aA
Vyriausybės premijos laureatė, šiuolaikinio šokio kūrėja Loreta Juodkaitė, nerimaudama dėl mūsų šalyje neišvystytos šiuolaikinio šokio mokymo sistemos, mąsto apie galimybę sukurti ją pati.
Loreta Juodkaitė M.Rashkovskij nuotr.

- Ar galėtumėte pirmiausia apibrėžti šokio ir choreografijos sąvokas? Panašu, kad su šiais menais nesusidūrusiam žmogui jos gali skambėti kaip sinonimai.

- Taip, daugelis painioja šokį ir choreografiją. Choreografija – tai spektaklio kūrimas, jo statymas. Choreografas kuria judesį ir jo moko šokėjus. Pvz., spektakliuose „Sibilė“ ar „Salamandros sap­nas. Paveikslas“ aš esu choreografė ir atlikėja, o Valentinas Masalskis – režisierius, atsakingas už spektaklio eigą ir siužetinę liniją. Iš esmės choreografas net nebūtinai turi būti šokėjas (nors tai – retenybė). Pasaulyje yra mokyklų, kur studijuojama vien choreografija: studentai mokosi kompozicijos, dirba su šokėjais...

Tačiau nešokančiam žmogui yra labai sunku pajusti šokėjo kūną, apskaičiuoti, kiek fizinio krūvio atlikėjas gali pakelti. Choreografo atsakomybė – didžiulė. Tam tikra prasme jis taip pat atsako ir už savo šokėjų sveikatą.

Tuo tarpu šokis yra judesio atlikimas. Choreografas padeda šokėjui atsiverti, o šokėjo užduotis – kad jo kūnas būtų techniškai paruoštas taip, kad būtų galima išpildyti choreografo reikalavimus.

- Dirbate ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos šiuolaikinio šokio padėtį?

- Sakau tiesiai: neturime jokios šiuolaikinio šokio sistemos. Kol kas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) yra tik viena su šiuolaikiniu šokiu susijusi specialybė – šokėjas-aktorius. Mano nuomone, tai – slidus dalykas, nes tokie žmonės nebūna profesionaliai parengti nei kaip aktoriai, nei kaip šokėjai. Tačiau, pvz., Čiurlionio menų mokykloje jau atsidarė modernaus šokio skyrius, kuriame dirbama su šokėjais, turinčiais baleto pagrindus.

Iš pradžių man buvo labai gaila, kad mes tos sistemos neturime, bet dabar imu konkrečiai mąstyti: turiu pati daryti kažką. Tik galvoju, kaip ta sistema turėtų atsirasti.

Lietuvoje yra žmonių, kurie šiuolaikinį šokį plečia, bet reikėtų mokyklos, kur jie dėstytų. Tarkim, galėtų atvykti dėstytojai ir iš kitų šalių, pvz., Olandijos. Manau, kad visa tai – realu. Tokia mokykla užaugintų puikius šokėjus. O vienas dėstytojas juk to nepadarys, pats vienas jis neatvers asmenybės. Kliaujantis vieninteliu mokytoju, atsiranda vienpusiškos įtakos rizika, mokiniai gali tapti savotiškomis stiliaus, technikos kopijomis. Čia kaip ir aktoriai – turi kurso vadovą, bet jis juk visų dalykų nedėsto. Šokyje gali būti vadovas, kuris „užveda ant kelio“, bet paraleliai su studentais turi dirbti ir kiti dėstytojai.

- Kokius žmones turite galvoje?

- „Šokio teatre“ dirbantis Vytis Jankauskas, choreografė Aira Naginevičiūtė, Birutė Letukaitė iš kolektyvo „Aura“ Kaune, Agnija Šeiko iš „Žuvies akies“ Klaipėdoje. Yra mažų trupių, puikių choreografų, bet neturime sistemos.

- Vadinasi, norintys išmokti šiuolaikinio šokio, yra priversti išvažiuoti?

- Kol kas, deja, taip. Ir dažniausiai žmonės nebegrįžta.

- Taip pat peršasi išvada, kad jei neturime geros šiuolaikinio šokio mokyklos, lietuviška publika nelabai šį meną ir supranta.

- Taip, žmonės vaikšto į spektaklius, bet tai yra pati pati suvokimo pradžia. Tačiau manau, kad būtent profesionalams reikia daugiau žinių, o paprastai šokiu galima mėgautis ir jo neišmanant. Šiuolaikinis šokis turėtų būti toks stiprus, kaip ir klasikinis – kad žmogus, jį žiūrėdamas, galėtų atsipalaiduoti ir pailsėti.

- Kas jums yra šokis?

- Tai nėra vien tik klasikinis judesio atlikimas. Šokis turi priversti publiką kažką pajausti. Aš bandau suteikti galimybę žmonėms išgyventi emocijas per pasirodymus. O tai, ką patiriu gyvenime, ir yra mano medžiaga – tik stebėdama pasaulį galiu kurti. Šokis – mano transformuoti išgyvenimai, įvilkti į formą.

Be to, šokį pavadinčiau energija arba kalba, kurią sunku suprasti ir kurios gal net nereiktų suprasti. Šokis nukelia į kitas erdves, ir aš pati kaip esybė turiu išnykti, kad scenoje liktų tik energija.
Grįžusi iš Zalcburgo eksperimentinės šokio akademijos, kurioje mokiausi, galvoje turėjau krūvą skirtingos informacijos: atrodo, ir tą žinai, ir tą, ir tą, o ką dabar daryti? Tačiau mokant daug šokio technikų viduje atsiranda toks ramus žinojimas.

- Turite nemažai pedagoginės patirties, šiuo metu dalyvaujate projekte „Kūrybinis impulsas“, kuriame su šokėjais ruošiate choreografines miniatiūras. Kaip sekasi dirbti su šokėjais, juos mokyti?

- Svarbiausia – pajusti, kaip šokėjų kūnai priima informaciją. Man visada labai įdomu pats žmogus, jo asmenybė. Kas tu esi? Kas tau yra šokis? Kaip tu iš jo ištrauki gyvybę, palaimą..? Juk kuo daugiau dirbi su ta palaima, pasitenkinimu kūne, tuo daugiau gauni energijos atgal. Tarsi generatoriaus mechanizmas. Nuovargis tada jau nebeegzistuoja.

Šokėjas neturėtų sakyti „aš nenoriu“. Pirmiausia turi pabandyti. Greta įvairių šokio technikų, kurių mokiausi LMTA, susipažinau ir su hiphopu, ir flamenko, ir dar kitomis šokio rūšimis... Kuo daugiau technikų moki, tuo daugiau turi galimybių bandyti, kurti. Jei žmogus pasirinko menininko kelią, jis turi būti atviras viskam, turi išlaikyti vidinę energiją, ugdyti sielą, atsiduoti menui.

Aš tiesiog netikiu, kai šokėjas man sako „negaliu“. Mes visi – tos pačios visatos vaikai. Nesuprantu žodžių „negaliu, man baisu“... Turime tiek siaubingų įsitikinimų, kurie mus blokuoja, užkamšo visas duris. Reikia kaip tik išvalyti voratinklius, nušluoti dulkes ir atidaryti visus langus, pravėdinti sąmonę. Mes juk kiekvienas galime labai daug! Svarbiausia – žinoti, ką nori daryti gyvenime. O tada jau kovoti dėl savo kelio ir juo eiti. Nebūna lengva, bet kai nori, sunkumus pavyksta pakelti daug lengviau. Dėl to man kartais būna skaudu ir liūdna, kai žmonės – susigūžę, netikintys, nenorintys tobulėti, be motyvacijos. Jei esi sveikas, gyveni nuostabiai, kaip gali nebūti motyvacijos ryte keltis iš lovos?

- Susidaro įspūdis, kad darbas jums – vienas malonumas!

- Kai ateinu į studiją, būnu tokia laiminga! Tai – mano laikas. Kiekviena diena atneša kažką nauja. Laikas dirbant bėga akimirksniu. Kuo daugiau jaučiu palaimos, tuo greičiau jis lekia. Svarbiausia – tobulinti ir kūną, ir sielą. Niekada nesusimąstau, kad štai nepakanka laiko sau... Juk paprasčiausiai gatve eidamas būni su savimi.

- Kokie jūsų kūriniai jums artimiausi, reprezentatyviausi?

- Manau, paskutiniai spektakliai – „Salamandros sapnas. Paveikslas“, „Sibilė“ ir „Malda smėlyje“.

Aktorius, režisierius Valentinas Masalskis:

Loreta pasižymi fanatizmu, užsispyrimu, beatodairišku atsidavimu darbui: ji reikalauja iš savęs daugiau nei gali, daugiau nei yra tam palankių aplinkybių. Manau, tai – tikros inteligencijos požymis. Pasigavusi idėją, ji tampa ja apsėsta, vaikšto su ja tarsi apvaisinta ir kankinasi tol, kol jos neįgyvendina, neišsprendžia. Taip pat Loreta išsiskiria savo artistiškumu; sugeba užkrėsti žiūrovus, netaupo savęs scenoje, išgyvena visą savo emocinį pasaulį per judesį. Su ja visada įdomu dirbti.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vyks 18-asis Japonijos kino festivalis

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos Fondu žiūrovus kviečia į tradicinį, jau 18-ąjį...

Lietuvos knygų leidėjai nusitaikė į Lenkiją

Lenkijos rinka Lietuvos knygų leidėjams gali būti sėkminga, reikia orientuotis į šią...

Žiūrovus iš proto vedantis radikalo sūnus: priešinausi viskam, ką išpažino mano tėvas (15)

Palyginti neseniai lietuviškus meno renginius ir vakarėlius pradėjo lankyti impozantiškos...

Atidaryta dvidešimtoji Vilniaus knygų mugė (12)

Ketvirtadienį Vilniuje oficialiai atidaryta jubiliejinė, dvidešimtoji Vilniaus knygų mugė , į...

Koncertui „XXI a. Metų laikai“ jėgas apjungė NIKO ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Kovo 16 dieną „ Compensa “ koncertų salėje Vilniuje – įspūdingas koncertas „XXI a....

Top naujienos

Juozaitis įspėja apie artėjančią emigracijos bangą ir siūlo mokyklose pradėti karinį mokymą (107)

Prezidento posto siekiantis filosofas, politikas ir rašytojas Arvydas Juozaitis teigia, kad vidaus...

Kilkaus nužudymo byloje – netikėtas posūkis: Baltrūnui, jo žmonai bei draugui panaikinti įtarimai (122)

Ketvirtadienį Aivaro Kilkaus nužudymo byloje įvyko permainos – Laurynui Baltrūnui, Daivai...

Lukašenka siunčia žinią JAV: štai čia maža nepasirodys, Maskvai ir Minskui teks reaguoti (65)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mano, kad jo šaliai drauge su Rusija būtina...

Dakare rankas susilaužęs Bardauskas deda tašką motociklininko karjeroje (3)

Šiurpūs sužalojimai, gausybė metalinių įtvarų ir kol kas nė vienos nakties, per kurią bent...

Karolinos Toleikytės mamos atvira išpažintis apie dukrą: kai ji praeidavo, vyrai netekdavo žado, o merginos piktai nužvelgdavo (134)

Tik mamos supras, ką reiškia vieną dieną savo mergaitei dar pinti kasas, o kitą – matyti ją...

Mylimajai Kenijoje pasipiršęs Mantas Katleris – apie kelionės „užkulisius“: Aistė tik per plauką nerado žiedo (8)

Atostogas Kenijoje komikas, internetinės laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėjas Mantas...

Mitybos specialistė: jūs storėjate ne nuo kalorijų, o nuo savo emocijų

Nemaža dalis trenerių žmogaus sudėjimą vertina gana paprastai: per didelis kalorijų kiekis...

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje – pokyčiai: į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas (422)

Rezonansinėje kyšininkavimo byloje į laisvę paleisti trys teisėjai ir vienas advokatas,...

Išmaišęs pasaulį grįžo į Palangą: čia mes turime tai, apie ką net nesusimąstome (38)

Susikrauti lagaminą ir išvykti gyventi į kitą šalį net nemokant vietinės kalbos, nežinant, ką...

Šarūnas Marčiulionis – valstiečių sąraše į Europos Parlamentą? papildyta (334)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienio popietę patvirtins visą kandidatų...