Dešimtmečio apibendrinimas ir žingsnis į naujus etapus

Režisierė Dalia Ibelhauptaitė pasakojo seniai svajojusi apie bendradarbiavimą su MO muziejumi. Anksčiau, kai jo vietoje stovėjo „Lietuvos“ kino teatras, jame buvo surengtas paskutinis ten vykęs renginys – bohemiečių elektroninė muzikos fantazija „XYZ“. Jau tada bohemiečiai ieškojo įvairių naujų formų, o kai atsirado MO muziejus, D. Ibelhauptaitė pagalvojo, kad tai yra būtent tai, ko reikia ir tikėjosi, kad ateityje atsiras progų bendradarbiauti.

O prieš maždaug trejus su puse metų susitikusi fotografą Mindaugą Meškauską su juo pradėjo kalbėti apie jo idėją – operos solistų portretus, bet ne tuomet, kai jie scenoje ar kasdieniame gyvenime, o užfiksuojant juos lyg tarpinėje būsenoje – įeinant į vaidmenį, ar išeinant iš jo.

Pats M. Meškauskas, kūręs nuotraukas 19 a. naudota šlapio kolodijaus technika, prisipažino jau ir nebesitikėjęs, kad portretus pavyks parodyti platesniam ratui žiūrovų – galvojo, jie nuguls kur nors asmeniniame archyve, tačiau visgi idėja atgimė iš naujo ir buvo dar išplėtota.

Parodoje rodomos nuotraukos – tik viena visą projektą siejanti grandis. Nuotraukas lydi tekstai apie atlikėjus, čia pat galima pasiklausyti geriausiai solistus atspindinčių arijų, peržiūrėti specialiai parodai nufilmuotus interviu. Be to, operos gerbėjai parodoje atpažins rekvizitus iš garsiausių „bohemiečių“ operų, tarp kurių yra ir Juozo Statkevičiaus kurti kostiumai.

Parodos architektūra yra kurta iš originalių Marijaus Jacovskio ir Dicko Birdo scenografijų VCO spektakliams, tad čia besilankydamas gali pasijausti lyg tikruose teatro užkulisiuose, čia taip pat galima stebėti žinomo medijų menininkų Rimo Sakalausko kurtas video projekcijas.

Vienoje iš video projekcijų bus galima pamatyti ir D. Ibelhauptaitės vyrą, režisierių Dexterį Flecherį. Jis įgyvendins savo seną svajonę atlikti Svynio Todo rolę – instaliacijos viduje, ant originalių VCO dekoracijų, lankytojai išvys pagal miuziklo siužetą gyvai filmuotų scenų projekciją.

Parodos architektė Ieva Cicėnaitė prisipažino, kad iš pradžių šiek tiek išsigando iššūkio, su kuriuo turės susidurti – ji tiesiog gavo 30 nuostabių nuotraukų ir žinojo, kad turi sugalvoti, kaip iš jų sukurti didelį įvykį. Viskas susidėliojo apsilankius fonduose, kuriuose, lyg garažėlyje saugomas spektaklių rekvizitas. „Pasijutau, kad patekau ten, kur ne kiekvienas gali, kur kiekviena detalė liudija didžiulę idėją, siužetą“, – pasakojo ji.

D. Ibelhauptaitė pabrėžė, kad į šį projektą negalima žiūrėti kaip į paprastą parodą, kur užtenka tiesiog apsižvalgyti. „Tai yra patyrimas. Paspauskite mygtuką, paklausykite solistų balso – tai jų mintys, jų darbai, mūsų spektakliai“, – ragino ji.

Pasak D. Ibelhauptaitės, ši paroda tuo pačiu apibendrins praėjusį VCO dešimtmetį ir taps žingsniu į naują etapą – net ir į scenas grįžtant renginiams, Kongresų rūmai bus uždaromi rekonstrukcijai, kuriuose operas rodę „bohemiečiai“ liks be namų ir kol kas kurs kitokius alternatyvius formatus.

Išskirtinė parodos komanda

Paroda „Iš tos operos“ subūrė didžiulę savo sričių profesionalų komandą. Jai, kartu su režisiere D. Ibelhauptaite, vadovauja kuratorė Algė Gudaitytė, su ypatingu atidumu ir atvirumu žvelgianti į šį tarpdisciplininį projektą.

„Parodos tikslas buvo papasakoti VCO istoriją, atskleidžiant jos išskirtinumą bendrame Lietuvos operos kontekste. „Bohemiečiai“ kuria alternatyvų, labai gyvą, sodrų, kitokį operos pasaulį, tad ir jų istorijai pasakoti ieškojome operos parodoms nebūdingų formų. Nuo pat pradžių siekėme atskleisti esminę mintį, kad už galutinio teatro vaizdinio, matomo žiūrovui, slypi milžiniška, retam prieinama kita operos pusė – konstrukcija, sudaryta ne tik iš dekoracijų, rekvizitų, kostiumų, bet svarbiausia – žmonių, asmenybių. Gausybė dėmenų sudaro ir parodą – tarsi milžinišką patyrimo instaliaciją, kuri kviečia lankytojus sugrįžti vėl ir vėl“, – parodos idėją pristato jos kuratorė A. Gudaitytė.

„Parodos architektūrinis sumanymas buvo apnuoginti tikrąjį spektaklio stuburą: realius žmones, tampančius personažais, teatrines konstrukcijas, kuriančias tikrus įspūdžius ir kūrybines idėjas be kurių nebūtų pačios teatro magijos. Parodoje žiūrovas kviečiamas tapti dalyviu, keliaujančiu po užkulisius, paruoštus lyg prieš pat spektaklio pradžią, kai kiekviena detalė laukia savo eilės žengti į sceną. Čia pamažu atrandama ir susipažįstama su VCO istorija taip artimai, jog pabaigoje atsiduriama paties solisto, kuriam po spektaklio ploja atsistojusi publika, vietoje“, – pasakoja parodos architektė Ieva Cicėnaitė.

Autentiški pasakojimai

Visgi joks simbolis ir objektas nenupasakos gyvo žmogaus patyrimo. Taip parodoje atsirado specialiai šiai progai rengti interviu. Juose lankytojai išvys ir patį maestro Gintarą Rinkevičių, tokias scenos žvaigždės, kaip Asmik Grigorian, Edgarą Montvidą, Kostą Smoriginą ir kitus. Na, o smalsiausiųjų užgaidas atlieps atviri „pilkųjų kardinolų“ pasakojimai.

Slapčiausiomis užkulisių istorijomis pasidalins ilgamečiai pagrindinių kūrėjų asistentai, trupės direktorė bei pačios parodos pavadinimo sumanytoja, išskirtinių VCO reklaminių sprendimų autorė Stefanija Jokštytė. Beje, lankytojų parodoje lauks ir daug originalios, „bohemiečių“ antrąja specialybe tapusios, spaudos, kuria rūpinosi dizaineris Tadas Karpavičius.

Parodos pristatymo renginiai

MO muziejaus lankytojai parodą „Iš tos operos“ pamatyti gali nuo rugsėjo 3 dienos. Specifinis parodos-instaliacijos formatas reikalauja ją patirti kuo asmeniškiau, todėl nenustebkite, jei teks kiek palaukti. Bet laikas neprailgs – komanda ruošia papildomų ekspozicijų šalia Mažosios parodų salės esančiose erdvėse.

Atidarymo vakarą vyks dviejų VCO įkūrėjų – D. Ibelhauptaitės ir G. Rinkevičiaus – pokalbis. Jo metu bus galima sužinoti, kaip jie teatrui nepritaikytoje erdvėje netradiciniais būdais kūrė alternatyvą įprastam operos teatrui, subūrė anuomet Lietuvoje niekam nerūpėjusį operos jaunimą ir įkvėpė juos siekti tarptautinių aukštumų.

Vakaro metu įvyks ir susitikimas su solistais, užkariavusiais svarbiausias tarptautines operos scenas. Tai – Aušrinė Stundytė, Kostas Smoriginas, Vida Miknevičiūtė ir Justina Gringytė, kuriuos Vilniuje vienu metu sulaikyti galėjo tik pandemijos pakeisti viso pasaulio operos teatrų repertuarų planai.

Vakarą užbaigs muzikinė dalis – koncertas, kuriame pasirodys patys „bohemiečių“ talentai: Vida Miknevičiūtė, Romanas Kudriašovas, Edgaras Davidovičius ir Monika Pleškytė. Koncertmeisteris Justas Čeponis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt