Į Pamėnkalnio galeriją R. Grikevičius grįžo po trijų dešimtmečių. 1987-aisiais šioje erdvėje, kuri tada vadinosi Taikomojo meno galerija, jis surengė parodą su studijų bičiuliu Gediminu Akstinu ir keliais metais vyresniu dėstytoju Vidmantu Jusioniu.
Ką autoriui reiškia „Indėnų žemės“? „Tai – tyra ir mistinė vieta. Joje susisieja žmonės, gyvūnai ir dievai, mokslas ir mistika, kalnai ir stepės su žvaigždėmis, mirusieji ir dar negimusieji. Indėnų žemės man yra tiesos vieta, tam tikra būsena, kuri atsirado dar vaikystėje. Betapant kartais pavyksta ją pasiekti – tada būna labai gerai. Gal ir žiūrovams pavyks į ją panirti“, – svarstė DELFI kalbintas parodos autorius.
Bičiulis dailininkas Gintaras Palemonas Janonis tvirtino nuo pirmojo jųdviejų susitikimo žinojęs, kaip R. Grikevičius myli tapybą ir gyvenimą. „Kūryba netrukdo jam būti nei ironišku, nei autoironišku. Niekada nesu suabejojęs jo talentu, poveikiu ir originalumu. Ramūnas – tikras žmogus, tapytojas ir menininkas“, – pabrėžė G. P. Janonis.
Savo darbų siužetus R. Grikevičius sako komponuojantis „sapnų principu“. „Kiekvienas paveikslas yra lyg abstrakcija, sudaryta iš labai asmeniškų simbolių, patirčių, įvykių, matytų vaizdų, ironiško požiūrio į savo gyvenimą, buitį ir būtį. Smagu, kai tapant kartais pavyksta atsidurti toje indėnų žemėje“, – teigė Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
„Nuo pat kūrybos pradžios R. Grikevičiaus darbuose dominuoja figūratyvinės kompozicijos, siurrealistiniai fragmentai. Menininko kūrybos kelias yra nuoseklus, jo darbuose vyrauja dvi linijos: dieviškoji, kuri skleidžiasi per taurius patyrimus, ir žemiškoji, prasiveržianti per nuopuolius ir aistras. Paskutiniųjų metų kūriniuose šie du kontrastingi poliai persipina. Paveikslai tampa savotiškais dienoraščiais, kuriems nesvetimas ironiškas požiūris“, – teigia dailėtyrininkė Karolina Tomkevičiūtė.
R. Grikevičius gimė 1963 metais Panevėžyje. 1986-aisiais baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Niekada savojo miesto nepalikęs menininkas dirba Panevėžio dailės mokykloje.
„Džiaugiuosi, kad Vilniuje mokosi nemažai mano mokinių. Buvo smagu su jais susitikti per parodos atidarymą“, - sakė dailės dėstytojas.
2016-ųjų pabaigoje jis buvo paskelbtas Metų panevėžiečiu. „Viskas praėjo, – paprašytas prisiminti tai, nukirto Panevėžio ambasadorius, – ir metai, ir šlovės akimirkos.“
