aA
Mirė teatrologė, literatūrologė Irena Veisaitė, tai Delfi patvirtino Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Anksčiau buvo skelbta, kad ji sirgo koronavirusu ir pneumonija.

Apibūdinant teatrologės, literatūrologės, garsios visuomenininkės ir kultūros veikėjos Irenos Veisaitės asmenybę visada buvo sakoma, kad ji viena tų žmonių, kurių gyvenimas įkūnija visą epochą. Taip, neabejotinai, I. Veisaitė – viena jų. Tarpukario Lietuvoje, žydų šeimoje gimusiai I. Veisaitei teko išgyventi Holokaustą.

Vieno gyvenimo istorija, aprėpė keturias, radikaliai skirtingas epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.

Germanistė, teatrologė, ilgametė „Atviros Lietuvos fondo“ tarybos pirmininkė prof. I. Veisaitė niekada nesileido į atsiminimus, nerašė dienoraščio.

Visgi I. Veisaitės likimą suspėjo aprašyti istorikas, praeities tyrinėtojas Aurimas Švedas – ištisus ketverius metus kalbino profesorę I. Veisaitę apie jos asmeninę ir kūrybinę biografiją, tarpukario Kauną, Holokaustą, sovietmetį ir nepriklausomybę. Apie patirtis ir netektis žmogaus, kuriam likimas lėmė gyventi žiauriame, agresyviame XX amžiuje. Galiausiai išleista knyga – „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ .

Anuomet, dar 2016-aisiais, tik pasirodžius minėtai knygai I. Veisaitė prisipažino, kad nėra linkusi kalbėti praeities temomis, nes nenorinti į ją sugrįžti.

„Man kur kas svarbesnė dabartis ir kokią ateitį ji mums žada“, – kalbinama knygos bendraautoriaus, per tiesioginę DELFI TV konferenciją teigė profesorė.

Panašūs pokalbiai jai buvo tapę nemenku iššūkiu. „Supratau, kad žiūrėjimas į praeitį, mėginimas suvokti, kas su tavimi įvyko, yra savotiškas atsisveikinimas su gyvenimu. Buvo įdomu, tačiau vis tiek visada galvoju apie ateitį“, – yra sakiusi I. Veisaitė. Visą straipsnį galima rasti ČIA.

Oficialiame Goethe's instituto oficialiame tinklapyje skelbiami I. Veisaitės biografijos faktai:

Žinoma Lietuvos inteligentijos atstovė gimė 1928 m. Kaune. I. Veisaitė lankė jidiš pradžios mokyklą, o namie su tėvais bendravo lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Mokslai mokykloje truko neilgai. Kai 1941 m. birželį naciai okupavo Lietuvą, ji pateko į Kauno getą. 1941 m. liepą buvo nužudyta jos motina.

1943 m., lietuvių draugų išgelbėta iš geto, I. Veisaitė atsidūrė Vilniuje, kur gyveno svetima pavarde ir dirbo vaikų namuose. Viena iš ją priglaudusių moterų, kurią ji vadino antrąja motina, 1946 m. buvo suimta ir ištremta į Sibirą.

Antroji sovietų okupacija Irenai Veisaitei reiškė išlaisvinimą, tačiau netrukus ją ėmė persekioti sovietų saugumas. Paklausiusi patarimo bėgti iš Vilniaus, ji atsidūrė pas giminaičius Maskvoje, kur studijavo germanistiką. 1963 m. tuometiniame Leningrade I. Veisaitė apgynė disertaciją apie vėlyvąją Heinricho Heine’s lyriką.

1953–1997 m. ji buvo Vilniaus pedagoginio instituto docentė, dėstė Vakarų Europos ir vokiečių literatūros istoriją. Kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, Irenai Veisaitei buvo 62-eji. 1999 m. ji tapo Vilniaus pedagoginio universiteto garbės profesore.

Ji paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra uždrausto užsienio literatūros vadovėlio bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja. Taip pat yra mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja.

Atkurtoje Lietuvos valstybėje I. Veisaitė ėmėsi steigti G. Soroso fondo filialą (Atviros Lietuvos fondą).

Dalyvaudama tarptautinių kultūros tinklų veikloje ji iki šiol bendradarbiavo su Soroso fondu ir kitomis institucijomis, buvo kviečiama į tarptautines mokslines ir politines konferencijas.

I. Veisaitė vadovavo Thomo Manno kultūros centrui Nidoje, iki 2011 m. buvo šio festivalio kuratoriumo narė. 2011 ir 2012 m. ji buvo Tarptautinių jaunimo debatų globėja Lietuvoje.
Dalyvaudama kultūriniame Vilniaus gyvenime I. Veisaitė pastaraisiais dešimtmečiais rūpinosi ryšiais su vokiečių kultūros organizacijomis – nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji inicijavo daug kultūros mainų projektų.

Būdama viena iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, I. Veisaitė visuomet pasisakydavo už santaiką, stengėsi puoselėti lietuvių ir žydų dialogą.

I. Veisaitė pelniusi daug garbingų apdovanojimų:

1995 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas; 2002 m. – Metų tolerancijos žmogaus titulas, kurį suteikia Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ (Vilnius); 2006 m. – Barboros Radvilaitės medalis už ypatingus nuopelnus kultūrai ir švietimui; 2008 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas.

2012 m. Goethe's institutas I. Veisaitę apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

2015 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premija; 2019 m. Lenkijos Respublikoje, Seinuose įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų „Paribio“ fondas skyrė „Paribio Žmogaus“ („Człowiek Pogranicza“) titulą; 2020 m. Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Großes Bundesverdienstkreuz).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
4.4603

Architektūros profesionalus stebina planai dėl Vilniaus oro uosto ir Geležinkelio stoties: Europoje einama kitu keliu (93)

„Rizika nusveria naudą“ – nors šis posakis sugalvotas epidemiologų, regis, jis tiktų...

Geriausias „ArtVilnius‘21“ jaunasis menininkas: skelbia manifestus už žmogaus teises ir kovoja prieš socialinę nelygybę (2)

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ iki sekmadienio vakaro šurmuliuoja jau 12-oji...

Ričardas Peleckas – neįspraudžiamas į jokias etiketes savotiškos filosofijos ir gyvenimo kūrėjas (1)

Panevėžio pašonėje, Velžyje gyvena be galo kūrybingas, bet kuklus ir mažakalbis, niekaip...

Artėjant Vėlinėms, Aukštadvario regioninio parko direkcija kviečia tvarkyti pilkapius (1)

Artėjant Vėlinėms, Aukštadvario regioninio parko direkcija gyventojus kviečia į senkapių ir...

Garsių Amerikos menininkų šešėlyje likusios moterys: ne tik mūzos ar namų šeimininkės, bet ir mylimuosius lenkiančios kūrėjos (3)

Buvo laikai, kai moterims teko kovoti už savo vietą meno pasaulyje, išsivaduoti iš stereotipų ir...

Top naujienos

Arūnas Dulkys: nelieskite mano šeimos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia vis dar sulaukiantis grasinimų, o jo vaikai...

Raminta Rakauskė | D+

Krizių nesustabdomos „Teltonikos“ grupės planuose – įspūdinga plėtra: 11 naujų projektų ir 33 tūkst. darbuotojų

2030-aisiais – 33 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje bei 3,5 mlrd. Eur siekianti įmonių grupės...

Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas | D+

Gydytojas Morozovas: 3 pavyzdžiai, kada reikia valyti kepenis, ir 3 priežastys, dėl kurių nereikėtų juo užsiimti

Sveiki, sveiki atvykę į gydytojo kabinetą. To, apie ką kalbėsime, reikia tiems, kas: vartoja...

Nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai: raudonųjų šalių sąraše – dar trys šalys (10)

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas , Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją...

Henrikas Stelmokaitis | D+

Teisininkas atsako: ar galima naudotis klientų kontaktais, surinktais pas buvusį darbdavį?

Esant aštriai konkurencijai rinkoje, nieko keista, kad labiausiai vertinami ir ieškomi tokie nauji...

Toks atviras kovotojas Rimkenzo dar nebuvo: prabilo apie lovos reikalus be tabu ir atsakė, ką mano apie Maslobojevą ir Misiūną (9)

„Mane labiausiai nervina sportiniai interviu , kur klausiama, kaip tau sekėsi ar ką manai apie...

Gamtinių kataklizmų kupina vasara Europoje – vienkartinis pavojaus signalas ar naujoji realybė?

Ši vasara Europai nepagailėjo gausybės gamtos sukeltų nelaimių – Vokietiją, Belgija ir...

Trąšų brangimas ardo Europos ūkininkų planus: paveiks ir kito sezono kainas

Sparčiai kylančios trąšų kainos verčia Europos ūkininkus svarstyti, ar nereikėtų sumažinti...

Kokiu tikslu sovietmečio pradžioje statytuose butuose tarp kambarių būdavo įrengiami slenksčiai? (9)

Šiuolaikinių statybų tempai negali nestebinti – naujų namų pridygsta it grybų po lietaus ir ne...