aA
Pavasario sulaukęs „Žinių radijas“ tęsia keliones per žmonijos istoriją, paminėdamas įsimintiniausias datas, gražiausias sukaktis ir įdomiausius įvykius, nutikusius per šią kovo savaitę.
Jūratė Samušytė
Jūratė Samušytė
Aš – beržas

Prieš 27 metus, 1979 m. kovo 24 d. mirė vienas talentingiausių mūsų poetų Paulius Širvys. 20 metų su juo artimai bendravęs rašytojas, kino scenaristas Rimantas Šavelis neseniai išleido knygą „Geriu žalią tylą“, kurioje pasakoja apie pažintį ir draugystę su poetu. Savo prisiminimais R. Šavelis pasidalijo ir su „Žinių radijui“: „Mane stebino to žmogaus biografija. P. Širvys, dar paauglys, išėjo į karą – baisų karą, kaip pats rašo atsiminimuose. Jis pateko į karo katilą prie Minsko. Į juos ten šaudė. Paulius praktiškai buvo miręs, jį ištraukė iš lavonų krūvos. Iš karo grįžo jau visai kitas žmogus. Ir šitai buvo matyti. Mano galva, jis suprato, kad žmogaus vertė yra niekas. Tu būk kas tik nori - genijus ar dar kas, bet tavo gyvybė yra visiškai bevertė… Ir aš spėju, kad tą patirtį - draugų mirtį, beprasmišką mirtį - Paulius visuomet nešiodavosi širdy. Jį peršovė tas karas. Jis niekad nepasakojo, nemėgo apie tai kalbėti, bet buvo matyti, kad tie išgyvenimai jį slėgė. Karas Paulių baisiai sužeidė. Ir visa tai atsiliepia jo poezijoje: „Guliu po rudenio dangum žvaigždėtu, krūtinė dega man ugnim...“ Galbūt tas kartas ir padarė P. Širvį poetu?..“ – retoriškai klausia ilgametis P. Širvio bičiulis R. Šavelis.

Bėdos dėl odos spalvos

Kovo 21–ąją minima Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Ši diena skirta kovoti prieš rasizmą – bet kurios rasės niekinimą, menkinimą kaip žemesnės. Šiandien išskiriamos šešios žmonių rasės, nors dažniausiai minimos trys - negroidai, europoidai ir mongoloidai. Rasės atspindi žmonių prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje ir yra skiriamos pagal išorinius požymius – kaulų sandarą, ūgį, plaukus, akių formą, odos spalvą. Šiaulių universiteto kultūrinės antropologijos centro profesorius, daktaras Gintautas Mažeikis sako, jog būtent pastarasis požymis - odos spalva - tradiciškai minimas kalbant apie rasinę dikriminaciją: „Tai susiję su tuo, kad labiausiai rasizmas vešėjo JAV. Čia nuo 17 amžiaus paplinta tik vienos formos rasizmas, tai yra, diskriminuojami tik afroamerikiečiai - juodosios spalvos gyventojai, atvežti iš Afrikos šalių. Ir tik apie 1863–iuosius prezidentas A. Linkolnas panaikino rasizmą šioje šalyje. Nors realiai šis reiškinys JAV išsilaikė iki pat 20 a. 7 dešimtmečio“.

Baltasis rasizmas

„Na o idėjos, jog būtent baltųjų rasė yra aukščiau už kitas, paplito Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje. Dar Voltero laikais buvo rimtai svarstomas klausimas, ar indėnai apskritai yra žmonės. Tačiau nereikia pamiršti, kad yra ir kitokios formos rasizmas, susijęs ne su odos spalva, o su genetiniais dalykais – antisemitizmas. Čia jau nacistiniai rasistai išskiria nordiškąją rasę tarp pačių baltųjų, atstumdami slavus, baltus ir kitas tautas. Toji nordiškoji rasė dar tapatinama su arijais. Nacisitiniais metais net buvo išvystytas mokslas eugenika, kurio pagalba buvo mėginama išvesti ryškiausią, gabiausią, geriausią socialiniu darvinistiniu požiūriu žmonių rasę, kuri, be abejo, turėjo būti arijų”, - pasakojo „Žinių radijui“ dr. G. Mažeikis.

Karaimai

1932 m. kovo 24 d. įkurta Vilniaus karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija. Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė – viena iš nedaugelio Lietuvoje gyvenančių karaimų. Ji sako, kad mūsų krašto karaimai savo istoriją skaičiuoja jau daugiau nei 600 metų: „Čia savo istoriją pradedame skaičiuoti nuo 1397–ųjų. O apskritai mūsų istorija, be abejo, yra dar senesnė. Karaimai yra kilę iš tiurkų - klajoklių genčių, kurie jau net keletą amžių prieš mūsų erą klajojo įvairiose žemėse. Maždaug 8–9 amžiuje atklydo prie Volgos ir Juodosios jūros. Čia buvo įsikūrusi valstybė, žinoma Chazarų kaganato vardu, kur gyveno daug įvairių tautelių. Karaimų misionieriai jas atvertė į savo tikėjimą, ir todėl karaimų etnonimas yra iš religinės srities. Jis ir tapo tautos pavadinimu”, - pasakoja K. Firkavičiūtė.

Karaimų atsiradimas Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. Kariaudamas prie Juodosios jūros jis susitiko karaimus, kuriuos (kelis šimtus šeimų) atsivežė į Lietuvą. Jie buvo apgyvendinti Trakuose tarp dviejų valdovo pilių, taip pat netoli Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų kitose vietovėse - Biržuose, Pasvalyje, Pušalote, Naujamiestyje, Panevėžyje. Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 250 karaimų.

Metro 19 a. Paryžiuje

1905 m. kovo 24 d. mirė prancūzų rašytojas, knygų „Kelionė į Žemės centrą“ ir „Aplink Žemę per 80 dienų“ ir daugybės kitų autorius Jules Vernas. Jis laikomas mokslinės fantastikos pradininku. Fantastų klubo „Dorado“ garbės prezidentas, astrofizikas Gediminas Beresnevičius sako, jog net 80 procentų visų J. Verno aprašytų mokslinių-fantastinių idėjų šiandien yra mūsų realybė: „Povandeniniuose laivuose yra naudojamos tokios dvigubos laivo sienelės – šios konstrukcijos yra atsparios slėgiui po vandeniu. Ir tai yra tik vienas iš daugybės J. Verno aprašytų dalykų, vėliau virtusių realiais išradimais. Įdomu, jog žmogus, šią idėją įgyvendinęs praktiškai ir norėjęs užregistruoti išradimą savo vardu, turėjo nusivilti: patentų biure jam buvo pasakyta, kad J. Verno romane visa ši konstrukcija jau buvo aprašyta. Arba autoriaus mažai kam žinomas kūrinys „Paryžius XX amžiuje“, kur jis aprašo miesto gyvenimą – minios žmonių traukia požeminiu miestu, kiekvieną dieną važinėja metro, vienas su kitu bendrauja mašinų pagalba (fakso analogija), etc. Net nereikia sakyti, kad apie metro 19 amžiuje žmonės dar net nesvajojo. O ką jau kalbėt apie skrydį į mėnulį, kurį aprašo J. Vernas“, - sako astrofizikas G. Beresnevičius.

Nukrito obuolys ar ne?

1727 m. kovo 20 d. mirė britų matematikas, klasikinės fizikos pradininkas, astronomas seras Isaacas Newtonas. Mokslininkas išaiškino planetų judėjimą, potvynius, krintančių kūnų greitėjimą ir kitus mechanikos reiškinius viskam naudodamas savo sukurtą naują matematinę jėgų teoriją. Iš mokyklos laikų prisimename, jog būtent Newtonui priklauso ir garsusis visuotinės traukos dėsnis, kurį jis atrado ant galvos nukritus obuoliui.

Tačiau Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Arvydas Tamulis sako, jog mokslininkui visai nebūtina trinktelėti per galvą, kad gimtų geniali mintis: „Rimtoje mokslinėje literatūroje niekur neužsimenama apie tą obuolį. Aišku, galėjo taip būti, juk dažnai impulsą mintims duoda koks nors vaizdinys: obuolys panašus į Žemę, tik labai mažas, o Žemė didžiulė. Bet jėga, veikianti juos tarpusavyje, yra proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga jų tarpusavio nuotolio kvadratui. Bet nebūtinai reikia per galvą trinktelėti, kad gerų minčių atsirastų”, - juokiasi A. Tamulis.

Pašto istorija

1798 m. kovo 24 d. Vilniuje įsteigtas paštas. Tačiau pati pašto istorija prasidėjo gerokai anksčiau - 1562 m. Žygimantas Augustas pavedė organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius-Krokuva ir Krokuva-Venecija. Tuomet laiškai iš Krokuvos pasiekdavo Vilnių per 7 dienas. Vėliau Steponas Batoras suteikė galimybę paštu pasinaudoti visiems žmonėms, be to, paštas pradėtas pristatyti reguliariai. 19 amžiaus pabaigoje paštą perėmė centrinė Rusijos pašto administracija, o korespondencija buvo gabenama jau keleiviniu transportu. Ir galų gale 1918 m. susisiekimo ministras pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Tuo metu mažame pašte dažniausiai dirbdavo tik 2 tarnautojai – viršininkas ir laiškininkas. O kadangi pradžioje patyrusio personalo buvo nedaug, laiškininkais galėjo dirbti visi, mokantys skaityti ir rašyti.

Poezija ir pamišimas

Kovo 21 d. minima Pasaulinė poezijos diena. Manoma, jog poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmingi, rimuoti žodžiai buvo dainuojami grojant muzikai ir šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas, atsipalaiduodavo. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas. Antikos laikais poetas buvo laikomas dievišku aiškiaregiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus. Tuomet manyta, jog žmogus kuria švento pamišimo apimtas.

Trumpai

1807 m. kovą Anglijoje uždrausta vergų prekyba.

1822 m. kovo 23 d. lenkų išradėjas Ignacas Lukasiewiczius sukonstravo pirmą pasaulyje žibalinę lempą.

1846 m. kovo 24 d. mirė lietuvių folkloristas Adomas Jucevičius - pirmasis, papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kąstytį.

1868 m. kovo 21 d. gimė filosofas, dramaturgas ir rašytojas Vydūnas. Tikroji jo pavardė - Vilhelmas Storosta, miręs Vokietijoje, tačiau prieš 15 metų perlaidotas Lietuvoje, Bitėnuose.

1910 m. kovo 23 d. gimė japonų kino režisierius Akira Kurosawa, sukūręs pasaulinio kino šedevrus „Septyni samurajai“, „Rasiomonas” ir kt.

1923 m. kovo 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės - žaidė Kauno rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos komanda.

1919 m. kovo 23 d. Benitas Mussolinis Italijoje įkūrė partiją „Fasci di Combattimento“, kurios narius imta vadinti fašistais.

1939 m. kovo 23 d. Vokietija užgrobė Klaipėdos kraštą ir ta proga į Klaipėdą buvo atvykęs Adolfas Hitleris.

1947 m. kovo 25 d. gimė anglų dainininkas, kompozitorius ir pianistas Eltonas Johnas. Jis tapo pirmuoju Vakarų popdaininku, surengusiu koncertą buvusioje Tarybų Sąjungoje.

1948 m. kovo 22 d. gimė kompozitorius Andrew Lloyd Webberis, parašęs miuziklus „Jėzus Kristus – superžvaigždė“, „Evita“, „Katės“ ir „Operos fantomas“.

1950 m. kovo 23 d. įsigaliojo Pasaulinės meteorologijos organizacijos konvencija, o nuo 1961–ųjų ši diena imta minėti kaip Pasaulinė meteorologijos diena. Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti 1770 m. VU astronomijos observatorijoje, pirmosios meteorologijos stotys pradėtos steigti 19 amžiaus pabaigoje.

1983 m. kovą JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paskelbė planus sukurti kosminę gynybos sistemą, vėliau pavadintą „Žvaigždžių karų“ vardu.

1989 m. kovo 21 d. Kapsuko miestui grąžintas Marijampolės pavadinimas.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Parodą per karantiną organizuojantis gatvės fotografas Remis Ščerbauskas: reikia ne tik išlaukti, bet ir kažką daryti (3)

Kauną savo rajonu vadinantis fotografas Remis Ščerbauskas jau dešimtmetį užsiima gatvės...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Simonas Kuliešis? (1)

Tapytojas Simonas Kuliešis pasidavė virtualios kultūros virusui, suorganizavo vieno paveikslo...

Neapsikentę karantino suvaržymų menininkai surengė protesto akciją: Vyriausybei siunčia žinią Kultūros ministras aptarti sprendimus žada kitą savaitę (178)

Į taikų protestą „Einanti paroda“ Vilniuje, prie Aušros vartų susirinkę menininkai rankose...

„Kino pavasario“ virtualųjį kino teatrą atidarė Pietų Korėjos meistro drama

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki „Kino pavasario“ pradžios, pristatyta didžiausia šių...

Premjera „Ryšys“ nukels į kosmosą, bet žiūrovus pasieks internetu

Naujausia Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera internete – jaunos režisierės Agnijos Leonovos...

Top naujienos

Trys klaidingi žingsniai paskandino šalį pačiame Europos viduryje: epidemija tiesiog sprogo nesilaikė savo pačių įvestų taisyklių (25)

Pasauliniame epidemiologiniame žemėlapyje Čekija – mažytė, itin sunkioje padėtyje...

Keturiolikmečio mamai sukėlė įtarimų gimnazijos elgesys: tikina, kad be jos žinios vaikas turėjo pasirašyti sutikimą išeiti iš mokyklos (30)

Šie mokslo metai Lietuvos mokiniams iš tikrųjų yra kitokie – pradėję mokytis mišriuoju būdu,...

Regimantas Dima | D+

Ir vėlyvieji Sovietų Sąjungos valdovai savo karjeras grindė lavonais: tykusis Andropovas

Jurijus Andropovas, kai pateko į Kremliaus valdžios viršūnę, sujudino eilines naivias viltis...

Pigų poilsį Maldyvuose pasirinkę lietuviai sukrėsti: saloje uždraustas alkoholis, nusižengusius sodina į kalėjimą (212)

Dažną lietuvį, nusprendusį atostogauti Maldyvų salose, sukrečia žinia, kad į tą šalį...

Princas Charlesas sudavė paskutinį smūgį „Megxit“: Harry ir Meghan priversti ieškotis naujo adreso (59)

Meghan Markle ir princas Harry yra priversti ieškotis naujo adreso Jungtinėje Karalystėje ,...

Mauricas įspėjo dėl grėsmių ekonomikai: teks pasivažinėti amerikietiškais kalneliais (119)

2021-ųjų ekonomikos nuosmukis priklausys nuo karantino trukmės, – sako „Luminor“ banko...

Prieš 10 metų avarijoje žuvusį vyrą palaidojusi našlė sulaukė šokiruojančių žinių: likau kalčiausia, nors net vairuoti nemoku (243)

Prieš dešimt metų kraupioje avarijoje žuvusį sutuoktinį palaidojusi Panevėžio rajono gyventoja...

„Žalgirio“ pyktį patyrę uteniškiai pranoko Urbono lūkesčius, o dėl pralaimėjimo – „dzin“ (5)

Kauno „Žalgiris“ sekmadienio vakarą pasiekė revanšą Utenoje nugalėdamas „Juventus“...

Šveicarijos rinkėjai nedidele dauguma pritarė burkų draudimui papildyta (36)

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį nedidele persvara pritarė draudimui viešose vietose dėvėti...