Dainą aš „Aš noriu pokyčių“ grupė „Kino“ pirmą kartą atliko 1986 m. gegužę Leningrado roko klubo festivalyje kultūros rūmuose ir nuo to laiko ji tapo neatsiejama Rusijos roko istorijos dalimi. Nors ir kaip V. Cojus vėliau neigė jos socialinį turinį, tuometiniame kontekste ją buvo galima perskaityti tik taip, kad laukiama pokyčių visuomenėje, gyvenime, publicisto Aleksandro Žitinskio įvertinimą primena portalas „Meduza.io“.

Tuo labiau, kad tokią potekstę buvo galima perskaityti ir kultiniame Sergejaus Solovjovo filme „Assa“. Jame herojus ateina įsidarbinti muzikantu restorane, tačiau neapsikentęs ten dirbančių stereotipinių tetulių pamokymų ir reikalavimų, kaip turi skambėti tikros tarybinės dainos, viską meta, ir, netaręs nė žodžio, eina į sceną – kitame plane žiūrovai jį jau mato grojantį didžiulei miniai. Ir, žinoma, šį epizodą lydi daina „Aš noriu permainų“.

Simbolinė prasmė daugeliui atrodė labai aiški, tačiau pats V. Cojus prieštaravo, kai ją vadindavo protesto daina. Jis tikino galvojantis, kad filme ji atrodo ne vietoje ir lygino tokį režisieriaus sprendimą su netikru dantimi. „Kino“ būgnininkas Georgijus Gurjanovas taip pat ne kartą sakė, kad daina yra ne apie politinius pokyčius, o apie vidinius, gilius dalykus – veikiau net apie kūrybinius pokyčius ir laisvės pojūtį.

Studijinė dainos „Kino“ versija buvo išleista tik 1989 m., kartu su Prancūzijoje išleistu albumu „Paskutinis herojus“. Rusijoje jis pakartotinai išleistas 1991 m. rugpjūtį pučo metu: pasakojama, kad tuomet daina „Noriu permainų“ skambėjo barikadose prie Rusijos Baltųjų rūmų.

Nepaisant V. Cojaus norų, daina „Aš noriu pokyčių“ pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą ir tapo itin dažnai pasisavinama įvairiuose protestuose. 2008 m. gruodį Rusijos opozicijos politijų Boriso Nemcovo, Gario Kasparovo ir Ilja Jašino vadovaujamas judėjimas „Solidarumas“ pasirinko šią dainą kaip organizacijos himną. Vėliau ji skambėjo įvairiose kitose protesto kampanijose: 2011 m. vykusioje akcijoje „Strategija 31“, kurioje mėginta kovoti už susirinkimų laisvę, mitinguose už sąžiningus rinkimus ir daugelyje kitų.

Ne pirmą kartą ji tapo ir protestų Baltarusijoje palydove: 2011 m. per „tylaus“ protesto mitingus „Aš noriu pokyčių!“ skambėjo iš pravažiuojančių automobilių iš anksto nustatytu laiku iš dalyvių mobiliųjų telefonų. Nepaisant to, kad protestuotojai neištarė nė žodžio, jie buvo sulaikyti, o šią ir dar kelias dainas buvo uždrausta groti Baltarusijos radijuje.

2014 m. daina dažnai buvo dainuojama per ukrainietišką Euromaidaną - tiek originali jos versija, tiek išversta į ukrainiečių kalbą, kurią atliko grupė „S.K.A.I.“.

Tačiau liberali opozicija nėra vienintelė politinė jėga, pasisavinusi Viktoro Cojaus darbą. Dar 2008 m., kaip skelbė žiniasklaida, ši daina skambėjo per kiek kitokius mitingus Rusijoje, pavyzdžiui, prokremliško jaunimo judėjimo „Vietiniai“ organizuotame renginyje, kurio lyderis savo liberalius oponentus pavadino „politinėmis šiukšlėmis, kurias reikia išvežti iš mūsų šalies“.

Dainos žinutė pasirodo artima net ideologiniams sovietinio režimo įpėdiniams: „Aš noriu pokyčių!“ nuskambėjo per „Antikapitalizmas-2013“ eitynes ​​Novgorode, kurias organizavo Novgorodo ir Sankt Peterburgo komjaunimo organizacijos.

Kartais Viktoro Cojaus dainos žodžiai panaudojami visiškai priešingai tikslui. „Mes visi norime pokyčių, kaip dainavo Cojus, pokyčių į gerąją pusę. Manau, kad šie pokyčiai yra nurodyti LDPR programoje “, – komentuodamas savo perėjimą iš Rusijos Federacijos komunistų partijos į Liberalų demokratų partiją komentavo Sankt Peterburgo įstatyminės asamblėjos pavaduotojas Konstantinas Smirnovas.

Atrodo, kad kone kiekvieną kartą, kai tik rusakalbėse šalyse vyksta protestai, ši daina tampa jų palydove. Nenuostabu, kad kai šiemet, dar tik artėjant rinkimams Baltarusijoje, rugpjūčio 6 dieną viename renginyje du didžėjai Kirilas Galanovas ir Vladislavas Sokolovskis nusprendė įjungti šią dainą, renginys netrukus buvo nutrauktas, o išdrįsusiems taip pasielgti skirta bauda ir 10 dienų areštas už chuliganizmą. Tačiau tai žmonių permainų noro nenumalšino: dabar Baltarusijoje kasdien gali išgirsti skambant šią dainą gatvėse ar iš automobilių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)