aA
Paveldas yra ne tik pastatai ar istorinės vertybės, bet ir tai, kas paveldėta dvasine prasme, LRT RADIJUI sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Kaip teigia ji, tokios vietos kaip Vytauto Didžiojo karo muziejus ar Palangoje esantis Tiškevičių dvaras yra brangios ne šiaip sau, o todėl, kad ten lankėsi tėvai, seneliai, proseneliai, taigi – slypi šaknys.
Valdovų rūmai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Kas konkrečiai yra Lietuvos kultūros paveldas?

– Pasakyti tik vieną apibūdinimą būtų pernelyg banalu. Paveldas – tai, ką esame paveldėję, ką suvokiame, ką atrandame kaip savo tapatybę. Kalbant apie paveldą, neapsistočiau ties supratimu, kad tai pastatai, istorinės vietovės, archeologiniai ar sakraliniai objektai.

Paveldas yra tai, ką esame paveldėję ir materialine, ir dvasine prasme. Tai, ką įvardijame kaip tapatybę ir savastį. Dažnai kalbu apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, dar būdamas vaikas, varto šeimos albumą. Ten matome tėvelius, senelius, prosenelius, dar ankstesnes kartas. Matome aplinką, kurioje jie gyveno, kūrė, džiaugėsi, liūdėjo. Nuotraukose regime tokias vietas kaip Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieigos, Palangoje esančio Tiškevičių dvaro ir parko elementai ir kt.

Suvokiame, kad tai mums brangu. Ar dėl konkrečios vietos? Ne. Dėl to, kad iš ten – mūsų šaknys. Taip pradedame tapatintis, suvokti savo tapatybę. Manau, kad Kultūros paveldo departamento misija taip pat yra įtvirtinti tapatybės suvokimą per kultūros paveldą.

Apie tai, kokios yra paveldo rūšys, galima kalbėti labai daug. Tai yra ne tai, ką saugome valstybiniu mastu, o tai, ką suvokiame. Paveldas tampa mūsų laisve, saviverte, atsakymu, kaip turime save vertinti.

– Su paveldu siejasi žodis „autentika“. Kiek autentikos galime ir turime išlaikyti? Juk laikas viską keičia, žudo.

– Autentiškumo išsaugojimas ir atpažinimas šiandien turbūt yra raktas į paveldo filosofiją. Dažnai kalbame apie tai, kad, aiškiai identifikavus autentiškumą, tai tampa vardikliu, galinčiu padėti išspręsti paveldo lygtį.

Vienas mūsų įstaigos vykdomų projektų – autentiškumo metodikos įgyvendinimas. Su nekilnojamojo turto plėtros vystytojais siekiame susitarti, kas konkrečioje vietovėje autentiška, taigi ir neliečiama.

– Konkretus objektas – Valdovų rūmai, kuriuos daug kas kritikavo. Ar tai autentiška paveldo dalis ir kaip tai vertinate?

– Valdovų rūmai – išskirtinė istorija pastarųjų trijų dešimtmečių paveldosaugoje. Man apmaudu, kad iki šiol nesame aiškiai sutarę, kas tai per reiškinys ir įvykis. Tarp kolegų paveldosaugininkų girdėjau nuo visiškai neigiamų komentarų iki labai optimistinių vertinimų.

Mano pačios nuomone, tai tikrai pozityvus projektas, aiškiai įprasminantis LDK istorinę atmintį. Manau, kad tai vienas tų simbolių, kuris, nepaisant prieštaringų debatų, visgi yra Vilniuje. Ir šiandien jau sunkiai įsivaizduotume sostinę be Valdovų rūmų.

Apie autentiškumą kalbėti labai paradoksalu. Tai statinys, atkartojantis žinomus vaizdus, kiek jų išlikę ikonografijoje. Tačiau dabartinio pastato medžiagos, iš kurių jis pastatytas, ne tokios pačios. Tačiau turbūt ir tikslas visiškai kitoks. Valdovų rūmų tikslas buvo atkurti vaizdinį, kad tai būtų gyvas istorijos pasakojimas.

Šiandien jau nebegirdžiu nė vieno kritinio pasisakymo apie Valdovų rūmus. Priešingai – tiek kolegos, tiek svečiai iš užsienio negaili pagyros žodžių. Rūmuose vyksta kryptinga ir profesionali, visuomenę sutelkianti kultūrinė veikla.

– Negalima nepaminėti kitokių objektų – šiaurės Lietuvoje tiesiog akyse griūna vėjo malūnai. Ar jie nesaugomi ir nereikalingi?

– Vėjo malūnai – viena skaudžiausių sričių. Apskritai, medinis paveldas yra jautriausia paveldo rūšis, to išsaugojimui reikalingos itin didelės pastangos. Apie medinius vėjo malūnus noriu kalbėti medinės architektūros išsaugojimo kontekste. Turime suprasti, kad pats objektas savęs neišsaugos, kažkas turi juo pasirūpinti.

Esame labai nepalankioje socialinėje demografinėje situacijoje – milžiniški emigracijos mastai, tuštėjančios kaimo vietovės, gyvenvietės. Todėl ir medinės architektūros objektų išsaugojimas tampa vis labiau komplikuotas.

Dar viena problema yra tai, kad mediniai malūnai dažniausiai stovi atokiose vietovėse, laukuose, kur sunku privažiuoti. Dalis jų ir šiandien yra saugomi, bet dažnai nėra kam įteikti paveldosauginių reikalavimų. Galbūt trūksta ir minčių, idėjų, ką daryti su malūnais. Tai didžiausia bėda.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ar galima neštis namus su savimi – klausia teatro kūrėjai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje gegužės 24 d. įvyko antroji šių metų...

Vasarą MO kviečia leisti laiką savo atvirose erdvėse

MO muziejus vilniečiams ir miesto svečiams pristato vasaros programą – kvies įsitraukti į...

Vilniaus rajono bendruomenės kurs Lietuvos viziją kartu su teatro menininkais

Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrus metus vykdo edukacinį projektą „Lietuvos...

Banksy veikiausiai paliko savo kūrinį Venecijoje

Paslaptingasis britų menininkas Banksy veikiausiai paliko savo atspaudą ant vienos trupančios...

Paroda „XVII a.“ aprėps daugiau nei 60 Lietuvos menininkų kūrinius

„XVII a.“. Taip paprastai pavadinta vakar sostinės Naujamiestyje, menininkų dienos centre...

Top naujienos

Mažamečiai žaislus iškeičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia, o įstatymai saugo (42)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (89)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (37)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (3)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...

Interneto sensacija tapusi JAV gimnastė: man sakė, kad atrodau kaip kiaulė (6)

Amerikiečių gimnastė – 23 metų Katelyn Ohashi šių metų sausį žaibiškai išgarsėjo po...

Ant raudonojo kilimo Kanuose pasirodžiusios Sylvesterio Stallone žmona ir dukra tapo vakaro žvaigždėmis (9)

Garsiojo Sylvesterio Stallone 20-metė dukra Sistine grožiu neatsilieka nuo savo motinos Jennifer....

Grožio mitai, kurie paplonins piniginę, bet nesuteiks sveikatos ar jaunystės

Kai kurių šaltinių duomenimis, eilinė moteris per visą savo gyvenimą grožio produktams...

Lietuvos gamtos perlai. Senųjų girių karalienė – Biržų giria

Biržų giria gamtininkams – tai tarsi Meka musulmonams – nors kartą gyvenime privalai ten...

Du vaikus auginanti aktorė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė pataria nekartoti šios klaidos: prabėgusių akimirkų nebegrąžinsi

Dviejų vaikų mama ir aktorė Lina Bražinskaitė-Tupikovskienė sako, kad jos vaikai – labai...

Į Lietuvą grįžusi emigrantė lygina, ką atrado ir ką prarado: didžiausias skirtumas – atlyginimas (127)

Prieš daugiau nei vienuolika metų Gintarė Špogienė su šeima nusprendė laimės ieškoti svetur....