aA
Paveldas yra ne tik pastatai ar istorinės vertybės, bet ir tai, kas paveldėta dvasine prasme, LRT RADIJUI sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Kaip teigia ji, tokios vietos kaip Vytauto Didžiojo karo muziejus ar Palangoje esantis Tiškevičių dvaras yra brangios ne šiaip sau, o todėl, kad ten lankėsi tėvai, seneliai, proseneliai, taigi – slypi šaknys.
Valdovų rūmai
Valdovų rūmai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Kas konkrečiai yra Lietuvos kultūros paveldas?

– Pasakyti tik vieną apibūdinimą būtų pernelyg banalu. Paveldas – tai, ką esame paveldėję, ką suvokiame, ką atrandame kaip savo tapatybę. Kalbant apie paveldą, neapsistočiau ties supratimu, kad tai pastatai, istorinės vietovės, archeologiniai ar sakraliniai objektai.

Paveldas yra tai, ką esame paveldėję ir materialine, ir dvasine prasme. Tai, ką įvardijame kaip tapatybę ir savastį. Dažnai kalbu apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, dar būdamas vaikas, varto šeimos albumą. Ten matome tėvelius, senelius, prosenelius, dar ankstesnes kartas. Matome aplinką, kurioje jie gyveno, kūrė, džiaugėsi, liūdėjo. Nuotraukose regime tokias vietas kaip Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigos, Palangoje esančio Tiškevičių dvaro ir parko elementai ir kt.

Suvokiame, kad tai mums brangu. Ar dėl konkrečios vietos? Ne. Dėl to, kad iš ten – mūsų šaknys. Taip pradedame tapatintis, suvokti savo tapatybę. Manau, kad Kultūros paveldo departamento misija taip pat yra įtvirtinti tapatybės suvokimą per kultūros paveldą.

Apie tai, kokios yra paveldo rūšys, galima kalbėti labai daug. Tai yra ne tai, ką saugome valstybiniu mastu, o tai, ką suvokiame. Paveldas tampa mūsų laisve, saviverte, atsakymu, kaip turime save vertinti.

– Su paveldu siejasi žodis „autentika“. Kiek autentikos galime ir turime išlaikyti? Juk laikas viską keičia, žudo.

– Autentiškumo išsaugojimas ir atpažinimas šiandien turbūt yra raktas į paveldo filosofiją. Dažnai kalbame apie tai, kad, aiškiai identifikavus autentiškumą, tai tampa vardikliu, galinčiu padėti išspręsti paveldo lygtį.

Vienas mūsų įstaigos vykdomų projektų – autentiškumo metodikos įgyvendinimas. Su nekilnojamojo turto plėtros vystytojais siekiame susitarti, kas konkrečioje vietovėje autentiška, taigi ir neliečiama.

– Konkretus objektas – Valdovų rūmai, kuriuos daug kas kritikavo. Ar tai autentiška paveldo dalis ir kaip tai vertinate?

– Valdovų rūmai – išskirtinė istorija pastarųjų trijų dešimtmečių paveldosaugoje. Man apmaudu, kad iki šiol nesame aiškiai sutarę, kas tai per reiškinys ir įvykis. Tarp kolegų paveldosaugininkų girdėjau nuo visiškai neigiamų komentarų iki labai optimistinių vertinimų.

Mano pačios nuomone, tai tikrai pozityvus projektas, aiškiai įprasminantis LDK istorinę atmintį. Manau, kad tai vienas tų simbolių, kuris, nepaisant prieštaringų debatų, visgi yra Vilniuje. Ir šiandien jau sunkiai įsivaizduotume sostinę be Valdovų rūmų.

Apie autentiškumą kalbėti labai paradoksalu. Tai statinys, atkartojantis žinomus vaizdus, kiek jų išlikę ikonografijoje. Tačiau dabartinio pastato medžiagos, iš kurių jis pastatytas, ne tokios pačios. Tačiau turbūt ir tikslas visiškai kitoks. Valdovų rūmų tikslas buvo atkurti vaizdinį, kad tai būtų gyvas istorijos pasakojimas.

Šiandien jau nebegirdžiu nė vieno kritinio pasisakymo apie Valdovų rūmus. Priešingai – tiek kolegos, tiek svečiai iš užsienio negaili pagyros žodžių. Rūmuose vyksta kryptinga ir profesionali, visuomenę sutelkianti kultūrinė veikla.

– Negalima nepaminėti kitokių objektų – šiaurės Lietuvoje tiesiog akyse griūna vėjo malūnai. Ar jie nesaugomi ir nereikalingi?

– Vėjo malūnai – viena skaudžiausių sričių. Apskritai, medinis paveldas yra jautriausia paveldo rūšis, to išsaugojimui reikalingos itin didelės pastangos. Apie medinius vėjo malūnus noriu kalbėti medinės architektūros išsaugojimo kontekste. Turime suprasti, kad pats objektas savęs neišsaugos, kažkas turi juo pasirūpinti.

Esame labai nepalankioje socialinėje demografinėje situacijoje – milžiniški emigracijos mastai, tuštėjančios kaimo vietovės, gyvenvietės. Todėl ir medinės architektūros objektų išsaugojimas tampa vis labiau komplikuotas.

Dar viena problema yra tai, kad mediniai malūnai dažniausiai stovi atokiose vietovėse, laukuose, kur sunku privažiuoti. Dalis jų ir šiandien yra saugomi, bet dažnai nėra kam įteikti paveldosauginių reikalavimų. Galbūt trūksta ir minčių, idėjų, ką daryti su malūnais. Tai didžiausia bėda.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Paauglių literatūros konkurso nugalėtoja savo istoriją skyrė nei geriems, nei blogiems herojams

Baigėsi šeštą kartą leidyklos „ Alma littera “ ir nepriklausomų ekspertų organizuojamas...

Kviečiama teikti kandidatus Jurgos Ivanauskaitės premijai

Leidykla „Tyto alba“ kviečia teikti kandidatus Jurgos Ivanauskaitės premijai. Nuo 2008 metų...

Tomo Vengrio vaidybinis filmas „Gimtinė“ žengia į savo 20-ąjį tarptautinį festivalį

Prasidėjęs Europos kultūros TV kanalo ARTE festivalis „ ArteKino “ režisieriaus Tomo...

Modestas Barkauskas: muzika turi įtikinti, jog kitaip ir būti negali

„Svarbiausia – pagauti emociją! Tokią užduotį sau kėlėme su choreografu Robertu Bondara....

Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė: apie priklausomybę nuo režisūros ir iš salės išeinančius žiūrovus (1)

Jau gruodžio 3–10 dienomis portalo DELFI lankytojai turės progą išvysti virtualią Vilniaus...

Top naujienos

Po Nausėdos kritikos ministrų dėlionė tik sunkėja: kai kurios partijos plano B net nenori svarstyti (268)

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Dar praėjusią...

Liepkalnyje jau gaminamas sniegas: jei nebus leidžiama dirbti, gresia bankrotas SAM: veikla galima tik iš dalies (7)

Paspaudus šalčiams žiemos slidinėjimo centras „ Liepkalnis “ jau gamina sniegą, tačiau iki...

Ligoninės vadovas apie koronaviruso poveikį: kai 37 metų žmogus lieka be plaučių, tada supranta, kad virusas yra (322)

„Pandeminė situacija Šiaulių mieste ir rajone – siaubinga“, – sako Respublikinės...

Savaitgaliais ir švenčių dienomis Latvijos parduotuvėse bus draudžiama prekiauti alkoholiu ir cigaretėmis (43)

Pagal vyriausybės priimtas įstatymų pataisas, nepaprastosios padėties metu savaitgaliais...

Net 28 mirties nuo koronaviruso atvejai: 7 žmonės mirė Šiaulių apskrityje, vienas iš jų – netikėtai jauno amžiaus (202)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Rusijos kariams trauktis pasiūliusi Moldovos prezidentė sulaukė Maskvos atsako (242)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atmetė Moldovos išrinktosios...

Avulis: gyventojų noras įsigyti būstą šiuo metu yra didesnis nei rizikos ir baimės (1)

Išgyvenę pirmąją koronaviruso bangą ir karantiną, rudenį lietuviai „pasileido plaukus“:...

SAM pataria: kokie dokumentai įrodo, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo koronaviruso (8)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad informacijos apie tai, jog darbuotojas yra...

Nausėda paragino Skvernelį imtis veiksmų, kad užsikrėtimų skaičius pradėtų mažėti (267)

Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su laikinai Ministro Pirmininko pareigas...

Palangos oro uosto pakilimo tako atnaujinimui lėšų nenumatyta: išbraukti teko ir kitus oro uostų projektus (2)

Susisiekimo ministerijos atstovas Saulius Kerza sako, kad iš DNR plano teko pašalinti didelę...

|Maža didelių žinių kaina