Pasak parodos rengėjų, ekspozicijos ir net visos Lietuvos istorijos simboliu galėtų būti pagoniškosios visuomenės tapsmą krikščioniškąja ženklinančios durys iš Vilniaus bernardinų bažnyčios ir XVI a. pradžia datuojamos vienuolyno iždinės.
Vienoje jų pusėje kalinėtoje skardoje įspausti 1381 metų Krėvos sutartimi sujungtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbai - Vytis ir Erelis. Kita durų pusė visai kitokia. Medyje styrančios vinys, brutaliai išplėšta spyna ir rankena tarsi primena tragišką, sunkų Kunigaikštystės kūrimąsi ir tolesnį jos likimą.
Pasak muziejininkų, parodoje siekta pristatyti ne tik istorinę, memorialinę, bet ir estetinę vertę turinčius objektus. Visi eksponatai yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Tai archeologinė, istorinė, ikonografinė medžiaga, numizmatika, dokumentai. Iš viso - keli šimtai originalių eksponatų ir nė vienos kopijos.
Pasak muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, pirmą Lietuvoje muziejų 1855 metų gegužės 11 dieną įkūrė grafas Tiškevičius. Senienų muziejaus tikslas buvo kaupti Lietuvos istorijos paveldą menančius objektus, juos saugoti, tirti ir pristatyti visuomenei.
Tikėtasi, kad senienų muziejus taps atkuriamo Vilniaus universiteto dalimi, pagrindiniu atbundančios Lietuvos kultūros centru. Tačiau po audringų 1863 metų sukilimo įvykių carinės administracijos potvarkiais jis buvo reorganizuotas, rusifikuotas, o dauguma Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menančių eksponatų - išvežta į Maskvą.
Pasak B. Kulnytės, muziejui kol kas pavyko susigrąžinti tik dalį tuomet prarastų vertybių, iš kurių nemažai eksponuojama naujoje parodoje "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė".