Ši idėja kilo aktoriaus sūnui režisieriui Raimundui Banioniui. Jo iniciatyva planuojama kurti specialų fondą, kuriam savanoriškai bus aukojamos lėšos paminklui pastatyti. Tokiam sumanymui pritaria ir miesto vadovai, ir teatralai.
Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus ir miesto Tarybos nario Laimučio Sėdžiaus teigimu, galima lengvai rasti ne vieną priežastį, kodėl maestro paminklas turėtų stovėti Aukštaitijos sostinėje.
„Jis yra Panevėžio miesto garbės pilietis, vienas iš pirmųjų Juozo Miltinio mokinių, žymiausias Panevėžio aktorius, buvo pripažintas užsienio šalyse, sukūrė daugybę teatro ir kino vaidmenų. Jis yra tas žmogus, kuris garsino Panevėžį ir mūsų teatrą, tad jį būtina įamžinti“, – įsitikinęs L.Sėdžius.
Jam pritaria ir teatro direktorius bei režisierius Linas Zaikauskas. Vadovas sako, jog paminklo pastatymas būtų ne tik puiki padėka aktoriui už nuopelnus šaliai, bet ir paskatinimas miestui susitvarkyti ir atsinaujinti.
„D. Banionis yra vienas iš didžiausių mūsų aktorių, garsinęs šio teatro ir miesto vardą bent jau vienoje šeštojoje pasaulio dalyje. Jį žinojo visa tuometė Sovietų Sąjunga. J. Miltinis ir D. Banionis buvo tie du asmenys, kurie garsino ir vis dar garsina Panevėžį. Be to, mes labai norėtume tikėti, kad pastačius paminklą bus sutvarkyta dabar labai netvarkingai atrodanti aikštelė, visos plytelės sulaužytos, eidamas tiesiog gali susižeisti ar net susilaužyti koją. Tikimės, kad galbūt miestas supras šią problemą ir ją sutvarkys“, – viltį išreiškė L.Zaikauskas.
Paminklo idėją palaiko ir vicemeras Peras Luomanas. Jį sužavėjo mintis, kad skulptūra bus ne statiška, kaip įprasta, o tarsi prikelianti aktorių naujam gyvenimui.
„Mes mieste turime nemažai abstrakčių, žaismingų skulptūrų, o monumentalių skulptūrų išties trūksta… Apskritai tai labai graži iniciatyva, graži idėja, tikrai papuoštų Panevėžį. Juolab kad yra pasirinktas originalus sprendimas, paminklas bus vaizduojamas ne paaukštintas, o labiau natūralus, tarsi Banionis išties eitų į darbą teatre“, – svarstė vicemeras.
Detalės dar nėra žinomos
Galutinis verdiktas dėl paminklo statymo dar nėra priimtas. Kol kas idėjai jau pritarė Žymių žmonių atminimo įamžinimo komitetas, o artimiausiu metu klausimą turėtų svarstyti ir Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyrius bei miesto taryba. Jie ir tars paskutinį žodį bei nuspręs, ar prie paminklo prisidėti finansiškai.
Tačiau jau dabar yra žinoma, kad skulptūra turėtų stovėti šalia J. Miltinio dramos teatro ir laiptų esančiame nedideliame beržynėlyje. Planuojama, kad paminklą kurs garsus skulptorius Romualdas Kvintas. Būtent jis sukūrė ir balandžio pradžioje atidengtą memorialinę lentą prie namo, kuriame gyveno D.Banionis.
Paklaustas, kaip turėtų atrodyti būsimas kūrinys, menininkas buvo nekalbus ir teigė, kad geriau būtų ne apie tai kalbėti, o pažvelgti į eskizus.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad bus kuriama judančio, einančio aktoriaus bronzinė skulptūra, o visi darbai turėtų būti baigti ateinančią vasarą. Be abejo, iš pradžių buvo daugiau idėjų, kūrybinė virtuvė ilgai užtrunka, tačiau ši idėja jau yra galutinė“, – „Sekundei“ tvirtino R. Kvintas.
Kiek paminklas kainuos, kol kas nėra žinoma. Tačiau, pasak L. Sėdžiaus, surinkus reikiamą sumą skulptūrai, fondo veikla neturėtų būti nutraukta. Lėšos būtų skiriamos menininkams, teatro režisieriams, aktoriams, scenografams paremti.
Paminklo pastatymas 2019 m. neturėtų būti vienintelis pagarbos D. Banioniui ženklas. L. Zaikauskas atskleidė, kad pažymint 95-ąsias maestro gimimo metines teatre tikrai bus minima ši proga, tačiau apie konkrečias idėjas kalbėti dar anksti.
Visos Lietuvos šviesulys
Donatas Banionis gimė 1924 metais Kaune. 17-os metų vaikinas paprašė Juozo Miltinio, kad šis priimtų jį į savo aktorių trupę. Režisieriui sutikus, D. Banionis metė mokslus ir atvyko gyventi ir dirbti į Panevėžį.
1949 metais sukūrė pirmąjį didelį ir reikšmingą vaidmenį – įkūnijo A. Ostrovskį ir N. Solovjovą dramoje „Belugino vedybos“. Šis jo pasirodymas buvo gausiai išgirtas tiek teatro kritikų, tiek pačio režisieriaus J. Miltinio.
Šalia teatro didžiąją aktoriaus karjeros dalį buvo ir kinas. 1959 metais D. Banionis pirmą kartą pasirodė filmavimo aikštelėje ir suvaidino Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“, o 1965 metais sukurtas to paties režisieriaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“ aktoriui atnešė tarptautinę šlovę. Įdomu tai, kad darbas kine D. Banioniui iš pradžių visai nepatiko ir jis tai darė tik tam, kad užsidirbtų papildomų pinigų.
Per ilgą savo karjerą D. Banionis yra sukūręs apie 70 vaidmenų kine ir televizijoje, daugiau nei 50 personažų teatre bei režisavęs 5 spektaklius.
Aktorius ne kartą buvo tapęs prestižinių apdovanojimų laureatu. 1994 metais pelnė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių, 2004 metais gavo ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“, o 2008 metais už indėlį į lietuvišką kiną pelnė „Auksinės gervės“ statulėlę. Taip pat 2013-aisiais maestro skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 2014 metais Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Legendinio aktoriaus gyvybė užgeso 2014 metų rugsėjo 4 dieną.
