Pirmasis tūkstantis ąžuolų bus pasodinti 2009 metų pavasarį. Didelį žemės plotą Kėdainių rajone netoli Nevėžio šiai iniciatyvai jau paskyrė Lietuvos generalinė miškų urėdija.
DELFI konferencijoje dalyvavęs fotografas dalinosi įspūdžiais apie projektą ir savo patirtį. Siūlome paskaityti įdomiausius DELFI konferencijos dalyvių klausimus ir M. Jovaišos atsakymus:
Kaip gimė idėja sudaryti fotoalbumą „Neregėta Lietuva"?
Intensyviai fotografuoti pradėjau prieš 6 metus. Ilgainiui atsirado noras parodyti savo kūrybą ne tik draugų ratui ir šeimos nariams, bet ir platesnei visuomenei. Surengiau parodą. Patiko. Nusprendžiau išmėginti jėgas ir išleisti albumą, taip gimė knyga „Trankvilija - ramybės šalis“. Nors ir išleista nedideliu tiražu, ji buvo labai šiltai priimta ir tapo man įkvėpimu toliau tęsti fotografinę ir leidybinę veiklą. Tuo metu jau buvau pakankamai sukaupęs patirties ir išteklių, kad galėčiau imtis tokio didelio projekto. Taip visiškai neplanuotai, spontaniškai ir natūraliai pomėgis fotografuoti pavirto ta veikla, kuria dabar ir užsiimu.
Kuri Lietuvos vieta Jums pačiam paliko didžiausia įspūdį žvelgiant iš paukščio skrydžio?
Pajūris ir Nemuno žemupys, nors kai tai pasakai, iš karto prisimeni, kad visoje Lietuvoje yra nuostabių vietų, kaip Vilniaus senamiestis, ir niekam nematytos aukštapelkės, upių vingiai, miškų apsupti ežerėliai, vienkiemiai ir visa tai, ką gali pamatyti tik atsiplėšęs nuo žemės.
Ar jums priimtina lietuviškos knygos varianto poligrafijos kokybė?
Kad ir kaip gaila, gamybą iš Lietuvos teko perkelti į Kiniją, kur yra patys naujausi įrengimai ir galimybės didelius tiražus atspausdinti greitai.
Girdėjau, kad spausdinote pirmą 8 tūkst. tiražą Lietuvoje, „Sapnų saloje“, tikrai geroje spaustuvėje. Ypač krizės metu tai sveikintina, kai palaikomi vietiniai gamintojai, o ne Kinijos, beje, labai teršiantys gamtą.
Pirmąjį tiražą spausdinome Lietuvoje, tačiau nebuvome iki galo patenkinti kokybe, ypač terminais. Naujojo leidimo tiražas - 50 tūkst. vienetų. Kinijoje jį atspausdinti užtruko mažiau nei mėnesį, Lietuvoje tai truktų 3-4 kartus ilgiau. Be to, Kinijos spaustuvė atitinka aukščiausius ekologiškos gamybos standartus. O knyga spausdinta ant Suomijoje gaminto ypatingai ekologiško popieriaus (nukirtus vieną medį, iš kurio gaminamas popierius, jo vietoje atsodinami trys).
Nemaža dalis žmonių mano, jog jūsų albumo pasisekimą lėmė ne tiek aukšto lygio fotografijos, kiek nuostabi viešųjų ryšių programa...
Aš manau, kad nepakanka padaryti gražų darbą, reikia pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai plačiai pagarsintas ir paviešintas. Lietuvoje yra daug talentingų žmonių, apie kurių darbus ir pasiekimus nei mes, nei pasaulis nieko nežino. Aš daugiau kaip 10 metų praleidau marketingo veikloje ir ten mes naudodavome tokį palyginimą: Ameriką „atrado" Kolumbas, bet ji vadinasi Amerika ne Kolumbo, o Amerigo Vespuccio, kuris, kaip dabar pasakytumėm, organizavo viešųjų ryšių akciją, vardu.
Kas jums yra Lietuvos tūkstantmetis?
Šį tūkstantmetį vertinčiau kaip mūsų istorijos laikotarpį, apie kurį daugiausiai žinome, kuriuo vyko ryškūs įvykiai, suformavę mus tokius, kokie esame šiandien. Tačiau turime nepamišti, kad mūsų istorija siekia dar keletą tūkstantmečių toliau, kad jau prieš 5 tūkstančius metų čia gyveno mūsų protėviai, turėję aukštą kultūrą, organizuotą visuomenę, mylėję meną, prekiavę su tolimais kraštais.
1009 m. Lietuva pirmą kartą buvo paminėta vakarų „žiniasklaidoje“. Minėdami šią sukaktį nepamirškime, kad tai nebuvo Lietuvos pradžia. Naujajame albumo leidime galima rasti archeologinio paveldo nuotraukų, kurios vaizdžiai iliustruoja aukščiau išsakytą mintį.
Sėkmingai išvystėte „Neregėtos Lietuvos" komercinę veiklą. Gal galėtumėte nurodyti 3 didžiausias klaidas (rekomendacijas), padarytas kultūros-vadybos srityje, vykdant „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ projektus?
Pirma. Organizacija, atsakinga už projektą. Dabar VEKS „pakibęs“ tarp Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės, bent trys skirtingos organizacijos „anklodę tampo“ į savo pusę.
Antra. Per plačiai suformuluoti tikslai, užsimota veiklos, kuri tikrai nebūdinga valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms.
Trečia. Nesuvaldytas godumas ir siauros interesų grupės, siekiančios pasipelnyti, o ne sukurti naudą valstybei.
Ar jūsų projektą „Neregėta Lietuva“ kažkaip parėmė vyriausybė?
Ne.
Ar jūs įsitikinęs „Neregėtos Lietuvos“ menine verte? Manau, atsirastų ne vienas ir ne du, kurie galėtų prifotografuoti tokių nuotraukų, tik duok jiems paskraidyti.
Kadangi kartas nuo karto tenka išgirsti tokių pasvarstymų, tai galvoju - vieną kartą organizuosiu konkursą ir atrinksiu keletą tokių šaunuolių, kuriems dovanosiu skrydžius, kad galėtų pasireikšti (šypsenėlė).
