Tarp skirtingų meno sričių – bendros proporcijos
Ekonomikos doktorantūroje studijuojančios menininkės K. Mažeikaitės pavyzdys taip pat laužo įsigalėjusį stereotipą, kad tiksliųjų mokslų atstovams meno pasaulis yra svetimas. Kai baigusi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą K. Mažeikaitė iš savo mokytojos išgirdo palinkėjimą „neužmesti tapybos“ – į jį įsiklausė.
„Galvojau, kaip gi jos neužmesti, mintyse įsivaizdavau didelį fotelį, už kurio krenta ta mano tapyba... Ką daryti? Nuėjau į Dailės akademijos stojamuosius – ir įstojau. Tęsiau, likau ir bakalauro, ir magistro studijoms. Tapyba man buvo ta raiška, kuri pačiai atrodė priimtiniausia, įdomiausia, parankiausia – joje pasilikau“, – pasakojo K. Mažeikaitė.
Be to, kad šalia kūrybos – tikslieji mokslai bei moksliniai tyrimai, K. Mažeikaitė ir kūryboje imasi didelių formatų, kas irgi, anot jos, „nėra labai moteriška“.
Kodėl susidaro nelygi situacija?
Paklausta, ar atliekant Lyčių lygybės kultūros sektoriuje tyrimą nepaaiškėjo, kokioje kultūros srityje labiau karaliauja moterys, o kurioje – vyrai, K. Mažeikaitė sakė, kad iš praėjusiais metais atlikto tyrimo matyti, kad tarp skirtingų meno sričių – bendros proporcijos.
„Menininkų socialinės ir ekonominės būklės tyrime, kurį 2021-aisiais atliko Rusnė Kregždaitė ir Erika Godlevska, buvo įtrauktas pasiskirstymas pagal vyrus ir moteris, tarp skirtingų meno sričių – bendros proporcijos. Tarkim, iš studijų perspektyvos, – pati esu menininkė, tapytoja, mano kurse dominavo merginos, būsimos tapytojos. Tyrimo pristatymo metu patirtimi dalijosi muzikos srities atstovės, – irgi moterys – dominavo menininkės. Pastaruoju metu kultūros sektoriuje bendras menininkių skaičius tikrai didesnis“, – bendras kryptis įžvelgė K. Mažeikaitė.
Stereotipai – vyriška / moteriška profesija, ko gero, yra išlikę ir kultūros srityje? „Apskritai, kūryba, kultūra, menai, stereotipiškai nuo auklėjimo šeimoje, nuo požiūrio – suprantama kaip mergaitiška kryptis. Berniukiška – konstruoti, domėtis technologijos, ir pan., o menai – mergaitiškas užsiėmimas. Mergaitės dailiau piešia, yra kruopštesnės. Tarp meno sričių – dar kita problema. Režisieriaus [profesijoje] dominuoja vyrai, tuo tarpu grimuotojos, kostiumų dailininkės – moterys. Turiu skaičius iš Jelenos Šalaj ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės tyrimo: „Moterys Lietuvos kino industrijoje“. Buvo suskaičiuota, kad režisierės moterys sudaro 15 proc., scenarijaus autorės 20 proc., prodiuserės 34 proc., grimuotojos 94 proc., kostiumų dailininkės 86 proc. Iškart implikuoja, kodėl susidaro nelygi situacija? Paaiškėjo, kad ji susidaro su atlyginimais – didesnių pajamų pozicijose dominuoja vyrai, žemesnių (atlyginimo prasme), – dominuoja moterys“, – pastebėjimais dalijosi K. Mažeikaitė.
Menkesnis įvertinimas – kaina, kurią sumoka moterys už patiriamą nelygybę
Be kita ko, dailės kritikai pastebi ir kitą netolygumą, kad muziejuose saugoma mažiau moterų menininkių darbų, dažniau yra kolekcionuojami vyrų menininkų sukurti kūriniai.
„Galėsime daug ką įvertinti apie šias dienas... Vėlgi, [žvelgiant] iš laiko perspektyvos, – yra be galo puikių menininkių, kurios niekuo savo kūryba nenusileidžia vyrams, esantiems muziejuose, bet tiesiog taip yra, teisinga pastaba. Lietuvių tapytojos Marijos Cvirkienės kūryba mažai žinoma. Galima surasti daugiau pavyzdžių... Tikėkimės, kad tos tendencijos keisis“, – sakė K. Mažeikaitė.
K. Mažeikaitės vadovaujamame tyrime paliesti ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos ir apdovanojimai, vertinant laikotarpį nuo 1989-ųjų iki šių dienų. „Moterys apdovanojimų gavo 3,5 kartų mažiau. Skaičiais – du šimtai vyrų menininkų, kurie gavo apdovanojimus, ir kiek daugiau nei penkiasdešimt moterų per visą laikotarpį. Skirtumai didžiuliai, manau, jie visiškai sutampa su minėta muziejų situacija“, – pažymėjo pašnekovė.
Paskelbus skaičius, K. Mažeikaitė pasakojo nemažai sulaukusi komentarų iš vyrų menininkų savo feisbuko paskyroje.
„Esą negi čia reikia apdovanojimus pagal lytį skirti? Kažkas juokavo, kad padarykime lygybę pagal batų dydį... Vėlgi, svarbu suprasti, – mes nesakome, kad apdovanojimus būtinai gautų po lygiai vyrai ir moterys, bet, iš esmės, tai gerai iliustruoja tą kainą, kurią sumoka moterys už patiriamą nelygybę. Kažkur gauna mažesnes pajamas, galbūt turi pasirinkti motinystės atostogas ar kūrybą... Patyčios, stereotipai, kurie irgi nustumia menininkės kelią į antrą planą – galiausiai jos lieka mažiau pastebėtomis ir apdovanotomis, toks irgi nelygybės vienas iš rezultatų, galiausiai“, – darė išvadą ji.
Pasirinkimas tarp vienodai gerų
Europoje imta kalbėti apie lyčių kvotas, kurios esą padėtų sumažinti diskriminaciją, įgyvendinti vyrų ir moterų lygias galimybes. Tačiau ši idėja taip pat sulaukia pasipriešinimo.
„Iki galo net nėra suprantama, ką reiškia kvota. Atrodo, kad tarsi super profesionalas vyras bus nepasirinktas vienoje ar kitoje pozicijoje, o bus paimta žemesnių kompetencijų moteris, vien tam, kad būtų įgyvendinta kvota. Gerai pabrėžė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, dalyvaudama šito tyrimo pristatymo diskusijoje, kad kvota iš esmės yra pasirinkimas tarp vienodai gerų. Niekada nebus taip, kad atsisakoma kompetencijų, pasirenkant prastesnį variantą vien dėl kvotos. Tai nėra situacijos pabloginimas, galbūt net pagerinimas“, – kalbėjo K. Mažeikaitė ir pridūrė, kad jei teatro grupėje ar tarp režisierių atsiras daugiau moterų, bus daugiau įvairovės, daugiau skirtingų požiūrių, kartu daugiau kompetencijų, jautrumo.
K. Mažeikaitė įspėjo, kad nereiktų suprasti kvotos kaip situacijos pabloginimo – vardan techninės lygybės.
„Ta kvota įsijungia tada, kai turime lygiaverčius pasirinkimus iš abiejų pusių. Kartu tai sietina su kokybiniu pagerinimu. Galvojama, kad bus nustumta viskas, kas gera, eisime bukuoju keliu. Lygybė taip neveikia. Anglų kalbos sąvokos equality ir gender equity – kalba apskritai net ne apie tobulą išlyginimą, bet į kiekvieno poreikio atsižvelgimą, situacijos pritaikymą pagal kiekvieną. Irgi reikia suprasti tą lygybę plačiau, negu tokį svieto lyginimą“, – pažymėjo tyrėja.
Lyčių nelygybės problema, anot K. Mažeikaitės, egzistuoja visose srityse, nenuostabu, kad ji persikelia ir į kultūros sektorių.
„Kai pradėjau domėtis šia tema, reikėjo gerai paieškoti duomenų, nes kultūros statistika yra ganėtinai fragmentiška, yra vietos tobulėjimui. Lietuva, [kalbant apie lyčių nelygybę] palyginus su Europos Sąjungos šalimis, lygiu gan stipriai atsilieka. Paskutiniaisiais metais lenkia tik septynias valstybes – Lenkiją, Kiprą, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Graikiją. Tai tikrai yra mažas pasiekimas, – surenka 60,6 balo (2022 m. duomenimis). Pirmoje vietoje esanti Švedija surenka 84 balus. Kokios problemos kultūros sektoriuje be lyčių nelygybės? Nepastovios pajamos menininkams, nefiksuoti darbo grafikai, įvairūs seksualinio priekabiavimo momentai... Problema įgauna įvairiausių atspalvių“, – į eilę problemų atkreipė dėmesį K. Mažeikaitė, kurias, anot jos, išspręsti gali viešumas, skaidrumas, bendras visų supratimas – kiekvienas dėl to turime stengtis.
Meno istoriją kuria vyrai, o užrašo – moterys?
K. Mažeikaitę nustebino Lietuvos kultūros taryba (LKT), finansuojanti Kultūros ir meno projektus.
„Pastebėta stipri moterų lyderystė. Nuo 2015-ųjų iki šių dienų, – moterys buvo 11 440 projektų vadovėmis. Iš tikrųjų, įspūdingas skaičius – LKT šiems projektams skyrė virš 100 mln. eurų. Tai nėra galutiniai projektų biudžetai. Moterys vadybininkės vadovavo įspūdingoms apimtims, vyrai per tą patį laikotarpį visko pasiekė perpus mažiau, vadovavo perpus mažesniam projektų kiekiui, taip pat valdė perpus mažesnius biudžetus. Aišku, pasakius, kad yra moterų dominavimas, iškart klaustukas – ar tikrai tai yra iki galo gerai ir pozityvu?“, – vienareikšmiško atsakymo neturėjo tyrėja.
Toks ryškus moterų dominavimas iš bendros perspektyvos, K. Mažeikaitės manymu, implikuoja apie tam tikros nelygybės apraiškas: „Plius, šalia žinant, kad 3,5 karto daugiau vyrų gavo nacionalinius apdovanojimus, tarsi peršasi išvada, kad meno istoriją kuria vyrai, o užrašo – moterys. Yra tokių niuansų.“
Iš nevienareikšmiškų apraiškų, K. Mažeikaitė tęsė, Nacionalinių kultūros įstaigos vadovų pasiskirstymas. „Mano vertinimu, jis yra ganėtinai sveikas, turime 55 proc. vyrų ir 45 proc. moterų. Tai nėra kažkoks reikšmingas atotrūkis, manau, kad tai natūraliai susiklosčiusi visai sveika situacija“, – sakė ji.
Menininkų būklės vertinimo tyrimas atskleidė, kad menininkų pasiskirstymas pagal lytį yra gan tolygus. Suskaičiuota, kad yra 3362 vyrai menininkai, ir 3614 moterų menininkių – apylygiai.
„Kadangi nėra griežtos sąvokos, kas yra menininkas, nėra tikslių registrų, – buvo sudėti Meno kūrėjų sąjungų duomenys, Kultūros ministerijos, LKT, Lietuvos kino centro duomenys. Sujungus šituos keturis duomenų šaltinius, gauname, kad tiek vyrų, tiek moterų menininkių yra vienodai. Išskiriant tam tikras sąlygas, kad būtų gavę stipendiją, priklausytų sąjungoms, ir pan. Sudėjus šituos kriterijus – vienodai. Tai dar labiau sustiprina kontrastą tarp apdovanojimų. Iš duomenų randame lygybę, bet galutinis menininkų skaičius yra didesnis – ne septyni tūkstančiai“, – pažymėjo ji.
Kultūros politikoje, kaip pastebi K. Mažeikaitė, tai pirmieji tyrimai, palietę grynai menininkų temą: „Tokių detalesnių tyrimų – apklausiant, pasidomint skirtumais tarp lyčių ir pan., anksčiau net ir nebuvo. Tai irgi raudonas šauktukas... Stipendijos ir kiti instrumentai skatina menininkų gerovę, bet tokio detalesnio žvilgsnio į šį sektorių nebuvo. 2021-aisiais atsirado Menininkų būklės tyrimas, teko jam vadovauti, jo įgyvendinimui. Remiantis dalimi šio tyrimo duomenų, buvo atliktas ir Lyčių lygybės tyrimas – pirmesni, detalesni duomenų šaltiniai, ir tam tikros išvados iš to.“
K. Mažeikaitė vylėsi, kad tyrimai bus tęsiami, situacija gėrės, tada bus galima pereiti prie platesnių lyčių sąvokų, nes apie tai duomenų, bent jau kultūros sektoriuje, visiškai nėra renkama.
„Darbo yra visiems. Palinkėjimas menininkų bendruomenei: netoleruoti nelygybės, neužsimerkti, nesutikti su tuo, stiprinti savo asmeninę vertybinę skalę. Ir daugiau bendruomeniškumo... Nesinorėtų temos palikti vien politikams – esą padarykite ką nors, išspręskite šitą bėdą... Kiekvienas galime prisidėti keisdami tolerancijos lygį“, – įsitikinusi pašnekovė.
