„Tai kartų darbo rezultatas. Jaučiame atsakomybę – iš vienos pusės, sergėjame tradiciją, iš kitos – suprantame, kad pirmakursiai – ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio viltis. Nežinome, kaip atrodys menas 2050-aisiais, – galvojame suformuoti pagrindus, savo studentus išleisti su pasitikėjimu. Didžiuojamės dėstytojais, lyderyste, savo studentais, kuriais tikime – nuostabus jaunimas. Konservatorija augo, prisidėjo vaidyba ir režisūra, kinas – turime visų trijų pakopų studijas, tai įpareigoja ateičiai“, – sakė J. Žukienė.
Įvyko daug pasikeitimų
Klaipėdos fakulteto profesorius, aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis pastebėjo, kad nuo tada, kai jis pats studijavo akademijoje, įvyko daug pasikeitimų.
Bėgdami nuo karo Ukrainoje į Klaipėdą atvyko studijuoti studentai iš Ukrainos. Ar buvo sunku juos integruoti, – nuskambėjo klausimas V. Masalskiui.
„Ukrainoje studentai atrenkami iš 40 mln., pas mus – iš 2,5 mln., – motyvacijos visai kitokios. Jaunimas nustebino filosofinėmis, psichologinėmis žiniomis, žvelgdamas į juos supratau, kad imsiu iš savo studentų reikalauti intelektualumo. Kartu pastatėme dvi pjeses, buvom Varšuvoje, Krokuvoje. Tačiau jų kūryboje vyrauja senoji Maskvos mokykla, yra patoso, noriu, kad jie parodytų visai kitą [manierą]. Kiekvieną dieną dirbame, jie nuoširdūs, dori. Yra dėkingi, turi gyvenamąją vietą, gauna sumą pinigų: pagal mus mažą, pagal juos – didelę“, – apie studentų iš Ukrainos aprūpinimą kalbėjo V. Masalskis.
Asmeninis santykis
Paklaustas apie savo asmeninę patirtį LMTA, A. Stonys sakė, kad jo santykis su akademija asmeninis.
„Man konservatorija brangi, – mano tėvai, aktoriai Česlovas Stonys ir Regina Kazlauskaitė ją baigė. Mačiau patį akademijos gimimą, nuo pat idėjos, mačiau Henriko Šablevičiaus (LMTA Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, – aut. past.) svajonę. Kino mokykla, kuri turi didžiulę istoriją, pripažinta Europoje. Atrodytų, kodėl turėtume studijuoti čia, Lietuvoje, juk galima ir Prancūzijoje... Dabar tokių klausimų nekyla. Kūrėjai, baigę LMTA, yra parsivežę pačius didžiausius įvertinimus – prestižinius „Sundance“, „Auksinį liūtą“, Europos kino akademijos apdovanojimą... Nors finansavimas mažesnis, bet kažkas stebuklingo yra įvykę. Pradėjome nuo nulio... netgi nebuvo kamerų, ją pačiupinėjau tik baigęs konservatoriją. Filmus darėme dėliodami nuotraukas... Net ir tai, kad buvome atskirti nuo pasaulinės kino istorijos, o dabar esame integruoti į pasaulinį kino kontekstą, tapome europiniu kinu. Akademijos stiprioji pusė – kartų persiliejimas, jis duoda rezultatus, kuriais galima džiaugtis“, – kalbėjo A. Stonys.
Patogu kurti, mokytis, būti drąsiam
Tarptautiškumas, anot R. Naujanytės-Bjelle, tapo tarsi natūrali būsena. „Jautiesi Europos studentu – ypač iš kūrybinės perspektyvos. Tačiau kyla klausimas, kaip spėti viską „susiurbti“? Per dvylika metų įvyko šuolis – ir emocinis, ir vidinis. Nenoriu niekada baigti studijų – jautiesi pilnatvėje ir siekiamybėje“, – tikino kompozitorė ir muzikos atlikėja. Viena tokių būsenų, anot jos, atsiskleis kovo 29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, koncerte, skirtame LMTA 90-mečio iškilmėms.
Bendradarbiaudama su LMTA doktorantu Matu Samulioniu pristatys kompoziciją – gros elektroninėmis pirštinėmis. Kaip teigė R. Naujanytė-Bjelle, tai tam tikra studentiško kelio žinutė: „Jautiesi vedinas į tikslą, kometą, kurios ir sieki.“
Plati renginių skalė
„Vien šią savaitę – 14 renginių. 90-mečio iškilmėms skirtos programos akcentas – lietuvių kompozitorių kūryba. Tačiau skalė plati – nuo Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno iki Šopeno ir Mocarto kūrinių. Iš didžiųjų renginių – ypač laukiamas vasaros pradžioje įvyksiantis sostinės Lukiškių aikštėje. Iš LMTA balkono sklis muzika, teatras, kinas, šokis... Dalyvaus studentai, alumnai. Klaipėda taip pat prisijungs – lauks džiazuojantis keltas, teatralizuoti koncertai akademijoje“, – pažindino su artėjančių renginių programa E. Kasteckaitė.
Kaip praneša LMTA, gegužės 27 d. akademija plačiai pravers meno duris į Gedimino prospektą ir netikėtu skambesiu užlies Lukiškių aikštę. Atvira visuomenei akademijos šventė planuojama birželio 3 d.
Gimtadienio planuose – ir meniškas kraustymasis iš Sluškų rūmų į naujuosius Akademijos rūmus Olandų gatvėje. Renginiai neapsiribos sostine ir persikels į pajūrį, kur kartu su Klaipėdos fakultetu uostamiesčio publikai bus surengti ypatingi koncertai ir projektai.
Dešimtmetį laukta akimirka – 90-asis LMTA jubiliejus sukurs jungtis ne tik tarp skirtingų Akademijos bendruomenės, kūrėjų ir visuomenės kartų, bet ir svarbiai progai suvienys įvairias meno disciplinas ir šalies miestus.
„Susikalbėjimai Didžiojoje“ – tai pokalbių ciklas, kuriame susitinka pripažinti meno meistrai ir kylantys jaunieji menininkai. Pokalbiai rengiami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje. Ciklas yra ypatingos Akademijai sukakties, 90-ojo jubiliejaus, programos dalis.
„Susikalbėjimų Didžiojoje“ ciklą tęs: operos solistės Irena Milkevičiūtė ir Asmik Grigorian, kompozitoriai Mindaugas Urbaitis ir Raminta Naujanytė-Bjelle, aktorės Nelė Savičenko ir Jovita Jankelaitytė, aktoriai Valentinas Masalskis ir Matas Dirginčius, šiuolaikinio šokio kūrėjos Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė ir Greta Grinevičiūtė. Pašnekovus kalbins žinomi Lietuvos muzikologai, teatrologai ir kinotyrininkai.
Pirmasis „Susikalbėjimų Didžiojoje“ vakaras surengtas jubiliejinių metų išvakarėse. 2022 m. gruodžio 20 d. į pirmąjį susitikimą pakvietė profesorius, LMTA garbės daktaras, meno, muzikos ir kultūros istorikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
II aukšto fojė eksponuojama paroda „90 stabtelėjimų. Sugauk sėkmę!“. Numatyta ir kitų jubiliejinių renginių Vilniuje ir Klaipėdoje.
