aA
Medininkų pilis – vienas seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių statinių. Daugybę metų nenaudotas ir apleistas istorinis paminklas dabar restauruojamas.
Medininkų pilį gelbėja Trakų istorijos muziejus
© Organizatorių archyvas

Gynybinėje pilyje įsikurs muziejus, ji bus pritaikyta aktyviam turizmui. Pilies restauravimo ir pritaikymo projektą inicijavo Medininkų pilį valdantis Trakų istorijos muziejus

Neturėjo šeimininko


Medininkų pilis stovi nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, tačiau Nekilnojamojo turto registre ji įregistruota palyginti neseniai. Kuriozas?

„Visko būna gyvenime, – nusijuokė Trakų istorijos muziejaus direktorius Virginijus Poviliūnas. – Buvo likę griuvėsiai, žemė ir paminklų dosjė. Kai tapome šeimininkais, susitvarkėme visą inventorinę bylą. Bet apie viską nuo pradžių.
Iki 1974-ųjų Medininkų pilis buvo Trakų istorijos muziejaus filialas. Paskui ji buvo perduota tuometiniam Lietuvos istorijos-etnografijos muziejui. Atkūrus nepriklausomybę, po 1990 metų, pilis buvo išbraukta iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir tapo niekieno. Prieš keletą metų Kultūros ministerija susigriebė, kad Medininkų pilis neturi šeimininko, ir pasiūlė ją mums. 2004-aisiais mes tą pilį ir perėmėme.“

Ar sudėtinga buvo įregistruoti XIII amžiuje pastatytą pilį?

„Kas nedirba, tas neturi. Neslėpsiu, teko nemažai nuveikti. Bet svarbiausia yra tai, kad viską spėjome sutvarkyti laiku, parengėme pilies rekonstrukcijos programą. Atsirado ES struktūriniai fondai, iš kurių buvo paskirti pinigai. Mums pasisekė, kad turime dvi pilis. Trakų salos ir Medininkų pilims buvo paskirta po 8 milijonus litų. Dabar labai sėkmingai įgyvendiname pirmą Medininkų pilies rekonstrukcijos etapą“, – pasidžiaugė V.Poviliūnas.
Trečias kartas nemeluos

Per dvidešimtą amžių ne kartą buvo bandyta gelbėti, konservuoti, ramstyti, rekonstruoti Medininkų pilį.


Taigi dabar Trakų istorijos muziejus yra Medininkų pilies gelbėtojas?

„Nuolat nesisekdavo tai piliai. Trečią kartą grįžtame prie jos. Tikiuosi trečias kartas nemeluos, – šyptelėjo V.Poviliūnas. – Mes tą pilį sutvarkysime ir ateinančių metų viduryje pakviesime pirmus lankytojus. Daugybę metų nenaudotas vienas seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių statinių atliks muziejinę paskirtį ir bus pritaikytas turizmui.“

1955–1956 m. Medininkų pilį tyrė architektas S.B.Lasavickas, o 1960–1962 m. – K.Mekas. Nuo 1961 iki 1979 m. pilis konservuota, restauruotos trijų vartų angos, dalis vakarinės sienos. Tuomet pilis, kaip respublikinės reikšmės architektūros ir archeologijos paminklas, priklausė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui. 1974 m. joje buvo įrengta pilies istorijos ekspozicija.

1992 m. Paminklosaugos departamento ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva pradėta pilį tvarkyti. Pagal architektų darbų vadovo J.R.Glemžos, M.Mikulionytės ir konservatoriaus J.Mendelevičiaus projektą 1994–2000 m. buvo atstatomas pilies donžonas (atlikta apie 50 proc. darbų), konservuotos gynybinės sienos, restauruota dalis sienų XIII a. plytų mūro, sienos uždengtos apsauginiais čerpių stogeliais.


Pinigus rinko ir išeiviai

Donžono atstatymo darbus rėmė Amerikos lietuvių inžinierių Medininkų pilies fondas. Amerikos inžinierių ir architektų sąjunga (ALIAS) iniciatyvos atstatyti Medininkų pilį ėmėsi po 1991 m. liepos 31-osios nakties tragiškų pasieniečių ir muitininkų žudynių Medininkų poste. Buvo įkurtas Medininkų pilies atstatymo fondas, kuriam vadovavo Leonas Maskaliūnas. Fondo iniciatyva 1993–2003 m. buvo parengti Čikagoje leidžiamo žurnalo „Technikos žodis“ penki numeriai, skirti Medininkų pilies atstatymo projektui. Istorikų, mokslininkų ir kalbininkų parengtos publikacijos sukėlė didelį susidomėjimą. Pilies restauracijai imta rinkti pinigus.

„Kiek žinau, buvo paaukota apie 20 tūkstančių dolerių. Nepriklausomybės pradžioje, kai doleris kainavo 4 litus, suma buvo įspūdinga. Dabar ta suma nuvertėjo, tačiau ji saugoma Lietuvos banke. Surinktą sumą norėta pervesti Trakų istorijos muziejui. Pasakėme, kad dabar mums tų pinigų nereikia, ir sutarėme, kad Amerikos lietuviai savo lėšomis prisidės vėliau, kai bus rengiamos ekspozicijos salės.

Dabar tas įnašas paprasčiausia ištirptų kokioje nors restauruojamoje sienoje, kurios nei kam parodysi, nei pats pasidžiaugsi. Manau, kad ekspozicijos salėje galima bus deramai įamžinti ir mūsų tautiečių gerą valią“, – kalbėjo Trakų istorijos muziejaus direktorius V.Poviliūnas.

Primins Lietuvos didybę

Pagal plotą tai didžiausia gardinė (aptvarinė) pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio tipo pilių Rytų Europoje. Medininkų pilies kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis kompleksas – 6,5 ha plotą. Ji laikoma analogiška Lydos ir Krėvos pilims, tačiau yra mažiausiai iš jų perstatyta. Nepaisant itin žvarbios žiemos, Medininkų pilyje verda tvarkybos darbai.
Restauravimo ir pritaikymo projektą inicijavo Medininkų pilį valdantis Trakų istorijos muziejus, jį parengė architektas Robertas Zilinskas. Pilis restauruojama ES struktūrinių fondų lėšomis.

„Jau daug nuveikta, – pasakojo pilį aplankiusi Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė. – Sutvirtintos sienos, uždėti stogeliai, atkurti įvažiavimo vartai, beveik baigtas restauruoti svarbiausias pilies akcentas – donžonas (viduramžių pilies gynybinis ir gyvenamasis bokštas). Įrengta inžinerinė infrastruktūra, komunikacijos. Neįgaliesiems ir vyresniojo amžiaus svečiams taip pat bus suteikta galimybė apžvelgti istorines apylinkes – jų paslaugoms veiks liftas, vienas iš sėkmingai restauravimo projekte suderintų šiuolaikinių reikalavimų. Pilies fragmentai nuo 1961 metų iki šių dienų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, ir visus tuos restauravimo etapus nutarta išsaugoti lankytojų akiai.“

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, ateityje restauruota Medininkų pilis bus svarbi turizmui. Atsiveriant sienoms, Lietuvos svečius pradžiugins ir naujas turistinis maršrutas. Pakeliui į viduramžius menančius Medininkus, šalia magistralės Vilnius–Minskas, įsikūręs klasicistinis Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Oginskių, Platerių, Tiškevičių valdytas Nemėžio dvaras kol kas stovi apleistas. Tačiau ir jis mena LDK laikus – manoma, kad šioje vietoje Vytautas Didysis turėjo pilį.

„Gimtasis kraštas“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Berlyno muziejai tapo mįslingų vandalų atakų taikiniu

Keliuose iš garsiausių Berlyno muziejų vandalai per tikslinę ataką, apie kurią ilgiau nei dvi...

Paroda „Šiandien yra vakar“: močiučių siuvinėti darbai – siekis atkreipti dėmesį į opią socialinės atskirties problemą (5)

Sostinės Arkangelo meno centre (Maironio g. 11), spalio 21-ąją bus atidaryta paroda simboliniu...

„Scanoramos“ programose – nuo atminties perspektyvų iki pasakiškų vizijų

Šiais metais Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programose „Neišgalvotas gyvenimas“,...

Mirė aktorius Michailas Makarovas (3)

Spalio 20-ąją, eidamas 83-iuosius gyvenimo metus, mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro...

Festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ – Lietuvos džiazo titanų susidūrimas (1)

Džiazas – tai žanras, kuris nemiršta. Net pačiais tragiškiausiais ir atšiauriausiais laikais...

Top naujienos

Užkalnis: nugriaukime daugiau Kauno lūšnų (182)

Man neverta tikėtis, kad po šio straipsnio gimtasis Kaunas suteiks man garbės piliečio vardą....

Vakarienė su kanibalu: išpažintis apie valgytus žmones ir pasiūlymas parduoti dukrą už 4 kiaules (33)

Leidęsis į ekspediciją po Papua salą Algirdas Morkūnas apsilankė korovajų ( korowai )...

Kubilius apie tai, kas gali nutikti po rinkimų: Tėvynės sąjunga ir liberalai skiriasi nuo valstiečių (550)

Nors pirmasis Seimo rinkimų turas Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams buvo...

Sėkmės istorija vadinta valstybė tapo daugiausiai infekcijų milijonui gyventojų turinti šalis pasaulyje. Kas atsitiko? (34)

Šiuo metu Čekijoje milijonui gyventojų tenka daugiau naujų COVID-19 atvejų nei bet kurioje...

Legendinės Palangos vilos laukia permainos: gali tapti muziejumi ar senelių namais (38)

Prezidentine vila vadinama „ Auska “ netukus gali tapti Palangos nuosavybe. Palangos miesto meras...

Transliacija / Orijaus kelionės. Nakvynė tikrame kalėjime – ne už nusikaltimą, o už pinigus (2)

Suomijoje viešėjęs Orijus savo noru pateko į kalėjimą. Kaip tai nutiko? Pasirodo, buvusiame...

Nugriautos vilos istorijoje naujas posūkis: dėl smurtinių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas (364)

Kaune, Perkūno alėjos 11 numeriu pažymėto namo griovimo istorija pakrypo nauja linkme. Gavus...

EP ragina atsistatydinti Lukašenką, reikalauja atidėti Astravo AE startą (95)

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį priėmė rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kuriose...

Eugenija Grižibauskienė | D+ nariams

Į NT vystymo rinką kaip vėjas įsiveržusi Dominienė: statybų versle ko nors pasiekti gali tik gera komanda

Diana Dominienė – viena paslaptingiausių verslo moterų. Ji nedalija interviu, nesisukinėja...

Masiulio karjeros rungtynėse – sunki „Lietkabelio“ pergalė prieš belgų „milžinus“ (6)

Europos taurės turnyro C grupės autsaiderių akistatoje Panevėžio „Lietkabelis“ namuose...

|Maža didelių žinių kaina