aA
1994 m. rugpjūčio 30 d. Kaune atidengta memorialinė lenta Japonijos generaliniam konsului Lietuvoje Chiune Sugiharai, nuo holokausto 1939–1940 m. išgelbėjusiam daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ieškodami kelių trauktis, į jį pagalbos kreipėsi Lietuvoje gyvenantys žydai.
Jūratė Samušytė
Jūratė Samušytė
Pasaulio teisuolis

VDU Pilietinės tolerancijos centro jaunesnysis mokslo darbuotojas istorikas Linas Venclauskas „Žinių radijui“ sakė, kad Ch. Sugihara buvo vienintelė žydų viltis: „Važiuoti į Vakarus jie negalėjo, nes tai buvo jau Vokietijos okupuota teritorija, o per ją pervažiuoti žydų tautybės asmenims buvo beveik neįmanoma. Liko viena galimybė – bandyti emigruoti per Rytus. Ch. Sugihara pasirodė vienas iš tų diplomatų, kuris galėjo suteikti tranzitines vizas, leidžiančias keliauti geležinkeliu per visą Tarybų Sąjungą iki Vladivostoko uosto, vėliau keltis per vandenyną ir taip pasiekti Japoniją. Tai buvo vienintelis kelias, ir Ch. Sugihara, tą suprasdamas, netgi negavęs Japonijos Vyriausybės leidimo, ryžosi tokias vizas išdavinėti“.

Ch. Sugihara žydų tautybės žmonėms išdavė daugiau nei 2 300 vizų ir taip išgelbėjo apie 6 tūkst. gyvybių, nes norinčiai išvykti šeimai užtekdavo vienos vizos. 1985 m., prieš pat mirtį, Ch. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio titulas.

Poetas rožinėmis pirštinėmis

1867 m. rugpjūčio 31 d. mirė prancūzų poetas ir meno kritikas Charlesas Baudelaire’as. Įdomu tai, kad didžiausio XIX a. poeto vardo jis nusipelnė per visą gyvenimą išleidęs tik vieną vienintelį eilėraščių rinkinį „Blogio gėlės“. Humanitarinių mokslų daktarė literatūrologė Nijolė Vaičiūlėnaitė-Kašelionienė sako, kad ne mažiau nei jo kūryba, aplinkinių dėmesį traukė ir spalvinga poeto asmenybė: „Ch. Baudelaire’as teigė, kad žmogaus išvaizda – jo laikysena, apranga, dirbtinė elegancija – jį išskiria iš minios ir tuo pat metu savotiškai nuo jos atitolina, suteikia jam vienatvę.

O vienatvė leidžia žmogui mąstyti. Tad neatsitiktinai pats poetas buvo pagarsėjęs dabita. Amžininkai prisimena, kad jį buvo galima pamatyti ir su raudonu kaklaryšiu, ir su kašmyro liemene ar rožinėmis pirštinėmis. Ch. Baudelaire’as tikino, kad tikras grožis yra tik sukurtas, t. y. dirbtinis. Jam moteris buvo patraukli tik pasidažiusi. Tiesa, meniškai ir su skoniu. O prieš eidamas į susitikimą ar kavinę, jis prieš veidrodį repetuodavo savo mimikas“.

Ch. Baudelaire’o gyvenimas buvo audringas: jis vartojo alkoholį, narkotikus, sirgo sifiliu... Paskutinius savo gyvenimo metus rašytojas paralyžiuotas praleido beprotnamyje. Ten ir mirė. Didžiajam poetui buvo 46-eri.

Užmūryti jaunavedžiai

1704 m. rugpjūčio 28 d. švedai, paėmę Biržus, susprogdino pilį – vieną svarbiausių tuo metu Lietuvos karinių tvirtovių. Biržų pilį Širvėnos ežero pakrantėje XVI a. pabaigoje pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. „Su Dievo pagalba naujai pastatėme mūsų Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią“, – tai raštu patvirtino pats Radvila Perkūnas. Tos pagalbos iš tiesų prireikė. Štai ką byloja viena legenda, kurią „Žinių radijui“ papasakojo Biržų krašto muziejaus darbuotoja Lina Kuncytė: „Statant tvirtovės rūmus, labai nesisekė. Niekaip nenorėjo ta pilis stovėti: ką per dieną pastatydavo, kitą rytą rasdavo nugriauta.

Tuomet valdovas kreipėsi patarimo į žynį, kuris patikino, kad tai – nelabojo darbas. Jo atsikratyti padėtų tik laimingiausių žmonių auka: reikia sustabdyti iš bažnyčios grįžtančius ką tik susituokusius jaunavedžius ir prikalbinti juos pasiaukoti – leistis užmūrijamiems po ta pamatų vieta, kuri vis subyra. Netrukus tokia pora buvo rasta, užmūryta, ir nuo tos akimirkos pilies statybos ėjo greitai ir sklandžiai“.

Biržų pilis ne kartą buvo puolama, niokojama, tačiau 1704 m. švedų antpuolis buvo paskutinis – nuo to laiko ji kaip tvirtovė karuose nebedalyvavo. Vėliau pilis atiteko grafams Tiškevičiams. Sovietmečiu rūmų liekanos buvo konservuotos, o 1986 m. rūmai visiškai atstatyti. Šiuo metu čia įsikūręs Biržų krašto muziejus.

Šešiametės eilėraščiai

1941 m. rugpjūčio 31 d. mirė rusų poetė Marina Cvetajeva. Visas jos gyvenimas buvo kupinas tragiškų įvykių: nesutarimai su valdžia, emigracija, artimųjų areštai, skurdas ir galų gale savižudybė.

M. Cvetajeva gimė Maskvoje inteligentų šeimoje. Jos tėvas buvo profesorius, žinomas menų gerbėjas. Motina – talentinga pianistė. Būsimoji poetė pirmuosius eilėraščius parašė šešerių. Beje, ne tik rusų, bet ir vokiečių bei prancūzų kalbomis. Spaudoje M. Cvetajevos kūryba pasirodė, kai jai sukako 16, o dar po 2 m. slapta nuo tėvų poetė išleido ir pirmąją savo knygą „Vakaro albumas“. Skaitytojai žavėjosi originalia M. Cvetajevos poezija, netrukus jos eilėraščių rinkiniai buvo pradėti leisti vienas po kito.

Savižudybė

Spalio perversmo Rusijoje M. Cvetajeva nepripažino ir teigė, kad jį įvykdė ne normalūs šalies piliečiai, o „šėtono jėgos“, todėl 1922 m. su dukra išvyko pas vyrą, po revoliucijos pasitraukusį į Prancūziją. Gyvenimas emigracijoje buvo skurdus, tačiau, nepaisydama to, M. Cvetajeva visą laiką kūrė. 1939 m., neradusi atramos užsienyje, poetė su šeima grįžo į sovietinę Rusiją. Čia saugumiečiai kaip nepatikimus valdžiai iš karto suėmė jos vyrą ir dukterį. Pačios poetės knygų niekas nespausdino, jai neleido įsidarbinti net indų plovėja. Taigi poetė, visiškai pažeminta, išsekinta skurdo ir vienatvės, pasikorė.

Leninas

1918 m. rugpjūčio 30 d. po kalbos Maskvos Michelsono gamykloje sužeistas sovietinės Rusijos lyderis Leninas. Į jį šovė seserys Fania ir Dora Kaplan, tariamai priklausiusios Socialistinei revoliucijos partijai. Beje, 1895 m. rugsėjį Leninas lankėsi Vilniuje. Tomas Venclova knygoje „Vilniaus vardai“ teigia, kad Leninas buvo apsistojęs pas gydytoją revoliucionierę Matildą Srednickają. Šis faktas neleistas plačiau minėti, nes M. Srednickaja priklausė ne bolševikams, o vėliau bolševikų uždraustai Bundo partijai.

Tylos pjesė

1952 m. rugpjūčio 29 d. amerikiečių avangardistas Johnas Cage’as atliko savo garsiąją „tylos pjesę“ – „4‘33“: pianistas Davidas Tudoras, išėjęs į sceną, atsisėda prie fortepijono, sėdi 4 min. ir 33 sek., pakyla, nusilenkia ir išeina. Tomas Sakalauskas knygoje „Žiūrėjimas į ugnį“ rašo, kad šiame kūrinyje „galima įžvelgti kompozitoriaus orientaciją į publikos aktyvumą: kai muzikantas „groja“ tylą, girdėti, pavyzdžiui, kosulio bangos arba suglumusių klausytojų šnabždesys, gatvės triukšmas už lango, o tai – nepriklausanti nuo mūsų valios „išorinė realybė“. <···> J. Cage’as pritaria rytietiškai minčiai, kad menas lygiavertis su tikrove. Jis – būdas atskleisti realybę, o menininko užduotis – parodyti, kad gyvenimas savaime yra be galo turtingas ir besikeičiantis, kartais nuostabus ir džiaugsmingas, kartais bjaurus ir liūdnas, bet visuomet įdomus savo sudėtingumu ir netikėtumais“. Pats J. Cage’as yra sakęs: „Mėgstamiausias mano kūrinys – tas, kurį girdime visą laiką, kai tylime“.

Miltinio repeticijos

1907 m. rugsėjo 3 d. gimė režisierius ir aktorius Juozas Miltinis. Būsimasis kūrėjas pasaulį išvydo Akmenės geležinkelio stoties sargo šeimoje. Baigęs jėzuitų gimnaziją, J. Miltinis, tuomet 20-metis, pradėjo dirbti raštininku, keletą metų lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro Kaune. 1932 m. J. Miltinis išvyko studijuoti į Paryžių, klausė paskaitų Sorbonos universitete, mokėsi Charleso Dullino teatro studijoje, tuo pat metu ir pats vaidino filmuose, teatre. Grįžęs į Lietuvą, J. Miltinis įkūrė Panevėžio dramos teatrą.

Juozas Glinskis, knygos „Juozo Miltinio repeticijos“ rengėjas, teigia, kad „Miltinis ugdė ne siauro akiračio aktorių, formaliai išmokstantį scenos gudrybių, bet visų pirma žmogaus asmenybę, besistengiančią suvokti, kokios erdvės ir gelmės slypi joje, kokia prieštaringa prigimtis ir komplikuoti santykiai su aplinka. <···> Būdamas didelės intelektinės kultūros, gerai mokėdamas svarbiausias Europos kalbas, neatsilikdamas nuo naujausio mokslo, ypač psichologijos ir filosofijos, režisierius reikalavo iš aktorių nuolat tobulinti save, įveikti rutiną, atsisakyti asmeniško, buitiško egoizmo ir vienadienės garbės“.

Profesorius be TV

1973 m. rugsėjo 2 d. Anglijoje mirė epinio romano „Žiedų valdovas“ autorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Jis buvo Oksfordo universiteto profesorius, daugybės filologinių knygų ir kritinių straipsnių autorius, taip pat poetas, net keliolika kalbų mokantis poliglotas ir puikus viduramžių žinovas. Pasakojama, jog J. R. R. Tolkienas neskaitė spaudos, neturėjo televizoriaus, nesidomėjo nei politika, nei ekonomika. Pasaulinę šlovę profesoriui atnešė „Žiedų valdovas“ – kūrinys, kuriame yra 350 veikėjų. Romanas išverstas į 40 kalbų, pagal jį sukurtas filmas. Profesorius sukūrė atskirą pasaulį – Viduržemį, su visa 6 tūkst. metų istorija, geografija, mitologija, netgi elfų ir gnomų kalbomis.

Vienu sakiniu

1752 m. rugsėjo 2 d. Didžiojoje Britanijoje paskutinę dieną galiojo Julijaus kalendorius. Jį pakeitė Grigaliaus kalendorius, o šalies Parlamentas, norėdamas ištaisyti vienuolikos dienų neatitikimą, nusprendė, kad kita diena bus rugsėjo 14-oji.

1939 m. rugsėjo 1 d. anksti ryte Vokietijos pajėgos įsiveržė į Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1987 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, Respublikinėje klinikinėje ligoninėje, atlikta pirmoji Lietuvoje širdies persodinimo operacija (pirmoji pasaulyje tokia operacija atlikta 1967 m.).

1993 m. rugpjūčio 31 d. Rusijos kariuomenė išvesta iš Lietuvos. 23.40 val. paskutinis ešelonas su Rusijos kariuomenės likučiais pervažiavo Lietuvos sieną.

30 m. prieš Kristų rugpjūčio 30 d. mirė Egipto karalienė Kleopatra. Sakoma, kad ji, norėdama nusižudyti, leido nuodingai gyvatei įkąsti į krūtinę.

1749 m. rugpjūčio 28 d. gimė vokiečių poetas, rašytojas ir mokslininkas Johannas Wolfgangas von Goethe, garsiojo „Fausto“ autorius.

1828 m. rugpjūčio 28 d. gimė rusų rašytojas, romanų „Karas ir taika“, „Ana Karenina“ ir kt. autorius Levas Tolstojus.

1870 m. rugpjūčio 31 d. gimė italų gydytoja, filosofė, mokslininkė Marija Montessori. 50 m. tyrusi vaiko raidą, ji sukūrė vadinamąjį Montessori auklėjimo metodą.

1922 m. rugpjūčio 28 d. Niujorko radijo stotis „WEAF“ perdavė pirmąją radijo reklamą. Tai buvo vienos nekilnojamojo turto kompanijos dešimties minučių trukmės laidelė.

1957 m. rugpjūčio 30 d. senatorius Sromas Thurmondas iš Pietų Karolinos pasiekė kalbėjimo kongrese rekordą: nenorėdamas, kad būtų priimtas jam nepatinkantis įstatymas dėl pilietinių teisių, jis kalbėjo ilgiau nei 24 valandas.

1982 m. rugpjūčio 28 d. San Franciske prasidėjo pirmosios gėjų žaidynės, kuriose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių.

„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didžiausi leidėjai Brailio raštu ragina laikytis aukščiausių kokybės standartų (1)

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) bei Lietuvos...

Nacionalinė žodžių loto diena Britanijoje paminėta šviesų pasirodymu (1)

Britanijoje švelninant karantino ribojimus ir Nacionalinę žodžių loto dieną, ant Londono...

Pedagogams talkinantis kūrybingumo mokytojų duetas: mokytojai gali turėti ir turi daug iniciatyvos (4)

Visai neseniai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvietė Kauno miesto ir Kauno rajono...

Kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimai kilo, tačiau yra vienas „bet“
 (1)

Kultūros sektorius Lietuvoje beveik niekada negalėjo pasigirti pakankamu finansavimu. Prieš trejus...

Pirmasis animacinis grupės „Toro bravo“ klipas pasakoja jautrią asmeninę istoriją (1)

Pankroko grupė „Toro Bravo“ pristato muzikinį klipą „Pabaiga“ iš pavasario pradžioje...

Top naujienos

Vytautė Merkytė | D+

Pragaras po vandeniu, kurio nesuvaldė Putinas: tyrimas parodė, kokios buvo paskutinės „Kursk“ jūreivių gyvenimo minutės (4)

2000 m. rugpjūčio 12 d. 11 val. 20 min. vietos laiku Barenco jūrą sudrebino du tokie galingi...

Net neprasidėjusi kelionė į Egiptą sukėlė poilsiautojų pyktį: tai – pasityčiojimas (87)

Dar net neprasidėjusi poilsinė kelionė į saulėtąjį Egiptą kaip reikiant sukėlė...

Po visą Lietuvą sukrėtusios istorijos – skandalingos prokurorų išvados (122)

Jeigu jau sakai, kad patyrei seksualinę prievartą, tai būk malonus ir ant padėklo pateik...

Už pasodintą medį panevėžiečiui skirta solidi bauda: vyras nesiruošia nei pinigų mokėti, nei medžio išrauti (355)

Prieš du dešimtmečius nelegaliai Panevėžyje pastatęs šuns pakelta koja medinę skulptūrą ir...

Čempionų lyga: „Real“ atliko juodą darbą, „Man City“ atsipirko trumpu išgąsčiu (11)

Dėl UEFA Čempionų lygos trofėjaus toliau kausis dvi Anglijos bei po vieną Prancūzijos ir...

Toma Miknevičienė | D+

Gimdymas vyro akimis: buvo vienas momentas, kuris gal ne kiekvienam būtų patikęs (1)

Dalyvauti vyrui gimdyme ar ne? Kokios pasekmės gali užgriūti? Gal pamatęs, kaip jo moteris...

Mano vyras turi meilužę: skirtis ar atleisti? (306)

Neištikimybė yra ne tik vienas sunkiausių iššūkių santykiuose, bet ir vienas dažniausių. Ką...

Sinoptikai turi gerų žinių: jau netrukus vėl lepinsimės 18 laipsnių šiluma (9)

Ketvirtadienio naktį Lietuvoje darbavosi žemo atmosferos slėgio sūkurys. Jis pašykštėjo...

Į ankstyvas išgertuves socialiniame būste policijos niekas neįleido: teko išsikviesti merę (109)

Antradienį nuo ryto vykstančių išgertuvių kaimynystėje esančiame socialiniame būste...

Liūdesys Bolonijoje: „šešiaženkliame“ mūšyje kelialapį į finalą ir Eurolygą nugvelbė rusai (23)

Kazanės UNIKS – Europos taurės turnyro finale ir kito sezono Eurolygoje. Lemiamose rungtynėse...