Peticijoje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, kuris pirmiausia atsiranda dėl į teatrą sugrąžinti norimos L. Vilimienės biografijos, glaudžiai susijusios su buvusiu tetaro vadovu Gintautu Kėvišu. Konkurso laimėtoja ilgą laiką dirbo Teatro generalinio direktoriaus G. Kėvišo, kuriam einant pareigas buvo spendžiami klausimai dėl jo nuolatinio interesų konflikto ir galiausiai 2017 m. jis buvo atleistas iš pareigų už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pavaduotoja. Tuo metu LNOBT dirbo ir kitas generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, kuris pasirašinėjo generalinio direktoriaus sandorius su tuometinio generalinio direktoriaus sūnaus Martyno Kėvišo įmone. Teatro darbuotojų žiniomis, Naglis Stancikas šiuo metu yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorės Laimos Vilimienės pavaduotojas. Teatro darbuotojai norėtų žinoti ar šios aplinkybės yra žinomos ir įvertintos.
L. Vilimienės laiką teatre darbuotojai prisimena kaip psichologiškai, emociškai ir finansiškai sunkų. Tuomet įstaiga skendėjo nuolatinėse skolose, nors kolektyvas dirbdavo visu pajėgumu, darbuotojams buvo sudaromos formaliai reikalavimus atitinkančios sąlygos, o jų laikymasis buvo pagrįstas baime netekti savo darbo vietos. Šiandien kaltinti bendruomenės skaldymu, surinktais parašais, bendruomenės atstovai tik įrodo, jog tokie kaltinimai neatitinka realybės, o trupės skaldymą lemia vadovavimo pobūdis, arba skatinantis skaidrų ir kūrybiškai įkvepiantį bendravimą, arba baimės sukonstruotus susiskirstymus į savo puses pasirenkančias grupeles.
Daugiau kaip 10 metų LNOBT skola kasmet siekdavo apie 0,5 – 1 mln. eurų, būdavo nuolat vėluojama apmokėti tiekėjų sąskaitas, neretai vėlavimai trukdavo iki pusės metų. Atėjęs naujasis generalinis direktorius Jonas Sakalauskas išsikėlė vieną iš pagrindinių tikslų – ištraukti teatrą iš skolų ir gerinti kūrybinių darbuotojų darbo sąlygas. Užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas net nesibaigus generalinio direktoriaus kadencijai ir 2022 metais Teatras jau gavo net 3,3 mln. eurų pajamų. Šalia to, spektaklių lankomumas yra išaugęs iki praktiškai šimtaprocentinio užpildymo, o uždirbti pinigai leido atnaujinti 30 metų teatre nepaliestus ir visiškai nusidėvėjusius persirengimo, poilsio kambarius, įsigyti naujus darbo instrumentus darbuotojams.
Negalėdami žinoti kitų, konkurso generalinio direktoriaus vietai užimti, dalyvių, bendruomenės nariai klausia, kodėl nebuvo vertinami paskutinių 5 erių metų teatro pasiekimai ir didžiuliai postūmiai veikloje ir kelia abejones dėl Kultūros ministerijos sudarytos komisijos kompetencijos vertinti pasiūlytas programas, o taip pat galimų draugystės, bendramokslių ir bendradarbių ryšių tarp laimėjusios kandidatės ir keturių iš 7 komisijos narių. Nors komisija teigia apžvelgianti tik ateities planus, sunku įsivaizduoti bet kokį konkursą tokiai svarbiai pozicijai užimti, kuriame nebūtų peržvelgiami jau nuveikti darbai. Keistai ir pernelyg apibendrintai skamba išrinktosios direktorės programos pristatymai, primenantys ne meninę viziją, o biurokratiškai teisingą dėstymą, kai kur savo programos tikslais įvardinant paties teatro įstatų citatas.
Kitas dalykas – skambus šūkis atvesti teatrą į geriausius Baltijos šalyse. Kolektyvą tai nustebino, mat LNOBT jau yra to pasiekęs ir pripažintas tarp Baltijos šalių ir buvo nusiteikęs atgal nebegrįžti, nesustoti, o keliauti toliau, Vakarų Europos link. Pirmoji reali tokios krypties vadovo kadencija buvo justi lyg pamatas tolimesnei kelionei, sudarant vakarietiškas darbo sąlygas ir, visų pirma, ne baime, o pasitikėjimu paremtus tarpusavio santykius. Nenuostabu, jog tai atsirado tik pasikeitus vadovams ir susibūrus komandai, kuri virš 10 metų savo žinias ruošė ir gilino progresyviame, nepriklausomame sektoriuje.
Jono Sakalausko įkurta Operomanija iki šiol yra pagrindinis šiuolaikinės operos Lietuvoje lopšys, prodiusuojantis ne tik muzikinius kūrinius, bet ir jų pastatymus, vienas kurių – „Saulė ir jūra“ Lietuvai pelnė Auksinį Venecijos Liūtą. Vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, Gintaro Rinkevičiaus mokinys, ilgus metus operos dirigento profesiją tobulino vadovaudamas ryškiausiems Lietuvos ir užsienio solistams Vilnius City Operos spektakliuose, bendradarbiavo su dauguma šalies orkestrų, o su Gediminu Šeduikiu buvo įvertinti Auksiniu scenos kryžiumi už debiutinį spektaklį jaunimui „Jonas & Greta“. Choreografas Martynas Rimeikis paskutiniuosius penkerius metus ne tik tęsė sėkmingą choreografo darbą, bet ir įrodė savo gabumus baleto trupės vadovo pozicijoje, su surinktų korepetitorių pagalba iškėlęs ne tik profesinį lygį, bet ir sutelkęs kolektyvą į bendrą vienumą. Tad kodėl reiktų grįžti prie buvusios valdžios ir jos abejotinų valdymo modelių, arba nejaugi nėra jokių kitų variantų, klausia LNOBT bendruomenė.
