"A. Puškino kūrinyje tiek mažai dramaturgijos, o teatras pripildo jį fantazijos", - taip Rimo Tumino interpretaciją vertino Eugenijaus Onegino vaidmens atlikėjas Sergejus Makoveckis. Auklės ir baleto mokytojos vaidmenį atliekanti Liudmila Maksakova spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad Rusijoje, kurioje viskas sugriauta, pavyko nesugriauti literatūros. Vladimiras Vdovicenkovas, atliekantis atsargos pulkininko vaidmenį, teigė Rimo Tumino pagalba sau atveriantis paslėptą, tarsi tolimiausiuose stalčiuose nugrūstą A. Puškino tekstą.

A. Puškino mintys scenoje tobulai iliustruojamos Adomo Jacovskio scenografija, Fausto Latėno atrinkta muzika. Spektaklis parasideda baleto pamoka, o jos studentes šokio per repeticijas moke choreografė Andželika Cholina.

Nuolatos Rusijos klasikų kūrinius statantis R. Tuminas atviravo jaunystėje lankęs Vilniaus pašonėje esančią A. Puškino sodybą. Norėdamas geriau suprasti pjesės autorių, praėjusią vasarą važiavo į gimtąsias jo vietas. "Norisi liteatūros, atsibodo pjesės", - šią režisieriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato frazę pasižymėjo greta sėdėję kolegos.

R. Tuminas neneigė turėjęs ketinimų spektaklį pavadinti ne "Eugenijaus Onegino", o "Tatjanos" vardu. Anot režisieriaus, pats A. Puškinas "nubaudė" pagrindinį herojų atimdamas iš jo meilę. Tai A. Puškino paminklo atidengime yra pripažinęs ir rašytojas Fiodoras Dostojevskis.

"Tai pasakojimas apie tai, kad visi reikalaujame, jog mus mylėtų, tačiau patys nieko nedarome, - R. Tumino mintį pratęsė Sergejus Makoveckis. - O už ką mylėti pagrindinį herojų? Jis gi nieko nesukūrė".

Komentuodamas sukurtą E. Onegino personažą, R. Tuminas sakė, kad jis panašus į šiuolaikinį, viskuo nepatenkintą, viskuo nusivylusį ir iš visko besišaipanįi žmogų: "Tokie žmonės nemoka mylėti, jie kaip demonai".

Rimo Tumino spektakly - du Oneginai. Tai padeda režisieriui "išvynioti" romantizmo laikais rašytą kūrinį ir pateikti jį XXI amžiaus žiūovui. Pats režisierius sako, kad "Eugenijus Oneginas" yra tarsi pasipriešinimas pigiam, televizinius serialus užkariavusiam sentimentalizmui.

Tatjanos vaidmuo spektaklyje patikėtas 24-erių metų, pavasarį aktorystės studijas baigusiai Vilmai Kutavičiūtei. Priešingai nei rusės jos bendrraamžės, Tatjanos laiško mokykloje ji nedeklamavo, pirmą kartą skaitė lietuviškai. Rusų kalbą išmoko neseniai, nutarusi studijuoti GITIS,e (Rusijos teatro meno institute). Ji padeda režisieriui "iššifruoti" A. Puškino tekstą. R. Tumino Tatjana - savo atvirumu ir meilės poreikių artėjanti prie pamišimo ribos. Spektaklio finale sušoktas Tatjanos šokis su meškinu atskleidžia jos laukinę prigimtį. Tai galima vertinti ir kaip rusiškos realybės bei rusiško gyvenimo paralelę. Tuo pačiu tai ir spektaklis apie galėjusius būti kartu, tačiau prasilenkusius žmonių likimus.

Minimalistine A. Jacovskio scenografija padeda išryškinti ir mirtį, ir vestuves, per kurias skamba varpai, o jaunoji, atsisėdusi į supynes, kyla į dangų, tarsi artėdama prie dieviškumo. Kaip ir būdinga J. Vachtangovo teatro meno vadovui, R. Tuminui spektaklyje netrūksta subtilaus humoro ir kinematografiškų vaizdų. Gebėjimas kurti vaizdinius iš vienos detalės taip pat lieka neatsiejama jo braižo dalis.

Paklaustas, kaip spektaklį, kurio premjera įvyks vasario 13-14 dienomis, vertintų Jevgenijus Vachtangovas, R. Tuminas atsakė: "Gal paprašytų ryškiau, greičiau, ne taip lietuviškai..." Aleksandui Puškinui, R. Tumino nuomone, "turbūt norėtųsi daugiau erotikos, daugiau pasiutimo, vyno".

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)