– Pastaraisiais metais jūsų vizitai į Lietuvą – vis dažnesni. Atskleiskite paslaptį – kas jiems turi įtakos?

– Dėl Dievo meilės, jokios paslapties. Tiesiog mes, lenkai ir lietuviai, priklausomi vieni nuo kitų ne tik todėl, kad per amžius esame kaimynai: mus sieja ir bendra šimtmečių istorija.

Gyvendami kartu, buvome pasiekę didžių pergalių. Ir tai, deja, pamirštame. Vėliau tas pergales išbarstėme, praradome. Tačiau apie tai kalbame be perstojo. O juk kartu, su Lietuva priešakyje, kažkada buvome sukūrę tokį valstybės modelį, kuris panašus į suvienytąją Europą.

Toje valstybėje taikiai sugyveno skirtingų religijų, kalbų ir kultūrų žmonės. Ta mūsų bendra valstybė buvo kur kas pažangesnė nei tuometės Europos lyderės Vokietija ar Prancūzija.

Deja, savo bendros valstybės neišsaugojome. Gal ji buvo pernelyg didelė. Gal buvo per mažai lietuvių. Manau, reikėjo lietuvius apgyvendinti tuomet valdytose stepėse, kas būtų leidę užgimti kur kas pažangesnei civilizacijai.

– Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik istorija, geografija, bet ir didelė karaliaus Jogailos ir karalienės Jadvygos šeimos istorija bei jų paliktos idėjos.

– Be abejo, tai – kur kas brangiau ir reikšmingiau nei smulkūs šių dienų nesutarimai dėl kelių raidžių rašybos. Jie neverti tų istorijos aukštumų, kurių buvome pasiekę kartu.

Krzysztofas Zanussis

– Kaip jums atrodo, kokiais būdais galima būtų pagerinti pašlijusius Lenkijos ir Lietuvos santykius?

– Apmaudu, kad galimai tarp mūsų valstybių taikai ir meilei neretai trukdo politika. Žinote, šių dienų Lenkijos politika daugeliu požiūrių nepatenkinti ir patys lenkai. Tačiau bandome rasti savo vietą Europoje. Ir mūsų vieta turėtų skirtis nuo kitų Europos šalių, nes turime unikalią patirtį.

– O kaip, jūsų manymu, klostytųsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai, jei Europos Sąjunga (ES) subyrėtų?

– Dabar yra galimybių prarasti viską. Tačiau tikiu, kad taip neatsitiks, nes, jeigu ES išsivaikščiotų, tai ji iš viso išnyktų. Tokias prielaidas galiu patvirtinti, remdamasis savo kelionių įspūdžiais ir žiniomis Kinijoje, Indijoje, Pietų Korėjoje. Šios šalys auga ir vystosi labai sparčiai.

Todėl nacionalinės valstybės šių dienų pasaulyje išlikti neturi jokių galimybių. Jos turėtų jungtis į sąjungas. Kitos išeities tiesiog nėra.

– Kuo jūs asmeniškai galėtumėte prisidėti, kad bent Lietuva ir Lenkija neišsiskirtų kaip vyras ir žmona?

– Deja, skyrybos jau įvyko. Dabar reikėtų išmokti gyventi, bendraujant pagarbiai ir prisiminti visa tai, kas buvo gera. Tai ir skatina mane lankytis Lietuvoje.

– Žinome, kad planuojate kurti vaidybinį filmą apie Jogailą ir Jadvygą.

– Taip, tačiau prieš tai kartu su lietuviais dar kursime filmą „Eteris“, paremtą dramos „Faustas“ istorija. Šiame projekte taip pat dalyvaus ir Ukraina bei Vengrija.

Mano scenarijus apie Jogailą ir Jadvygą jau seniai parašytas. Reikia tik rasti pinigų jam įgyvendinti.

Scenarijus paremtas romantine istorija, be jokios politikos. Nežinau, koks šiuo metu lietuvių požiūris į Jogailą, bet, mano galva, laikotarpis, kai jis valdė ir Lenkiją, buvo iš laimingųjų.

– Ar esate numatęs, kam galima būtų patikėti Jogailos vaidmenį?

– Dar ankstoka apie tai kalbėti. Labai norėčiau, kad Jogailą vaidintų tikras lietuvis.