aA
Atrasti nepažintas vietas – visada džiaugsmas. Ir nesvarbu, kas į jas nuves – kelionių gidas ar istorinis romanas. Jei dar nebuvote Kėdainiuose,imkite į rankas naująjį Sonatos Dirsytės romaną „Fata morgana“ ir leiskitės tyrinėti miestą, turtingą ne tik savo istorija, bet ir paslaptimis. Romano pasakojimai atskleis neįtikėtinų legendų, kurios dar gyvos vietos gyventojų prisiminimuose, tikinama pranešime spaudai.
Kėdainiai
Kėdainiai
© Vaidas Juška

Jau ne vienas, perskaitęs Kėdainiuose gimusios ir užaugusios S. Dirsytės knygą „Fata morgana“, surengė savo žygį į išskirtinį Vidurio Lietuvos miestą, garsėjantį savo istorija, architektūra ir jame gyvenusiomis asmenybėmis.

„Vis gaunu žinučių, kad mano romano skaitytojai leidžiasi į kelionę po „Fata morgana“ vietas, – sako romano autorė S. Dirsytė. – Vieni pasakoja keliavę po Kėdainius automobiliu, o kiti ryžosi net pėsčiųjų žygiui.

Toks ir buvo romano autorės sumanymas – atsivertęs knygą, skaitytojas pirmiausia pamato stilizuotą žemėlapį su jame pažymėtomis vietomis, kuriose vyksta romano veiksmas. Romanas kviečia į tarpukario ir karo metų laikotarpio Kėdainius, Sirutiškį, Krakes, Dotnuvą, Kalnaberžę, Šventybrastį, Jonavos rajone esančius Žeimius.

„Labai norėjau sudominti žmones, paskatinti juos keliauti po istorines vietas, – savo sumanymą atskleidžia S. Dirsytė. – Taip ir vyksta, todėl man, autorei, nepaprastai malonu, kad romane minimos istorijos jaudina, žadina skaitytojų smalsumą ir skatina ruoštis į kelionę. Net ir kėdainiečiai sako, kad perskaitę romaną miesto gatvėmis vaikšto visai kitaip, pastebi objektus, kurių anksčiau nepastebėjo, mato gatvėse veikiančius knygos herojus.“

Sonata Dirsytė
Sonata Dirsytė
© Archyvo nuotr.


Leidyklos „Alma littera“ išleistas istorinis romanas „Fata morgana“ nukelia atgal į praeitį, į tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo meto Kėdainių apylinkes. Čia, Sirutiškyje, šalia Nevėžio, gyvena jauna mergina Elena. Anksti patyrusi tėvų netektį, ji kabinasi į nelengvą to meto gyvenimą, kartais primenantį makabrišką siaubo filmo scenarijų. Romane pasakojama ne tik apie sudėtingą Elenos likimą, bet ir apie Kėdainių apylinkių dvarininkus, čia gyvenusius ir kraupiai nužudytus žydus.

Skaitytojai, išsiruošę į kelionę knygos maršrutu, pamatys romane minimas vietas: grafų Komorovskių šeimai priklausiusį Sirutiškio dvarą, Kalnaberžės dvarą, kuriame nuo vaikystės pamilęs šį kraštą kartu su šeima gyveno Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, parką prie geležinkelio bėgių, kur dar galima matyti sugriauto Kėdainių dvaro, priklausiusio grafui Eduardui Totlebenui, likučius, vieną iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų.

Lietuviško romano pėdsakais – po paslaptinguosius Kėdainius
© Leidykla "Alma littera"


Daukšių kaime šiandien dar galima aptikti ir vietą, kur 1941 metų rugpjūčio 28 dieną buvo nužudytos Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenės. Iš viso – 2 076 žmonės.

Tą dieną sunaikinta beveik 300 metų Kėdainių mieste gyvavusi žydų bendruomenė, nuo XVIII amžiaus pradžios garsėjusi iškiliais rabinais.

Jų globojamas Talmudą Kėdainiuose studijavo būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu. Kėdainių senamiestyje, ant Smilgos gatvėje stovinčios sinagogos sienos, galima aptikti ir lentelę, kurioje minima, kad Kėdainiuose gyveno šis, visame pasaulyje garsus išminčius, anot pasakojimų, vaikystėje bandęs sukurti golemą – iš molio ir purvo nulipdytą ir prikeltą gyvenimui būtybę. Ši legenda taip pat aprašoma romane „Fata morgana“.

Kėdainiai
Kėdainiai
© Vaidas Juška


Viena paslaptingiausių knygos vietų – Šventybrastis. Tai – bažnytkaimis Kėdainių rajono šiaurėje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai–Krekenava. Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio, auga romane minimi Šventybrasčio ąžuolai, kurie šiandien yra botaninis gamtos paveldo objektas.

Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, buvusi senovės lietuvių apeigų vieta, apsupta ąžuolų. Šioje geltonos spalvos medinėje bažnyčioje tarnavo romano „Fata morgana“ herojė Barbora, kuri, pasak gyventojų, net ir po mirties nedavusi kunigams ramybės.

Bažnyčios viduje galima pamatyti šventosios Barboros paveikslą, kurio siužetą ir reikšmę romane bando nupasakoti kaimo merginą Barborą merginantis kunigas Paulius.

„Šventybrastyje prieš šimtmetį nutikusi makabriška istorija tikrai verta kino filmo, – įsitikinusi S. Dirsytė. Ji sako, kad Barboros legenda yra viena įdomiausių lietuviškų siaubo istorijų, jai primenančių Nikolajaus Gogolio „Baubą“. – Šią istoriją mano prosenelei papasakojo jos dėdė, kurio kadaise buvo paprašyta atkasti Barboros kapą. Nuo vaikystės girdėdavau, kaip prosenelė ir močiutė pasakoja šią istoriją, tačiau dabar ją prisimena nebent vietiniai senosios kartos atstovai. Legenda keliauja į užmarštį, todėl labai norėjosi ją priminti.“

Romano pavadinimas taip pat siejamas su Kėdainiais. Fata morgana – tokia optinė iliuzija, kai vandenyje esantys objektai atrodo tarsi sklęstų ore. Tokius Nevėžio upės kuriamus žaidimus pastebi ir romano herojai.

Profesorius Steponas Kolupaila, 1936 metais aprašydamas fata morgana reiškinį savo hidrografinėje studijoje apie Nevėžį, mini, kad niekur kitur Lietuvoje jis nėra stebimas, tik Kėdainiuose. Gali būti, kad keliaujantiems po Kėdainių apylinkes su romanu „Fata morgana“ rankose pasiseks jį pamatyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
5.0000

Julijos Skudutytės akvarelėse – nesumeluota buitinė netvarka: ji iškalbingesnė nei statiški portretai

Tapytojos Julijos Skudutytės pamatytos pačių įvairiausių daiktų kaugės sukrenta į kūrybišką...

Architektūros fondas prisijungė prie naujos europinės architektūros platformos LINA

Birželio 20–21 dienomis Liublianoje įvyko pirmoji naujos europinės architektūros platformos LINA...

Paulius Ignatavičius apie spektaklį „Šiukšlės, miestas ir mirtis“: norėčiau, kad žiūrovas po spektaklio taptų jautresnis

Liepos 2, 3 dienomis Artūro Areimos teatre Vilniuje įvyks naujausio režisieriaus Pauliaus...

Vilniaus festivalio viešnia María Dueñas: jei norisi, kovok dėl to ir atiduok viską

„Tai, kad šimtas skirtingų tautybių ir kalbų atlikėjų, jaunųjų muzikantų, gali susirinkti...

Instaliaciją „Lelijoje“ iš 700 kilogramų druskos pristatanti menininkė: neįtikėtina, kokia druska yra galinga

Paryžiuje gyvenančios ir dirbančios menininkės Bianca Bondi kurtą instaliaciją „Lilith“ iki...

Top naujienos

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kaip Rusija gali atsakyti į Kaliningrado ribojimus: už uždarų durų nagrinėjami trys scenarijai

Rusijos pareigūnams įspėjant Lietuvą dėl rimtų pasekmių, pagal europines sankcijas uždraudus...

Siūlymai dėl MMA didinimo piktina darbuotojus: tarsi saldainis ant meškerės (1)

Naujus minimalios algos skaičiavimus pateikęs, bet palaukti rudens raginantis Lietuvos bankas...

Putino pareiškimus išnagrinėjęs vokiečių filosofas pasisakė itin vaizdingai (10)

Žymiausias vokiečių dabarties filosofas Peteris Sloterdijkas šią savaitę pažėrė aštrių...

Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos apšaudyta ir Lvivo sritis (3)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Tarp partijų reitingo pirmūnų atsirado naujas pavadinimas (5)

Lietuvos partijų reitingas labai nesikeičia, tiesa ir čia yra staigmenų. Jeigu rinkimai įvyktų...

Paaiškėjo, už ką diskvalifikuota Lietuvos plaukimo estafetės ketveriukė specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Prie pabaigos artėjančiame pasaulio plaukimo čempionate, kuris vyksta Budapešto „Duna“...

Didelė avarija Varėnos r.: automobilis susidūrė su vilkiku, sužaloti du vaikai ir du suaugę

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Varėnos rajone, A4 kelyje, prie Naujųjų Valkininkų kaimo...

Nausėda davė patarimą Vyriausybei dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų...

Delfi PliusDelfi Mokslas

Mokslininkai atkūrė prieš 4000 metų Čekijos teritorijoje gyvenusios labai turtingos moters veidą: kaukolė ir brangenybės išsilaikė puikiai

Iš kaukolės ir DNR liekanų atkurtas beveik prieš 4 tūkst. metų Vidurio Europoje gyvenusios...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (3)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...