Apdovanojimų komisiją sudaro menotyrininkė, kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė, menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Linara Dovydaitytė, menininkė, rašytoja, žurnalo Dailė redaktorė Aistė Kisarauskaitė, rašytojas, kuratorius Valentinas Klimašauskas ir kuratorė, rašytoja, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė. Po beveik dviejų mėnesių skaitymo, klausymo ir žiūrėjimo komisija apibendrina keturių nominuojamų kategorijų atradimus, dalijasi džiugiomis įžvalgomis ir pateikia tam tikras gaires smalsiam skaitytojui.
Komisija atkreipia dėmesį, jog trumpųjų formų tekstai – tai ne tik argumentuotai meno renginius aptariančios recenzijos ir apžvalgos, bet ir meno istorijos kontekstą bei požiūrį į Kitą praplečiantys interviu, įdomūs meninink(i)ų portretai, poetinių įžvalgų turtingi ir giliaminčiai teoriniai komentarai. Ypač džiugina, kad jau gerai žinomas autorių pavardes šiame sąraše papildo daugeliui galbūt mažiau girdėtos.
Atrinktuose tekstuose reflektuojami aktualūs vizualaus meno procesai ir fundamentalūs reiškiniai susipina į daugiabalsį pasakojimą apie šiandieninę meno lauko būklę. Čia plėtojamos feministinės perspektyvos, rašymo problemos, tapatybės apibrėžtys, atstovavimo iššūkiai, akistata su dirbtiniu intelektu ir sugyvenimo klausimai, kurie formuoja skaitytojų supratimą apie šiuolaikinio meno ir vizualiosios kultūros kontekstus.
Na, o ilgosios formos tekstų, radijo ir televizijos laidų autoriai bei autorės nuosekliai gilinasi į svarbias meno aktualijas, istorinius tyrinėjimus, kūrėjų biografijas bei meno praktikas, pateikia pokalbiuose gimstančių originalių įžvalgų ir reikšmingai formuoja, rašo ir net perrašo Lietuvos vizualaus meno lauko diskursą.
Svarbūs menotyriniai atradimai virsta solidžiais ir kūrybiškai sudarytais leidiniais, o subtiliai sukuruoti žurnalai ar pokalbių ciklai vedžioja skaitytojus po reiškinių raidos trajektorijas. Subjektyvioje nuomonėje ar akademiškai tikslioje analizėje išreiškiama kultūros kritika kviečia į dialogą, keičiantį ne tik pasaulėvoką, bet ir menovoką. Šie raštu, vaizdu ir garsu pateikiami tekstai reikalauja iš skaitytojo, žiūrovo ir klausytojo aktyvaus įsitraukimo, atidumo ir mąstymo, virsdami prasmingu susitikimu ir praturtinančiais pokalbiais apie menininkus ir menininkes, kūniškumą, šiuolaikybę ir kasdienybę.
Jogintės Bučinskaitės, Aistės Kisarauskaitės, Valentino Klimašausko, Linaros Dovydaitytės ir Laimos Kreivytės manymu, meninink(i)ų ir kuratorių tekstus galima vertinti ir kaip savarankiškus kūrinius, ir kaip reakciją į tradicinę meno kritiką. Todėl atrinktuosius į šios kategorijos trumpąjį sąrašą reikėtų skaityti kaip tamprius žodžių ir jų reikšmių audinius, apgobiančius kuruojamas ar kuriamas meno parodas, stebimus reiškinius ar vykdomus meninius tyrimus.
Toks meninink(i)ų kuriamas tekstinis pamušalas yra svarus ir reikalingas indėlis į šios disciplinos žinių ir žodyno tobulinimą, parodinio turinio įkontekstinimą, naujų, eksperimentinių rašymo metodologijų taikymą, kūrybišką kitų disciplinų ar pažiūrų įtraukimą, net jei tai biologija, fizika ar misticizmas. Šių tekstų autoriai puikiai supranta kalbinės komunikacijos galimybes ir spąstus, todėl talentingai pindami aštriai pjaunančias ir kartu trapias žodžių gijas parodo mums poetinį, pernelyg neestetizuotą kasdienybės ir meno grožį.
Ypač smagu, jog metų reiškinio kategorijoje susitinka trijų autorių tekstai, performatyvūs komentarai ir progresyvios kalbinės iniciatyvos. Menotyrininkės Agnės Narušytės nuosekliai gryniausia asmeninio ir bendruomeninio įspūdžio forma rašytos esė apie karo įvykius virto nūdienos metraščiu, fiksavusiu įtampas ir meno lauko reakcijas.
Agnės Jokšės sudarytas anininkinės (lyties aspektu decentralizuota) įvardžių linksniuotės pasiūlymas jautriai formuoja rytojaus kreipinius ir tai, kokius tekstus galbūt skaitysime ateities meno kritikos apdovanojimuose.
Meno leidiniuose, renginiuose ir visuomenės informavimo priemonėse publikuojami Paulinos Pukytės tekstai ir išskirtine maniera įskaityti komentarai tapo šiuolaikinės konceptualios satyros pavyzdžiu, taikliai šaržuojančiu asmenybes, kultūrinius ir politinius įvykius, anachronistinius susidūrimus. Visos išskirtinių metų nominantės savaip žymi asmeninių ir visuomeninių pokyčių poreikį, trapias šiandienos struktūras ir naujų tvaresnių alternatyvų kūrimą.
Meno kritikos apdovanojimus ir juos lydintį renginių ciklą kuruoja ŠMC komandos narės Virginija Januškevičiūtė ir Justina Zubaitė-Bundzė bei žurnalo Artnews.lt redaktorė Vaida Stepanovaitė. Šioms dviem organizacijoms bendradarbiaujant su LNDM Nacionaline dailės galerija, nuo šiol tokius apdovanojimus ketinama rengti kasmet. Projekto partneriai – Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyrius ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. 2023 m. projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Laureatai bus skelbiami birželio 1-ąją LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje. Apdovanojimai skiriami keturiose kategorijose: „Trumpoji forma“, „Ilgoji forma“, „Menininkų ir kuratorių tekstai“ ir „Metų reiškinys“. Laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis 900 eurų vertės premijomis.
Visus kviesime švęsti, o komisijos atrinktų pretendentų ir pretendenčių sąrašas skelbiamas ČIA.
