Po dirigento Vytauto Lukočiaus ženklo, keliasdešimt LMTA bendruomenės narių, susirinkę pastato balkone ar tiesiog išlindę pro langus iš visų jėgų pradėjo rėkti. Šį veiksmą jie kartojo keturis kartus, o po to tyliai išsiskirstė.
Pasak V. Lukočiaus, svarbiausias jų siekis – kad akademinės bendruomenės nariams nereikėtų gyventi pusbadžiu ir būtų galimybė jiems oriai atlyginti už atliekamą darbą. Dabar, jis pasakojo, visiems dėstytojams, norint išgyventi, tenka imtis papildomų darbų ir jie negali visų jėgų sutelkti į tiesioginį darbą.
„Norime, kad mes, akademija, galėtume atsiskaityti už dėstytojo darbą garbiai ir oriai, kad tai nebūtų, kaip aš vadinu kartais, stipendija, kurią gaudami žmonės negali savęs dedikuoti savo tiesioginiam darbui“, – kalbėjo V. Lukočius.
Tiesa, V. Lukočius prisipažino abejojantis, ar ir šis šauksmas, kurį jis vadino akademinės bendruomenės paskutine gervės giesme, bus išgirstas. „Valdžia užsiėmusi savimi ir savo reikalais ir pamiršo, kad turėtų atstovauti žmonėms“, – po akcijos kalbėjo jis.
Noras rengti akciją gimė dėl to, kad į daugkartinius mokslo bendruomenės signalus nebuvo kreiptas deramas dėmesys, o paskiros iniciatyvos liko reklaminiais šūkiais. „Apgailėtina, kad 2019 metais esame priversti tokiomis priemonėmis atkreipti valdžios dėmesį į švietimo, tuo pačiu – mokslo, meno ir kultūros padėtį, lyg bandydami vėl įrodyti, kad švietimas yra pamatinis visuomenės vystymosi faktorius. Aukštojo mokslo finansavimas ir jo didinimo intensyvumas nėra adekvatus norint nors minimaliai išlaikyti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniame kontekste, kuris kinta dar sparčiau. O šios srities žmogiškieji resursai yra kritiniame lygyje, ir jei tai nesikeis, gali būti kad po 10 ar 15 metų mes girdėsime ne akademinės bendruomenės pasiekimus ar protesto šauksmus, o tik spengiančią tylą“, – prieš akciją platintame pranešime sakė vienas jos iniciatorių Šokio ir judesio katedros vedėjas Andrius Katinas.
Kompozitorius, LMTA Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas įsitikinęs: „Ne partijos, Vyriausybė ar Seimas nulemia Lietuvos švietimo ir kultūros dabartį ir ateitį, o žmonės, bendruomenės. Todėl savo nuomonę turime sakyti ne vien per rinkimus. Tylėjimas, nutylėjimas dažnu atveju tampa pritarimu neteisybei ir nekompetencijai, kurių valstybinėje politikoje pastaruoju metu itin daug. Užtat ir renkuosi šauksmą – su viltimi, jog jis pradės procesus siekiant bendro sutarimo ir naujo, šiuolaikiško požiūrio į Lietuvos švietimo sistemą.“
Kaip inspiracija šiai akcijai pasitarnavo Laurie Anderson pasirodymo šių metų vasarį „Carnegie Hall“ fragmentas.
