Paroda „Retrotopija“ vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. šeštojo iki devintojo dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui.

Tai paroda apie ateities vizijas, kurios nors ir ne visada realizuotos, tačiau visada reiškiasi per konkrečias erdvines ir vizualines formas, ir tik taip jos gali paveikti visuomenę. Miesto planavimas, architektūra ir dizainas vaidina lemiamą vaidmenį praktikose, kurių tikslas – kurti geresnius pasaulius. Entuziastingas tikėjimas technologijų galia ir aistra planavimui buvo „sistemos dizaino“ ir privačių bei viešųjų erdvių projektavimo varomosios jėgos, siekiančios iki pat kosmoso. Pirmą kartą per dešimtmečius ši paroda sujungia daugybės įtakingų dizainerių iš postsocialistinių šalių, tokių kaip Estija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Ukraina, kūrybą.

Iš Lietuvos į parodą Berlyne atrinkta virš 50 taikomosios dailės ir dizaino objektų. Tarp kitų eksponatų joje eksponuojama restauruota Algimanto Stoškaus erdvinė vitražo instaliacija „Kosmoso fantazija“ (1965), legendiniai dulkių siurbliai „Saturnas“, tekstilinė „Kaspino“ aorta, kurią audžiant buvo panaudotos rekonstruotos vokiškos kaspinų audimo staklės. Tarp parodoje pristatomų lietuvių autorių – vitražo meistras Algimantas Stoškus, skulptorius-vizionierius Teodoras Kazimieras Valaitis, architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, Lietuvos dizaino „tėvu“ vadinamas Feliksas Daukantas, dizainerių pora Gintautėlė ir Tadas Baginskai, tekstinių inovacijų kūrėja Venifrida Stasė Račkaitytė, grafikai Antanas Kazakauskas ir Arvydas Každailis, taip pat kiti autoriai. Parodai eksponatus taip pat skolino Lietuvos nacionalinis muziejus, Technikos ir energetikos muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir privatūs asmenys.

Parodos kuratorė – dr. Claudia Banz iš Taikomosios dailės muziejaus, pagrindinio šios parodos iniciatoriaus. Lietuvos ekspoziciją parengė dr. Karolina Jakaitė.

Parodos atidaryme dalyvavo LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė, Nacionalinio М. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė, Parodų ir ekspozicijų skyriaus vedėja Vaiva Mikelionytė, parodos kuratorė Karolina Jakaitė.

Parodą lydi išsamus katalogas anglų kalba, kuriame ir du Lietuvos dizaino istorijos tyrimus pristatantys straipsniai – K. Jakaitės apie utopiškiausius parodų dizaino projektus bei paradoksus ir LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus kuratorės Živilės Intaitės apie lietuvių moteris dizaineres, kūrusias baldų projektus XX a. 6–8 deš.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt