aA
Atrasti nepažintas vietas – visada džiaugsmas. Ir nesvarbu, kas į jas nuves – kelionių gidas ar istorinis romanas. Jei dar nebuvote Kėdainiuose,imkite į rankas naująjį Sonatos Dirsytės romaną „Fata morgana“ ir leiskitės tyrinėti miestą, turtingą ne tik savo istorija, bet ir paslaptimis. Romano pasakojimai atskleis neįtikėtinų legendų, kurios dar gyvos vietos gyventojų prisiminimuose, tikinama pranešime spaudai.
Kėdainiai
Kėdainiai
© Vaidas Juška

Jau ne vienas, perskaitęs Kėdainiuose gimusios ir užaugusios S. Dirsytės knygą „Fata morgana“, surengė savo žygį į išskirtinį Vidurio Lietuvos miestą, garsėjantį savo istorija, architektūra ir jame gyvenusiomis asmenybėmis.

„Vis gaunu žinučių, kad mano romano skaitytojai leidžiasi į kelionę po „Fata morgana“ vietas, – sako romano autorė S. Dirsytė. – Vieni pasakoja keliavę po Kėdainius automobiliu, o kiti ryžosi net pėsčiųjų žygiui.

Toks ir buvo romano autorės sumanymas – atsivertęs knygą, skaitytojas pirmiausia pamato stilizuotą žemėlapį su jame pažymėtomis vietomis, kuriose vyksta romano veiksmas. Romanas kviečia į tarpukario ir karo metų laikotarpio Kėdainius, Sirutiškį, Krakes, Dotnuvą, Kalnaberžę, Šventybrastį, Jonavos rajone esančius Žeimius.

„Labai norėjau sudominti žmones, paskatinti juos keliauti po istorines vietas, – savo sumanymą atskleidžia S. Dirsytė. – Taip ir vyksta, todėl man, autorei, nepaprastai malonu, kad romane minimos istorijos jaudina, žadina skaitytojų smalsumą ir skatina ruoštis į kelionę. Net ir kėdainiečiai sako, kad perskaitę romaną miesto gatvėmis vaikšto visai kitaip, pastebi objektus, kurių anksčiau nepastebėjo, mato gatvėse veikiančius knygos herojus.“

Sonata Dirsytė
Sonata Dirsytė
© Archyvo nuotr.


Leidyklos „Alma littera“ išleistas istorinis romanas „Fata morgana“ nukelia atgal į praeitį, į tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo meto Kėdainių apylinkes. Čia, Sirutiškyje, šalia Nevėžio, gyvena jauna mergina Elena. Anksti patyrusi tėvų netektį, ji kabinasi į nelengvą to meto gyvenimą, kartais primenantį makabrišką siaubo filmo scenarijų. Romane pasakojama ne tik apie sudėtingą Elenos likimą, bet ir apie Kėdainių apylinkių dvarininkus, čia gyvenusius ir kraupiai nužudytus žydus.

Skaitytojai, išsiruošę į kelionę knygos maršrutu, pamatys romane minimas vietas: grafų Komorovskių šeimai priklausiusį Sirutiškio dvarą, Kalnaberžės dvarą, kuriame nuo vaikystės pamilęs šį kraštą kartu su šeima gyveno Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, parką prie geležinkelio bėgių, kur dar galima matyti sugriauto Kėdainių dvaro, priklausiusio grafui Eduardui Totlebenui, likučius, vieną iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų.

Lietuviško romano pėdsakais – po paslaptinguosius Kėdainius
© Leidykla "Alma littera"


Daukšių kaime šiandien dar galima aptikti ir vietą, kur 1941 metų rugpjūčio 28 dieną buvo nužudytos Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenės. Iš viso – 2 076 žmonės.

Tą dieną sunaikinta beveik 300 metų Kėdainių mieste gyvavusi žydų bendruomenė, nuo XVIII amžiaus pradžios garsėjusi iškiliais rabinais.

Jų globojamas Talmudą Kėdainiuose studijavo būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu. Kėdainių senamiestyje, ant Smilgos gatvėje stovinčios sinagogos sienos, galima aptikti ir lentelę, kurioje minima, kad Kėdainiuose gyveno šis, visame pasaulyje garsus išminčius, anot pasakojimų, vaikystėje bandęs sukurti golemą – iš molio ir purvo nulipdytą ir prikeltą gyvenimui būtybę. Ši legenda taip pat aprašoma romane „Fata morgana“.

Kėdainiai
Kėdainiai
© Vaidas Juška


Viena paslaptingiausių knygos vietų – Šventybrastis. Tai – bažnytkaimis Kėdainių rajono šiaurėje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai–Krekenava. Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio, auga romane minimi Šventybrasčio ąžuolai, kurie šiandien yra botaninis gamtos paveldo objektas.

Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, buvusi senovės lietuvių apeigų vieta, apsupta ąžuolų. Šioje geltonos spalvos medinėje bažnyčioje tarnavo romano „Fata morgana“ herojė Barbora, kuri, pasak gyventojų, net ir po mirties nedavusi kunigams ramybės.

Bažnyčios viduje galima pamatyti šventosios Barboros paveikslą, kurio siužetą ir reikšmę romane bando nupasakoti kaimo merginą Barborą merginantis kunigas Paulius.

„Šventybrastyje prieš šimtmetį nutikusi makabriška istorija tikrai verta kino filmo, – įsitikinusi S. Dirsytė. Ji sako, kad Barboros legenda yra viena įdomiausių lietuviškų siaubo istorijų, jai primenančių Nikolajaus Gogolio „Baubą“. – Šią istoriją mano prosenelei papasakojo jos dėdė, kurio kadaise buvo paprašyta atkasti Barboros kapą. Nuo vaikystės girdėdavau, kaip prosenelė ir močiutė pasakoja šią istoriją, tačiau dabar ją prisimena nebent vietiniai senosios kartos atstovai. Legenda keliauja į užmarštį, todėl labai norėjosi ją priminti.“

Romano pavadinimas taip pat siejamas su Kėdainiais. Fata morgana – tokia optinė iliuzija, kai vandenyje esantys objektai atrodo tarsi sklęstų ore. Tokius Nevėžio upės kuriamus žaidimus pastebi ir romano herojai.

Profesorius Steponas Kolupaila, 1936 metais aprašydamas fata morgana reiškinį savo hidrografinėje studijoje apie Nevėžį, mini, kad niekur kitur Lietuvoje jis nėra stebimas, tik Kėdainiuose. Gali būti, kad keliaujantiems po Kėdainių apylinkes su romanu „Fata morgana“ rankose pasiseks jį pamatyti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Milano „La Scala“ vėl atvėrė duris muzikos mylėtojams

Atsidariusioje Milano legendinių operos rūmų „La Scala“ salėje pirmadienį vėl griaudėjo...

MO muziejus buria Lietuvos mokytojus į bendruomenę

Mokytojų bendruomenę puoselėdamas nuo pat muziejaus atidarymo MO pristato naujieną –...

Pasirodė „Bardų dainų rinkinio“ antra dalis: liudija svarbius ir įdomius pokyčius

Džiugi žinia dainuojamosios poezijos mėgėjams – dienos šviesą išvydo kompaktinės...

Netradicinis šokio projektas „Alkis“ alkį ir geismą ne reprezentuoja, bet sužadina (1)

Šokio teatro „Airos“ projekto kūnams „Alkis“ patirtyje susijungia daug asmeniškumų: tai...

„JCDecaux premija“ keičia lokaciją ir skelbia atvirą šaukimą

Skelbiamas atviras šaukimas menininkams teikti idėjas naujiems kūriniams parodai „ JCDecaux...

Top naujienos

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (36)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Pensija nuo 72-ejų? Metas susitaikyti, kad dirbti turėsime ilgiau (385)

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar...

Edgaras Savickas | D+

Sovietinis palikimas keliuose: kodėl vis dar atrodo, kad Europa prasideda Lenkijoje (17)

Pagal Sovietų Sąjungos GOST (rus. Государственный стандарт) sukurtas...

Sugalvojo originalų būdą įamžinti gražiausias Lietuvos vietoves: šis namų akcentas abejingų nepalieka (5)

Norite, jog į namus atėję draugai kalbėtųsi apie keliones, Lietuvos grožį ir pamirštų...

Izraelio aviacijos smūgis Gazoje sugriovė 12 aukštų pastatą (1)

Izraelio aviacijos smūgis antradienį sugriovė 12 aukštų pastatą Gazoje, kuriame buvo...

Atkreipkite dėmesį, kokia poza miegate: ateityje tai turės rimtų pasekmių (1)

Atsižvelgdami į tai, kad trečdalį savo gyvenimo praleidžiate lovoje, tikriausiai norite...

Sinoptikai pateikė ilgalaikę prognozę: yra viena gera ir viena bloga žinia (31)

Prognozuojama, kad gegužė bus šiek tiek šiltesnė, bet ir šiek tiek drėgnesnė už normą.

Verslą pradėjusi Simona Nainė atvirai apie savo sėkmės paslaptį: kasdien vadovaujuosi viena auksine taisykle (13)

Išskirtinio stiliaus „Nunu“ prekių ženklas savo pirkėją augina be didelių išlaidų...

Mirus garsiajai „barbekiu mamai“ Halinai Bovševič, prabilo jos dukra: paviešino už širdies griebiantį laišką

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė , barbekiu mama vadinta...