininkų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus.
LMA projektas ,,XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“ gavo 2,7 mln. litų Europos socialinio fondo paramos pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento II prioriteto ,,Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.2 priemonę ,,Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Bendra projekto, vykdyto nuo 2006 m. balandžio iki 2008 liepos, vertė – 3,88 mln. litų.
Projektui įgyvendinti buvo parengtos 32 mokymų programos pagal keturias mokymų sritis: specifinės muziejininkystės temos, administracinių ir rinkodaros gebėjimų ugdymas, informacinių technologijų bei kalbų įgūdžių tobulinimas.
Mokymuose dalyvavo 328 darbuotojai iš dešimties muziejų–partnerių: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Vilkaviškio krašto muziejaus ir Raseinių krašto istorijos muziejaus.
